Rugsėjo pabaiga sode dar tikrai nereiškia sezono pabaigos. Nors lysvės po truputį tuštėja, o vakarai tampa vis vėsesni, būtent dabar prasideda vienas svarbiausių rudens sodinimo laikotarpių. Į žemę galima kelti pavasarį pražysiančius svogūninius augalus, sodinti daugiamečius augalus, krūmus ir medelius, o kai kurioms daržovėms jau galima ruošti vietą žiemojimui. Svarbiausia nežiūrėti vien į kalendorių – daug ką lemia dirvos temperatūra, drėgmė ir tai, kada jūsų vietovėje paprastai prasideda rimtesnės šalnos.
Rudens sodinimas turi nemažai privalumų. Žemė po vasaros vis dar būna gana šilta, o oras jau vėsesnis, todėl naujai pasodinti augalai praranda mažiau drėgmės ir gali daugiau energijos skirti šaknims. Rudens lietūs taip pat palengvina priežiūrą. Dėl šios priežasties ruduo laikomas tinkamu laiku sodinti daugelį medžių, krūmų ir daugiamečių augalų.
Tačiau ką konkrečiai dar galima sodinti rugsėjo pabaigoje?
Narcizai, krokai ir hiacintai – dabar vienas tinkamiausių momentų
Jeigu pavasarį norisi spalvingo gėlyno, rugsėjo pabaigoje pirmiausia verta pasirūpinti svogūninėmis gėlėmis. Narcizai, krokai ir hiacintai sodinami rudenį, kad iki žiemos pradžios spėtų įsitvirtinti dirvoje ir pavasarį pradėtų augti vos atšilus orams. RHS rekomenduoja pavasarį žydinčius svogūninius augalus, tokius kaip narcizai, krokai ir hiacintai, sodinti rudenį, o rugsėjo pabaiga jiems yra tinkamas laikotarpis.
Svarbu pasirinkti neužmirkstančią vietą. Dauguma svogūninių augalų geriausiai jaučiasi saulėtoje arba bent dalį dienos saulės gaunančioje vietoje, kur vanduo po lietaus neužsistovi. Sunkesnę molingą žemę verta pagerinti kompostu ir pasirūpinti geresniu drenažu.
Paprasta taisyklė – svogūną sodinti maždaug du ar tris kartus giliau, nei yra jo paties aukštis. Pavyzdžiui, 5 cm aukščio svogūnėliui tiktų maždaug 10–15 cm gylio duobutė. Svogūnas dedamas smaigaliu į viršų.
Gražiausiai pavasarį atrodo ne pavienės gėlės, o didesnės jų grupės, todėl vietoje vieno narcizo ar kroko geriau vienoje vietoje susodinti kelis ar keliolika svogūnėlių.
O tulpių skubėti sodinti nebūtina
Parduotuvėse tulpių svogūnėlių gausu jau rugsėjį, tačiau su jų sodinimu nebūtina lenktyniauti. Kitaip nei narcizai ar krokai, tulpės gali būti sodinamos vėliau rudenį. RHS nurodo, kad tinkamas jų sodinimo laikas gali tęstis spalį ir lapkritį.
Todėl rugsėjo pabaigoje tulpes galima jau nusipirkti ir suplanuoti, kur jos augs, tačiau šiltesnį rudenį nebūtina iš karto sodinti į dar gana šiltą žemę.
Šis skirtumas svarbus planuojant rudens darbus: narcizams, krokams ir hiacintams rugsėjo pabaigoje verta teikti pirmenybę, o tulpėms galima palikti vietos vėlesniam rudens etapui.
Galima sodinti ir dekoratyvinius česnakus bei lelijas
Rugsėjo pabaiga tinkama ne vien ankstyvoms pavasario gėlėms. Rudenį sodinami ir kai kurie vėliau žydintys svogūniniai augalai. Tarp jų – dekoratyviniai česnakai, lelijos ir kai kurie kiti šalčiui atsparūs svogūniniai augalai. Tokiems augalams rugsėjis ir spalis dažnai yra tinkamas sodinimo laikas.
Dekoratyviniai česnakai ypač patogūs tiems, kurie nori gėlyne turėti ilgai išliekančių struktūrinių akcentų. Jų aukšti žiedynai gerai dera su daugiametėmis gėlėmis ir dekoratyvinėmis žolėmis.
Daugiamečiai augalai rugsėjo pabaigoje dar gali keliauti į gėlyną
Rugsėjo pabaiga taip pat tinkama daugeliui daugiamečių augalų. Jei nusipirkote vazonuose augintų ežiuolių, snapučių, melsvių, astilbių ar kitų šalčiui atsparių daugiamečių augalų, juos dar galima sodinti į nuolatinę vietą.
Ruduo apskritai laikomas geru daugiamečių augalų sodinimo laikotarpiu, nes vėsesnėmis sąlygomis augalai gali įsišaknyti nepatirdami vasaros karščio ir sausros streso.
Vis dėlto kuo labiau artėjama prie šalnų, tuo svarbiau pasirinkti stiprius, sveikus augalus ir po pasodinimo juos gerai palaistyti. Naujai pasodinto augalo nereikėtų palikti sausame grunte vien todėl, kad „jau ruduo“. Jeigu kelias savaites beveik nelyja, drėgmę vis tiek reikia stebėti.
Vaismedžiai ir vaiskrūmiai – ruduo jiems labai palankus
Rugsėjo pabaigoje galima pradėti sodinti ir konteineriuose augintus vaismedžius bei vaiskrūmius. Obelys, kriaušės, serbentai, agrastai, avietės ar kiti daugiamečiai sodo augalai rudenį gali gerai įsišaknyti, jei žemė dar nėra įšalusi ir neužmirkusi.
Vazonuose augintus medelius bei krūmus iš esmės galima sodinti didelę metų dalį, tačiau ruduo tam ypač patogus, nes augalams paprastai reikia mažiau papildomo laistymo nei pasodintiems per vasaros karščius.
Sodinant vaismedį viena dažniausių klaidų – pasodinti jį pernelyg giliai. Šaknies kaklelio nereikėtų užkasti giliai po žeme. Duobė turi būti pakankamai plati, kad šaknys galėtų laisvai skleistis, tačiau nebūtina jos kasti itin gilios.
Pasodinus žemę aplink šaknis reikėtų švelniai suspausti, gausiai palaistyti, o aplink kamieną galima paskleisti mulčio. Tik mulčias neturėtų būti suverstas tiesiai prie kamieno.
Dekoratyviniai medžiai ir krūmai taip pat gali būti sodinami dabar
Jeigu planavote atnaujinti gyvatvorę, pasodinti hortenziją, lanksvą, sedulą ar kitą dekoratyvinį krūmą, rugsėjo pabaiga tam taip pat tinkama. Rudens sodinimas leidžia augalui pradėti formuoti šaknų sistemą dar iki žiemos, o pavasarį jam nebereikia vienu metu ir įsišaknyti, ir auginti naujų lapų.
Rudenį medžių ir krūmų sodinimas turi dar vieną praktinį privalumą – vėsesniu oru iš dirvos ir lapų išgarinama mažiau vandens, o drėgnesnė dirva padeda augalams įsitvirtinti.
Tačiau yra svarbi išimtis: nereikėtų sodinti į užmirkusią ar jau įšalusią žemę. Jei duobėje kaupiasi vanduo, geriau palaukti arba pirmiausia išspręsti drenažo problemą.
Braškes dar galima sodinti, bet delsti jau nebeverta
Rugsėjo pabaigoje braškių sodinimas jau artėja prie vėlyvo termino, todėl jeigu norite kurti naują braškyną, geriau darbo neatidėlioti. Augalams reikia laiko įsišaknyti prieš rimtesnius šalčius.
Pasodinus braškes labai svarbu neįkasti jų per giliai. Vieta, iš kurios auga lapai, turi likti ties dirvos paviršiumi. Per giliai pasodintos braškės gali pradėti pūti, o pernelyg aukštai paliktos šaknys greitai išdžiūsta.
Jeigu ruduo jūsų regione jau šaltas, naktys artėja prie nulio, o prognozėje numatomos dažnos šalnos, rizikuoti su labai jaunais daigais jau nebūtina – tokiu atveju naują braškyną galima suplanuoti pavasariui.
Žieminiai česnakai – ruoštis jau galima, bet sodinimo laikas priklauso nuo oro
Žieminiai česnakai yra vienas populiariausių rudens sodinimų, tačiau būtent čia nereikėtų aklai vadovautis data kalendoriuje. Česnakams reikalingas šaltesnis periodas, kuris padeda susiformuoti normalioms skiltelėms, todėl jie paprastai sodinami rudenį.
Vis dėlto rugsėjo pabaiga daugelyje Lietuvos vietų dar gali būti ankstoka, ypač jei ruduo neįprastai šiltas. Per anksti pasodintas česnakas gali pradėti intensyviau leisti antžeminius ūglius. Todėl dabar pirmiausia verta paruošti lysvę, pasirūpinti sodinamąja medžiaga ir sekti dirvos bei oro temperatūrą. Vėsesniuose Lietuvos rajonuose sodinimas natūraliai gali prasidėti anksčiau, šiltesniuose – kiek vėliau.
Česnakams parinkite saulėtą ir neužmirkstančią lysvę. Jiems ypač nepatinka žiemą ilgai šlapia dirva, nes tokiomis sąlygomis padidėja puvinių ir ligų rizika.
Sodinimui reikėtų naudoti sveikas, stambias skilteles. Geriau rinktis sodinimui skirtus česnakus, o ne atsitiktines maistui parduodamas galvutes, nes nežinoma jų veislė, auginimo sąlygos ir tinkamumas mūsų klimatui.
Ką dar galima pasėti?
Rugsėjo pabaigoje dar gali kilti noras išnaudoti tuščias lysves, tačiau su daržovėmis reikia būti realistams. Lietuvos rudenį augimo tempas sparčiai lėtėja – ne vien dėl krentančios temperatūros, bet ir dėl trumpėjančios dienos bei mažėjančio šviesos kiekio.
Jeigu turite šiltnamį, galima bandyti greitai augančius lapinius augalus – špinatus, gražgarstes ar kai kurias salotas. Tačiau derlius priklausys nuo rudens temperatūrų, todėl rugsėjo pabaigos sėja jau nėra tokia pat patikima kaip rugpjūtį ar rugsėjo pradžioje.
Lauke šiuo metu dažnai naudingiau tuščią lysvę ne bandyti bet kokia kaina užpildyti daržovėmis, o pasirūpinti dirvos būkle: pašalinti ligotus augalų likučius, paskleisti komposto arba pasėti tinkamus žaliajai trąšai augalus, jei iki šalčių dar pakanka laiko.
Svogūnėlius galima sodinti net ir į vazonus
Neturintiems didelio sodo rudens sodinimo sezonas nepraranda prasmės. Narcizus, krokus, hiacintus ir kitus svogūninius augalus galima sodinti į lauke žiemoti galinčius vazonus. RHS rekomenduoja pavasarinių svogūninių augalų vazonus ruošti rudenį.
Į didesnį indą galima svogūnėlius sodinti net keliais sluoksniais – giliau didesnius, aukščiau mažesnius. Taip nedideliame vazone pavasarį galima sulaukti kelių bangų žydėjimo.
Svarbiausia, kad vazono dugne būtų drenažo skylės. Rudenį ir žiemą svogūnėliams kur kas pavojingesnis nuolatinis stovintis vanduo nei trumpalaikis šaltis.
Ko rugsėjo pabaigoje jau geriau nebesodinti?
Ne viskas, kas parduodama sodo centre rudenį, būtinai turėtų keliauti į žemę būtent dabar. Šalčiui jautrius augalus, kuriems reikia ilgo laiko įsišaknyti, saugiau palikti pavasariui. Taip pat nereikėtų vėlyvą rudenį sodinti akivaizdžiai nusilpusių, ligotų ar labai mažą šaknų sistemą turinčių augalų tikintis, kad žiema jų būklę pagerins.
Atsargiau reikėtų vertinti ir labai vėlyvą daugiamečių dalijimą. Kuo mažesnė atskirta augalo dalis ir kuo daugiau pažeidžiama šaknų, tuo daugiau laiko jai reikia įsitvirtinti.
Sodinant rudenį svarbiausia nepadaryti vienos klaidos
Dažnai manoma, kad rudenį naujai pasodintų augalų laistyti beveik nereikia, nes oras ir taip drėgnas. Tačiau tai priklauso nuo konkrečių sąlygų. Jeigu rugsėjo pabaiga sausa, naujai pasodintų medžių, krūmų ir daugiamečių augalų šaknų zona turi būti gerai sudrėkinta.
Po pasodinimo augalą verta gausiai palaistyti net tada, kai žemė atrodo šiek tiek drėgna. Vanduo ne tik suteikia drėgmės, bet ir padeda dirvai geriau priglusti prie šaknų bei sumažina dideles oro ertmes aplink jas.
Kita vertus, rudenį pavojingas ir kitas kraštutinumas – užmirkusi žemė. Jei vanduo aplink šaknis stovi ilgą laiką, sodinimas tokiomis sąlygomis nėra gera mintis.
Rugsėjo pabaiga – ne sodo sezono pabaiga
Taigi paskutinės rugsėjo dienos sode gali būti ne mažiau darbingos nei pavasaris. Dabar verta sodinti narcizus, krokus, hiacintus ir kitus pavasarį žydinčius svogūninius augalus, daugiamečius augalus, dekoratyvinius krūmus, vaismedžius bei vaiskrūmius. Tulpių sodinimą galima palikti vėlesniam rudeniui, o žieminiams česnakams pirmiausia verta paruošti lysvę ir sulaukti tinkamai atvėsusios dirvos.
Svarbiausia vadovautis ne vien data kalendoriuje. Vienais metais rugsėjo 28-oji gali būti beveik vasariškai šilta, kitais – priminti spalio vidurį. Stebėkite savo sodo dirvą, naktines temperatūras ir artimiausių savaičių prognozes. Jei žemė dar šilta, neužmirkusi ir neįšalusi, daugeliui augalų rudens sodinimo sezonas dar tikrai nesibaigė.
