Cukinijos dažnai laikomos viena lengviausiai auginamų daržovių: pasodini, palaistai, sulauki didelių lapų, geltonų žiedų ir netrukus jau renki derlių. Tačiau daugelis daržininkų susiduria su labai nemalonia problema – vos pradėję augti cukinijų vaisiai ima gelsti, minkštėti, ruduoti arba pūti ties galiuku. Atrodo, kad vaisius jau užsimezgė, bet po kelių dienų jis nebeauga, susitraukia ir nukrenta arba lieka kabėti kaip sugedęs.
Pirmoji mintis dažnai būna tokia: augalui kažko trūksta. Tačiau iš tiesų mažų cukinijų puvimą gali lemti kelios skirtingos priežastys. Dažniausios – prastas apdulkinimas, netolygus laistymas, kalcio pasisavinimo sutrikimai, per didelė drėgmė, grybinės ligos ir per tankus augimas. Svarbiausia – teisingai atpažinti, kas vyksta, nes vienu atveju reikia padėti apdulkinti žiedus, kitu – keisti laistymą, trečiu – šalinti pažeistus vaisius ir gerinti oro judėjimą.
1. Prastas apdulkinimas – dažniausia priežastis
Jeigu maža cukinija pradeda augti, bet netrukus sustoja, gelsta, minkštėja ir pūva, labai tikėtina, kad ji buvo prastai apdulkinta. Cukinijos turi vyriškus ir moteriškus žiedus. Moteriškas žiedas turi mažą „vaisiuką“ prie žiedo pagrindo – būtent iš jo, sėkmingai apdulkinus, išauga cukinija. Jei žiedadulkių nepakanka, vaisius gali pradėti formuotis, bet augimas sustoja ir jis ima gesti. Minesotos universiteto daržininkystės rekomendacijose nurodoma, kad prastas vasarinių moliūgų, tarp jų ir cukinijų, vaisių mezgimas dažnai susijęs su nepakankamu apdulkinimu, ypač kai orai šalti, lietingi ar debesuoti.
Prastą apdulkinimą gali lemti mažas bičių ir kitų vabzdžių aktyvumas. Taip nutinka per lietingas, vėsias, labai vėjuotas dienas arba per karščius, kai žiedai greitai nuvysta. Merilando universiteto pratęsimo tarnyba taip pat pažymi, kad aukšta temperatūra ir menkas bičių aktyvumas gali lemti jaunų cukinijų neaugimą ir vaisių deformacijas.
Ką daryti? Pirmiausia stebėkite žiedus ryte, kai jie būna prasiskleidę. Jei matote daug žiedų, bet vaisiai vis tiek pūva, pabandykite cukinijas apdulkinti rankomis. Nuskinkite vyrišką žiedą, pašalinkite jo vainiklapius ir žiedadulkėmis švelniai palieskite moteriško žiedo vidurį. Tai paprasta procedūra, kuri ypač padeda mažame darže, šiltnamyje ar tada, kai aplink mažai apdulkintojų.
2. Pirmieji vaisiai dažnai nubyra – tai nebūtinai liga
Dar viena dažna situacija: augalas atrodo sveikas, lapai žali, žiedų daug, tačiau pirmosios cukinijos pūva mažos. Tai nebūtinai reiškia, kad augalas serga. Sezono pradžioje cukinijos kartais pirmiausia augina daugiau vyriškų žiedų, o moteriški žiedai gali būti prasčiau apdulkinti. Minesotos universiteto informacijoje apie moliūgines daržoves pažymima, kad pirmieji žiedai dažnai būna vyriški, o vaisiai pradeda vystytis tada, kai vėliau atsiradę moteriški žiedai yra apdulkinami bičių.
Jei pūva tik pirmos kelios mažos cukinijos, nereikėtų panikuoti. Pašalinkite sugedusius vaisius ir stebėkite augalą dar savaitę. Dažnai, pagerėjus orams ir padaugėjus apdulkintojų, vaisiai pradeda augti normaliai.
3. Žiedgalio puvinys – kai trūksta ne tiek kalcio, kiek stabilumo
Kartais cukinija pūva ne visa, o pirmiausia jos galas, buvęs ties žiedu. Atsiranda vandeninga, vėliau tamsėjanti dėmė, galas tampa įdubęs, minkštas, rudas ar net juodas. Tai gali būti žiedgalio puvinys. Merilando universiteto daržininkystės šaltinis nurodo, kad moliūginių daržovių žiedgalio puvinį lemia mažas kalcio kiekis besivystančiame vaisiuje, o tai dažnai susiję su netolygiu laistymu, mažu kalcio kiekiu dirvoje ir kitais augalo stresais.
Svarbu suprasti: ne visada dirvoje iš tiesų trūksta kalcio. Dažnai problema ta, kad augalas jo nepasisavina. Kalcio judėjimas augale labai priklauso nuo vandens. Jei dirva vieną dieną perdžiūsta, kitą dieną stipriai perliejama, o paskui vėl išdžiūsta, augalas patiria stresą ir vaisiai pradeda kentėti.
Ką daryti? Pirmas žingsnis – suvienodinti laistymą. Cukinijoms reikia ne kasdienio paviršinio „pašlakstymo“, o gilesnio laistymo, kad vanduo pasiektų šaknis. Geriausia laistyti ryte, prie šaknų, ne ant lapų. Dirvą verta mulčiuoti šiaudais, nupjauta apvytinta žole, kompostu ar kitu mulčiu – taip drėgmė ilgiau išsilaikys, o temperatūros svyravimai bus mažesni.
4. Per daug azoto – lapų daug, vaisių mažai
Cukinijos mėgsta derlingą dirvą, tačiau per didelis tręšimas, ypač azotu, gali pridaryti bėdų. Augalas ima auginti didžiulius lapus, atrodo vešlus, bet žiedų ir vaisių kokybė prastėja. Merilando universiteto rekomendacijose dėl moliūgų problemų pabrėžiama, kad esant žiedgalio puviniui svarbu palaikyti tolygų drėgmės režimą, mulčiuoti ir vengti daug azoto turinčių trąšų.
Jei cukinijos lapai milžiniški, tamsiai žali, o vaisiai pūva arba jų mažai, verta sustabdyti azotinių trąšų naudojimą. Vietoje to rinkitės subalansuotas daržovių trąšas arba kompostą, bet nepersistenkite. Daugiau trąšų ne visada reiškia daugiau derliaus.
5. Per tankiai augančios cukinijos ilgiau džiūsta
Cukinijų lapai dideli, todėl jos greitai sukuria tankų pavėsį. Jei augalai susodinti per arti, po lapais kaupiasi drėgmė, vaisiai guli ant šlapios žemės, o žiedai ilgiau neišdžiūsta po lietaus ar rasos. Tokios sąlygos palankios puviniams.
Minesotos universiteto informacijoje apie Choanephora puvinį nurodoma, kad mažų vasarinių moliūgų vaisių puvimą dažnai lemia prastas apdulkinimas, tačiau valdant šią problemą taip pat svarbu augalus sodinti pakankamais atstumais, kad oras geriau judėtų, o žiedai ir vaisiai greičiau išdžiūtų. Taip pat rekomenduojama nedelsiant pašalinti pažeistus vaisius.
Ką daryti? Jei augalai labai sutankėję, atsargiai pašalinkite kelis senesnius, žemę liečiančius ar pažeistus lapus. Nereikia nupjauti pusės augalo – pakanka atverti šiek tiek oro ir šviesos. Vaisius galima padėti ant sausos lentelės, šiaudų sluoksnio ar specialaus paklotėlio, kad jie negulėtų tiesiai ant šlapios dirvos.
6. Grybiniai puviniai – kai vaisius tampa vandeningas, apauga pelėsiu
Jei cukinija ne tik gelsta, bet tampa vandeninga, labai minkšta, apauga pūkuotu apnašu ar pelėsiu, problema gali būti grybinė liga. Drėgni, šilti orai, prastas vėdinimas ir žiedų likučiai ant vaisiaus galo sudaro palankias sąlygas puviniams.
Viena iš galimų ligų – baltasis puvinys. Minesotos universiteto aprašyme nurodoma, kad moliūginių baltasis puvinys dažnai patenka į vaisius per žiedgalį, vaisiai tampa vandeningi, gali atsirasti baltas, pūkuotas grybinis apnašas ir kietos juodos struktūros.
Ką daryti? Pažeistus vaisius reikia pašalinti kuo greičiau, nepalikti jų lysvėje ir nemesti į kompostą, jei liga akivaizdi. Laistykite tik prie šaknų, nešlapinkite lapų ir žiedų, stenkitės, kad augalai būtų geriau vėdinami. Jei oras ilgai lietingas, ypač svarbu nuolat apžiūrėti vaisius ir pašalinti pūvančius.
7. Žiedai lieka prilipę prie vaisiaus
Kartais cukinijų vaisiaus gale ilgai lieka sudžiūvęs žiedas. Jis gali sulaikyti drėgmę, ypač po lietaus ar gausios rasos, todėl tas galas pradeda pūti greičiau. Tai ypač aktualu, kai augalai tankūs, oras nejuda, o vaisiai guli pavėsyje.
Jeigu matote, kad žiedas jau nuvytęs, parudavęs ir lengvai nusiima, galite jį atsargiai pašalinti. Tik nedarykite to per anksti ir neplėškite jėga – pažeistas vaisiaus galas gali tapti dar jautresnis infekcijai.
8. Netinkamas laistymas – ir per mažai, ir per daug
Cukinijoms reikia daug vandens, nes jos augina didelius lapus ir vandeningus vaisius. Tačiau tai nereiškia, kad jos turi nuolat mirkti. Per sausa dirva skatina stresą, o per šlapia – šaknų problemas ir puvinius. Blogiausias scenarijus yra kraštutinumai: kelias dienas sausra, tada gausus perliejimas, po to vėl sausra.
Geriausia laistyti rečiau, bet gausiau, kad dirva sudrėktų giliau. Paviršinis laistymas skatina šaknis likti viršuje, kur jos greičiau nukenčia nuo karščio. Jei dirva smėlinga, ji išdžiūsta greičiau, todėl mulčias tampa ypač svarbus. Jei dirva sunki, molinga, būtina saugotis užmirkimo.
9. Ką daryti iš karto, jei cukinijos jau pūva?
Pirmiausia pašalinkite visus pūvančius vaisius. Jie nebeatsigaus, o palikti ant augalo tik eikvos jo energiją ir gali tapti ligų židiniu. Antra, apžiūrėkite, kaip atrodo puvinys. Jei vaisius gelsta ir susitraukia – greičiausiai prastas apdulkinimas. Jei ruduoja būtent žiedgalis – gali būti žiedgalio puvinys. Jei matote vandeningą audinį, pelėsį ar pūkuotą apnašą – tikėtina grybinė problema.
Trečia, patikrinkite laistymą. Dirva neturi būti nei perdžiūvusi, nei šlapia kaip kempinė. Ketvirta, pasirūpinkite apdulkintojais. Šalia cukinijų verta auginti medetkas, nasturtas, agurkles, levandas ar kitas bites viliojančias gėles. Missouri Botanical Garden rekomendacijose dėl moliūginių apdulkinimo pabrėžiama, kad verta mažinti augalų stresą, tinkamai laistyti, vengti azoto pertekliaus ir skatinti apdulkintojus sodinant bites viliojančius augalus.
10. Kada verta sunerimti?
Jei pūva tik keli pirmieji vaisiai, augalas atrodo sveikas, o vėliau pradeda augti normalios cukinijos, didelės problemos nėra. Tačiau jei pūva dauguma vaisių, lapai vysta, atsiranda dėmių, stiebai minkštėja arba vaisiai apauga pelėsiu, reikėtų imtis rimtesnių priemonių: pašalinti pažeistas dalis, pagerinti vėdinimą, sumažinti drėgmę ant lapų ir įvertinti, ar augalas nėra pasodintas per tankiai ar per sunkioje dirvoje.
Jei problema kartojasi kasmet toje pačioje vietoje, kitą sezoną cukinijas sodinkite kitoje lysvėje. Sėjomaina padeda sumažinti dirvoje išliekančių ligų riziką.
Taigi…
Mažų cukinijų puvimas dažniausiai nėra viena vienintelė problema. Dažniausiai tai kelių veiksnių derinys: prastas apdulkinimas, permainingi orai, netolygus laistymas, drėgmė po lapais arba per tankiai augantys kerai. Gera žinia ta, kad daugumą šių problemų galima išspręsti.
Pašalinkite pažeistus vaisius, laistykite tolygiai, mulčiuokite, nepertręškite azotu, skatinkite bites ir, jei reikia, apdulkinkite žiedus rankomis. Cukinijos yra labai produktyvūs augalai – kai tik joms sudaromos geresnės sąlygos, jos greitai atsigauna ir pradeda megzti sveikus, gražius vaisius.
