Ramunėlių arbata prieš miegą, mėtos po sotaus maisto, o jonažolė – nuotaikai? Žolelių arbatos dažnai atrodo kaip visiškai nekaltas kasdienis gėrimas, tačiau jų poveikis nėra vienodas. Vienos labiau vertinamos dėl švelnaus poveikio virškinimui ar atsipalaidavimui, o su kitomis reikia elgtis gerokai atsargiau dėl galimos sąveikos su vaistais. Todėl klausimas, kuri iš jų „naudingiausia“, neturi vieno atsakymo – viskas priklauso nuo to, ko iš arbatos tikimės.
Vien tai, kad arbata pagaminta iš augalų, nereiškia, kad ją galima vartoti neribotai. Džiovintose vaistažolėse išlieka biologiškai aktyvių medžiagų, todėl svarbu žinoti ne tik augalo pavadinimą, bet ir jo galimą poveikį bei sąveiką su vaistais. Būtent jonažolė šiuo požiūriu išsiskiria labiausiai.
Ramunėlės – švelniausias pasirinkimas kasdieniam puodeliui?
Ramunėlės daugeliui pirmiausia asocijuojasi su vakaru, ramybe ir miegu. Jos tradiciškai vartojamos dėl galimo raminamojo poveikio, virškinimo diskomforto ar peršalimo metu, tačiau mokslinių įrodymų apie daugelį šių naudų vis dar nėra tiek daug, kad būtų galima daryti labai tvirtas išvadas. JAV Nacionalinis papildomos ir integruotos sveikatos centras nurodo, kad kai kurie preliminarūs tyrimai leidžia manyti, jog ramunėlių preparatai gali padėti esant nerimui, tačiau duomenų apie nemigos gydymą yra mažai.
Praktiškai ramunėlių arbata dažniausiai vertinama dėl to, kad įprastais arbatos kiekiais daugumai žmonių ji laikoma gana saugia. Dėl švelnaus skonio ji tinka vakare, po įtemptos dienos ar tiesiog kaip kofeino neturintis šiltas gėrimas. Vis dėlto ir čia yra išimčių. Žmonės, alergiški ambrozijoms, chrizantemoms, medetkoms ar kitiems astrinių šeimos augalams, gali būti jautresni ir ramunėlėms. Taip pat aprašytos galimos sąveikos su varfarinu ir kai kuriais raminamaisiais vaistais.
Taigi, jei reikėtų rinktis vieną arbatą retkarčiais gerti vakarais ir žmogus nevartoja su ja galinčių sąveikauti vaistų, ramunėlės dažnai būtų vienas paprasčiausių variantų. Tačiau tai nereiškia, kad jos gydo nemigą ar nerimą.
Mėtos – kai norisi gaivos ir lengvumo po valgio
Mėtų arbata dažniausiai pasirenkama ne dėl raminimo, o dėl virškinimo. Jos gaivus skonis puikiai tinka po sunkesnio maisto, todėl daugelyje šeimų puodelis mėtų arbatos tapo savotišku „po vakarienės“ ritualu. Mėtos taip pat patrauklios tuo, kad natūraliai neturi kofeino ir gali pakeisti kavą ar juodąją arbatą vakare.
Vis dėlto svarbu atskirti mėtų arbatą nuo koncentruoto pipirmėčių aliejaus ar papildų. Tai nėra tas pats produktas ir jų poveikio bei saugumo negalima tiesiogiai sutapatinti. Įprasta mėtų arbata paprastai vartojama daug švelnesne forma.
Jeigu žmogų vargina refliuksas ar dažnas rėmuo, mėtų arbata ne visada bus tinkamiausia. Kai kuriems žmonėms mėtos gali sustiprinti deginimo ar rūgšties kilimo pojūtį. Todėl taisyklė „mėtos visada gerai skrandžiui“ yra pernelyg supaprastinta.
Būtent čia mėtų arbata skiriasi nuo ramunėlių: ji puikiai gali tikti vienam žmogui po sotaus maisto, tačiau kitam, ypač turinčiam polinkį į refliuksą, gali būti nemaloni.
Jonažolė – stipriausias poveikis, bet ir daugiausia atsargumo
Iš šių trijų augalų jonažolė yra ta, kurią mažiausiai vertėtų traktuoti kaip paprastą kasdienę arbatą. Jonažolės preparatai buvo tiriami dėl poveikio lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos simptomams, ir yra duomenų, kad standartizuoti preparatai gali būti veiksmingesni už placebą. Tačiau tai nereiškia, kad paprastas puodelis jonažolės arbatos veikia taip pat kaip tyrimuose naudoti preparatai.
Didžiausia problema yra ne pats augalas, o jo gebėjimas sąveikauti su daugybe vaistų. Jonažolė gali susilpninti kai kurių kontraceptinių tablečių, antikoaguliantų, širdies vaistų, vaistų nuo epilepsijos, ŽIV ar kai kurių onkologinių ligų preparatų poveikį. Vartojama kartu su tam tikrais antidepresantais ji taip pat gali padidinti su serotoninu susijusių rimtų nepageidaujamų reakcijų riziką.
Todėl jonažolė nėra ta žolelė, kurią vertėtų pradėti reguliariai vartoti vien todėl, kad ji parduodama arbatos lentynoje. Jei žmogus vartoja bet kokius receptinius vaistus, prieš jonažolės arbatą ar papildus racionalu pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Tai kuri vis dėlto naudingiausia?
Jeigu kalbame apie įprastą kasdienį vartojimą, universalaus „laimėtojo“ nėra. Ramunėlės labiausiai tinka tiems, kurie nori švelnaus vakarinio gėrimo ir atsipalaidavimo ritualo. Mėtos dažniau pasirenkamos dėl gaivaus skonio ir po valgio juntamo komforto. Jonažolė turi stipresnį farmakologinį potencialą, tačiau būtent dėl to jai reikia ir daugiausia atsargumo.
Paprasčiau tariant:
- ramunėlės – dažniausiai švelniausias pasirinkimas atsipalaidavimui;
- mėtos – tinkamos gaiviam gėrimui ir gali būti malonios po valgio;
- jonažolė – nėra geriausias pasirinkimas kasdieniam savarankiškam vartojimui, ypač jei vartojami vaistai.
Svarbiausia žolelių arbatos nevertinti pagal principą „natūralu, vadinasi, saugu“. Augaliniai produktai taip pat gali turėti fiziologinį poveikį ir sąveikauti su vaistais.
Ar žolelių arbatą galima gerti kasdien?
Vieno atsakymo nėra, nes daug kas priklauso nuo konkretaus augalo, jo kiekio, žmogaus sveikatos ir vartojamų vaistų. Retkarčiais išgertas įprasto stiprumo ramunėlių ar mėtų puodelis daugumai sveikų suaugusiųjų paprastai nėra tas pats, kas kasdien dideliais kiekiais vartojamas koncentruotas augalinis preparatas.
Jei arbatos geriama daug arba pasirenkami sudėtingi „miegui“, „kepenims“, „detoksikacijai“ ar kitais sveikatinančiais pavadinimais pažymėti mišiniai, verta pirmiausia perskaityti sudėtį. Daug skirtingų augalų viename mišinyje nebūtinai reiškia didesnę naudą, o atsiradus nepageidaujamai reakcijai tampa sunkiau suprasti, kuris ingredientas ją sukėlė.
Svarbiausia taisyklė – rinktis pagal poreikį, o ne pažadą ant pakuotės
Žolelių arbata gali būti jaukus kasdienis ritualas, tačiau nereikėtų iš jos tikėtis vaistų poveikio. Ramunėlių puodelis gali padėti sukurti ramesnį vakaro ritualą, mėtos – būti malonus pasirinkimas po valgio, tačiau nuolatinių miego, virškinimo ar nuotaikos problemų vien arbata neišspręs.
O jonažolės atveju taisyklė dar paprastesnė: jeigu vartojate vaistus, pirmiausia pasitikrinkite, ar ši žolelė su jais nesąveikauja. Iš pažiūros nekaltas augalinis gėrimas šiuo atveju gali turėti gerokai daugiau reikšmės, nei atrodo.
