Sezoniniai pokyčiai atsiliepia ne tik mūsų nuotaikai, bet ir virškinimo sistemai: atvėsus orams, sulėtėjus gyvenimo tempui, sulėtėja ir medžiagų apykaita, o nesirūpinant mitybos įvairove, gali varginti pilvo pūtimas, sunkumo jausmas ir kiti virškinimo sutrikimai. Specialistai atskleidė, kokios priemonės padeda išvengti nemalonių simptomų, ką daryti, jei su jais susiduriame, ir atskleidė faktą, nustebinsiantį patiriančius daug streso.
Norisi valgyti daugiau ir riebiau
„Atėjus vėsesniems, lietingesniems, mažiau saulės šviesos turintiems orams, virškinimo sistemos darbas truputį sulėtėja, – sako BENU vaistininkė Loreta Tamošauskienė. – Dažnai rudenį pasikeičia ir maisto racionas – vis daugiau imama valgyti perdirbto maisto produktų, riebesnių, greitų užkandžių.”
Pasak „Antėja” gydytojo gastroenterologo-endoskopuotojo Artūro Jacinavičiaus, keičiantis orams, trumpėjant dienoms, mūsų organizmo sistema mėgina pasiruošti artėjančiai žiemai.
„Šąlant orams, sulėtėja medžiagų apykaita, gali sulėtėti skrandžio, žarnyno veikla. Esant staigiems temperatūrų pokyčiams, sutrinka organizmo apsauginių ir išorinių žalojančių veiksnių pusiausvyra, todėl galimi nemalonūs simptomai pasireiškia dažniau ir greičiau. Taip pat pasikeičia mityba, tiek maisto racionas, tiek patys mitybos įpročiai. Žmonės linkę valgyti daugiau, sočiau, rinktis šiltesnį, aštresnį maistą”, – sako A. Jacinavičius.
Reikia išsiugdyti įprotį sportuoti
Anot gydytojo, sezoninių pokyčių metu gali pasireikšti pilvo pūtimas, sunkumo jausmas, taip pat padažnėja refliukso, gastrito simptomai. „Pastebėta, kad net H. pylori infekcija rudens ir žiemos mėnesiais diagnozuojama dažniau, kaip ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligės, – sako A. Jacinavičius. – Kai kurios virškinamojo trakto ligos kaip tik paūmėja pavasarį ir vasarą, pavyzdžiui, Krono liga ar dažnesni ūminio pankreatito atvejai.”
Pasak L. Tamošauskienės, pasiruošti artėjančiai žiemai galima neužmirštant fizinio aktyvumo, kuriam rudenį galėtume skirti net šiek tiek daugiau laiko nei vasarą ar pavasarį. „Jei fizinis aktyvumas mažas arba jo išvis nėra, būtina išsiugdyti įprotį sportuoti, mankštintis. Pagerės nuotaika, pagreitės medžiagų apykaita, paspartės virškinimo sistemos darbas, sumažės streso įtaka organizmui”, – sako vaistininkė.
Virškinimo sistemos priešas – stresas
A. Jacinavičius priduria, jog nemalonius simptomus gali pasunkinti rūkymas, alkoholio vartojimas, netinkama ir nepastovi mityba, gretutinės ligos ir vartojami vaistai: „Rudenį ir žiemą padažnėja peršalimų ir kitų virusinių infekcijų, o vaistų nuo uždegimo ir skausmo vartojimas gali turėti įtakos virškinamojo trakto sveikatai.”
Abu specialistai pabrėžia, kad virškinimo sistemos priešas yra ne tik riebus, rūkytas, daug sočiųjų riebalų, cholesterolio turintis maistas bei sūrus, angliavandenių gausus mitybos racionas, bet ir stresas.
„Streso metu, ūmaus ar lėtinio, virškinimas sulėtėja, kadangi tai – daug energijos reikalaujantis procesas. Patiriant stresą energijos reikia kitose organizmo vietose, tad patiriantys ilgalaikę įtampą yra ypatingai linkę į dažnesnes virškinamojo trakto problemas”, – pabrėžia L. Tamošauskienė.
Valgymo ritualų svarba
Pasak jos, norint išvengti virškinimo problemų, derėtų kasdien išgerti pakankamą kiekį vandens, kokybiškai išsimiegoti ir pailsėti, atkreipti dėmesį į valgymo tempą, vietą, atmosferą ir netgi kramtymą, kuris ypač svarbus gerai savijautai. „Valgio metu neturėtų būti išorinių dirgiklių, valgymui reikalingas atsipalaidavimas, jokiu būdu ne greitas, įtemptas maisto „įsimetimas” į skrandį”, – sako vaistininkė.
A. Jacinavičius priduria, jog svarbu kiek įmanoma vengti žalojančių veiksnių, streso, stengtis derinti mitybą – valgyti mažesniais kiekiais ir dažniau, vengti itin aštraus ir karšto maisto: „Mityba turi būti pilnavertė, susidedanti tiek iš riebalų, tiek iš baltymų, tiek iš angliavandenių.”
Ką dėti į lėkštę rudenį?
Ruduo siūlo gausų daržovių asortimentą, todėl mūsų lėkštėse, pasak L. Tamošauskienės, turėtų atsirasti daugiau moliūgų, morkų, kopūstų, ankštinių, prieskoninių daržovių, pankolių, pomidorų ir t. t.
„Lėkštėje turi būti spalvų gama, salotose reikėtų nepamiršti ir prieskoninių žolelių, papildomų skaidulų. Taip pagerinsime virškinimą, gausime antioksidantų, probiotikų, vitaminų, mineralų, o iš tam tikrų daržovių bei vaisių – ir augalinių, natūralių virškinimo fermentų. Rekomenduočiau rinktis alyvuogių aliejų, įtraukti į mitybos racioną žuvies, jūros gėrybių”, – teigia L. Tamošauskienė.
Kalbant apie vaisius, virškinimui naudingi tokie vaisiai kaip ananasas, papajos, greipfrutai, obuoliai, avokadai, melionai, kiviai, mangai, bananai. Pasak vaistininkės, virškinimą taip pat gerina pelynas, medetkos, pankoliai, krapų sėklos, kmynai, puplaiškis, kiaulpienių šaknys, bazilikai.
Kada sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
„Galima papildomai vartoti kasos fermentus, augalinių fermentų preparatus, priklausomai nuo negalavimo pobūdžio – probiotikus, kepenų tulžies pūslės veiklą gerinančius, detoksikuojančius preparatus, – sako L. Tamošauskienė. – Svarbu nepamiršti rasti negalavimo priežastį ir ją pašalinti, o ne slopinti nemalonius simptomus vaistiniais preparatais. Pilvo pūtimą mažinantys preparatai, vidurius laisvinantys ar kai kurie viduriavimą stabdantys medikamentai tik palengvina savijautą sumažindami simptomų stiprumą ir dažnį, bet problemos jie neišsprendžia.”
Anot L. Tamošauskienės, skundžiantis viduriavimu, reikėtų apriboti šviežių vaisių, daržovių ir uogų kiekį, rinktis virtas ar troškintas daržoves, o iš vaisių – bananus. Tuo tarpu užkietėjus viduriams reikėtų rinktis daugiau skaidulų turinčio maisto: keptų obuolių, avižų grūdų, kriaušių, Briuselio kopūstų, artišokų.
