„Kas atsitiko?“ – klausia draugė, žiūrėdama į mano persikreipusį veidą. „Nieko, viskas gerai,“ – burbteliu aš ir pati nustembu. Tą patį prieš dieną man pasakė kita kolegė, nors mačiau, kad jai iš ausų net dūmai rūksta. Kodėl slepiame savo nusivylimą?
Ką tai lemia santykiuose? Praėjus dešimčiai minučių, pasakiau draugei, dėl ko susiraukiau, o kas, jei santykiuose apie pyktį nutylima?
Slapti žaidimai
Merginos mėgsta žaisti žaidimą „atspėk dėl ko raukausi“. Žaidimo taisyklės. Vienas iš dalyvių labai smarkiai susiraukia (dažniausiai mergina) ir stengiasi kuo ilgiau išlaikyti surauktą miną. O štai kitas vaikšto ratais aplinkui ir švilpauja. Jei šis pamato, kad kitas susiraukęs – gali bandyti taktiškai išsiaiškinti, dėl ko kitas toks rūškanas. Jei jam pavyksta sužinoti, šis pabando atsiprašyti ir žaidimą laimi susiraukęs.
Jei štai sužinoti nepavyksta, arba sužinojęs nusispjauna – atsiprašo tas, kuris raukėsi. Ir žaidimą laimi ieškojęs. Kam tie žaidimai?
Esame paprasti mirtingieji ir negalime perskaityti kito žmogaus minčių ir sužinoti, ką jis galvoja. Sakysite, jog gera antroji pusė numanys, dėl ko pykstate?
Patarimas merginoms: jie tikrai yra emociškai primityvūs sutvėrimai ir tai pripažįsta. Vaikinai neturi magiškų galių įtarinėti, pergalvoti ir įvertinti visus pastarųjų metų įvykius, kaip tu!
Patarimas vaikinams: jūs nesuprantate merginų, jos nesupranta merginų, tai ar galite tikėti, kad jos supras jūsų pykčio priežastį, jeigu jai nepasakysite?
Reikia mokėti pykti ir apie tai pasakyti
Jei išrėksi jam/jai: „Tu pasielgei kaip kiaulė!!!! Aš tavęs nekenčiu!“, – tai, matyt, santykiams žavesio nepridės. Visų pirma, derėtų atskirti tokias emocijas kaip „skauda“, „erzina“, „pykstu“, „nusivyliau“, „nekenčiu“, „man gaila“.
Jei antroji pusė klausia, kodėl pyksti, o tau yra skaudu, tai pasakyti – būtina. Aiškiais žodžiais kitam žmogui galime paaiškinti, kaip ir dėl ko jaučiamės. Įžeidinėti, kritikuoti, kaltinti nėra būtina.
Daugelis santykių psichologų teigia, jog pagrindinis dalykas, padedantis išvengti konfliktų santykiuose – ramus ir lėtas balso tonas. Pradedant kelti balsą vieniems ant kitų, organizme padaugėja adrenalino, tampame agresyvesni.
Jei antroji pusė tave įskaudino, gali ramiai pasakyti: „Manau, kad pasielgei neteisingai ir turėtum apgalvoti savo poelgį. Jis mane įskaudino, nes…“. Pradėjus vienam rėkti, prasideda grandininė reakcija. Galiausiai abu staugiate falcetu, trankote durimis. Jis visą vakarą vėliau vaikšto susiraukęs, raudonas kaip vėžys ir grubiai daužo visokius daiktus, ji – apsikabinusi pagalvę bliauna.
Kodėl visgi tu tyli?
Pasakyti kitam apie savo neigiamas emocijas mes dažnai bijome, nors ir esame susiraukę taip, kad net aklas suprastų. Tarsi tikimės, kad mus įskaudinęs žmogus be mūsų pagalbos supras, kas negerai, atsiprašys ir galėsime garsiai pasakyti: „Jis/ji mane suprato“.
Kartais pykti bijome dėl kvailiausių aplinkybių. Tu užpykai, išliptum iš jo mašinos, bet esi kelyje 200 km nuo namų vėlų vakarą. Arba ji svečiuojasi pas tave, tu užpyksti, išvaryti nemandagu, ji pati nesupranta, o esi baisiausiai paniuręs. Ši meilinasi ir klausia, kas yra. Kažkaip sunerimsti, jog tavo apmaudo priežastis gali būti kvaila tiesiog sakai: „Nieko“.
Palyginimas: emocijos ir skausmas
Neigiamos emocijos, visų pirma, iš vidaus „griaužia” mus pačius. Merginoms vertėtų žinoti, kad nesveika ir negražu savo pykčiu bausti vaikinus (O jos taip daro dažnai…). Manipuliuoti nėra labai blogai, tačiau, kokia neigiama manipuliacija bus tada, jei žmogus nuolatos jausis kaltas dėl to, ko gal būt net nepadarė.
Be abejonės daug mūsų pykčių ir kaprizų dažnai būna pačių susikurtos vizijos ir beverčiai įtarinėjimai. Neverta laukti, kol žmogus susipras, nes tai beveik neįmanoma. Jei eitum gatve ir staiga susiimtum už pilvo ir pritūptum, kas iš aplinkinių galėtų pasakyti, dėl ko taip padarei?
Gal tau reikia greitosios pagalbos, gal atsitūpei ieškoti tau iškritusio žiedo. Prie sergančiojo priėjęs medikas visada jo klausia: „Kur tau skauda?“. Dabar įsivaizduokite, jei ligonis atsakytų: „Nieko nėra. Pats pagalvok, kur man skauda!“. Pasigedote loginės sekos? Tai kodėl logiška turi būti tai, jog antroji pusė turi spėlioti tavo mintis?
Bendraukite, kalbėkitės, jei pykstate, jaučiatės prislėgti – pasakykite apie tai mandagiai ir aiškiai įvardindami savo emocijas. Jei iš tikrųjų išmoktume kalbėtis – turėtume tikrai nuostabius santykius. Gal žodis ir yra bereikšmis, bet juo išreiškiame savo mintis. Tad linksmų, laisvų ir teigiamų minčių!
