KLAUSIMAS: turiu problemą – niekaip negaliu susirasti draugų/draugių. Prieš keletą metų, kai dar buvau moksleivė, turėjau geriausių draugių ratelį, tačiau likimas taip lėmė, kad jos visos išvyko į kitas šalis ir aš likau viena.
Visus 18-liktus metus praleidau viena, neidavau į jokius šokius, draugų susitikimus (nes jų neturėjau). Dabar esu studentė, pirmi studijų metai. Persikrausčiau į kitą miestą, gerai, kad turiu antrą pusę kitaip jausčiausi visiškai viena, tačiau man to neužtenka.
Universitete bandžiau ieškoti draugių, tačiau jau ten visos pažįstamos (mat visos iš to pačio miesto, kai kurios net iš tos pačios mokyklos), taigi, man jokių šansų susirasti draugių, su kuriomis galėčiau leisti laisvalaikį.
Dabar man jau beveik 20 metų, nebepamenu, kada linksminausi, kada su kuo kalbėjau atvirai. Kiekvieną dieną mano nuotaika prastėja, kartais net apsipilu ašaromis. Nebežinau, ką daryti.
ATSAKYMAS: suprantama, kad tu patyrei daug netekčių. Kiekvienas išsiskyrimas su geromis ir mylimomis draugėmis yra lydimas didelio liūdesio ir vienatvės išgyvenimų.
Tau reikėjo daug jėgų, kad mokytumeisi, neprarastum vidinės pusiausvyros, pabaigtum mokyklą. Nors tuo pačiu metu jauteisi be galo vieniša. Pabaigus mokyklą, tau teko naujas jėgų reikalaujantis išbandymas – įsikurti naujoje vietoje, pradėti studijas, apsiprasti tarp naujų žmonių.
Tavo laiške vis nuskamba viena gaidelė, į kurią noriu atkreipti tavo dėmesį. Kažkas tavyje vis kartoja: man nėra jokių šansų susirasti draugę/draugių. Gal tu žinai, iš kur tavyje kyla būtent tokios mintys? Jos gali būti „stabdis“, kurį reikia atleisti, kad reikalai pasikeistų.
Visų pirma, tai, kad merginos yra iš vieno miesto ir yra jau pažįstamos, dar nereiškia, kad tavęs nepriims. Aš pamenu iš savo patirties, kad būdavome susiskirstę grupelėmis: iš Kauno, iš Vilniaus ir „iš kitur“.
Merginoms „iš kitur“buvo sunkiausia įeiti į „miestiečių“ grupę. Tačiau per metus viskas tikrai pasikeitė, visos susimaišė ir ėmė draugauti ne pagal „gyvenamą ar gimimo vietą“. Gal tu šiek tiek kompleksuoji, nepasitiki savo jėgomis ir droviesi. Taip būna daugeliui žmonių naujoje vietoje.
Antra, apsidairyk, kas tau artima pagal charakterį ir interesus, ir imkis pati megzti ryšius. Jeigu tu lūkuriuoji, kad prie tavęs kas prieitų, ir tai nepasiteisina, pakeisk taktiką. Rašai, kad bandei ieškoti draugių, tai gerai. Gaila, nepaminėjai, kaip tai darei. Nemesk to dariusi ir toliau. Ieškoti kontaktų ir kurti santykius – ne vienos savaitės ir ne vieno mėnesio darbas.
Trečia, gali būti, kad tu esi šiek tiek prislėgta. Daugiau skirk dėmesio sau, būk atlaidesnė. Tu turi draugą, o draugas labai didelė paspirtis ir pagalba. Kalbėkitės, abu eikite į renginius, jeigu nori pabūti tarp žmonių.
Ketvirta. Jeigu tu atsigauni namuose, tai reguliariai sugrįžk į namus, pas artimuosius, atsipalaiduok ir pailsėk nuo streso ir sunkių minčių.
Penkta, jeigu išbandei liaudiškas, čia paminėtas priemones ir jauti, kad tau jos nepadėjo, pasikalbėk su specialistu apie savo nuotaiką ir savijautą. Galbūt tau tiktų psichoterapija – grupėje arba individuali.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Pasaulis ir aš”.
