Iš paauglio lūpų išsprūstantis pareiškimas „nevalgau mėsos, esu vegetaras“ šiandien mažai ką stebina. Vegetarizmas tapo savotiška jaunatviška mada bei būdu išsiskirti iš minios. Vis dėlto, kaip skelbia naujausi „Amerikos dietologų asociacijos žurnale“ pasirodę tyrimų rezultatai, minėtasis paaugliškas kaprizas atsisakyti mėsos dažnai išduoda rimtus mitybos sutrikimus.
Visišką apetito praradimą maskuoti vegetariška dieta padeda tai, jog vegetarizmas – idealus pretekstas atsisakyti daugybės siūlomų valgių, teigia time.com.
Rūpi ne gyvūnai
Mitybos specialistės Ramonos Robinson – O’Brien atlikti tyrimai atskleidė, kad vegetarizmą praktikuojantys paaugliai ir jaunuoliai, lyginant su jų „mėsėdžiais“ bendraamžiais, dažniau būna liekni, linkę valgyti sveiką maistą. Tačiau „sveika“ vegetarų mityba – tik mitas.
Ištirta, jog didelė dalis jaunųjų vegetarų turi polinkį nevalingai persivalgyti.
Nors dauguma tyrime dalyvavusių paauglių prisiekinėjo, kad tapti vegetarais juos paskatino noras būti sveikesniais ar siekis prisidėti prie aplinkos tausojimo bei gyvūnų išsaugojimo, tyrėjai iškėlė prielaidą, jog tikrasis jaunųjų vegetarų troškimas yra numesti svorio, o ne apsaugoti gyvūnus.
Tokius mokslininkų spėjimus pakurstė gauti duomenys. Pasirodo, ketvirtadalis jaunųjų „vegetarų“ ir toliau valgė minkštą viščiukų mėsą, o net 46% „vegetarų“ žuvies vartojimas atrodė suderinamas su jų propaguojama mityba.
Svarbu, jog dar 2001 m. „Paauglių sveikatos žurnale“ publikuoto mokslinio tyrimo išvada buvo panaši: dažniausiai pasitaikanti paauglių tapimo vegetarais priežastis – noras numesti svorio.
Liekni, bet su mitybos problemomis
Abu tyrimai atskleidė, kad jaunieji vegetarai, labiau nei jų bendraamžiai, linkę laikytis dietos ar taikyti kraštutines bei itin nesveikas priemones svoriui kontroliuoti.
Be to pastebėta, jog valgymo sutrikimų turintys paaugliai dažniau vadovaujasi vegetarizmo filosofija nei bet kuri kita amžiaus grupė.
Dietologės R.Robinson – O’Brien tyrime „Valgymas tarp paauglių“ dalyvavo 2516 Minesotos valstijoje (JAV) gyvenančių paauglių. Išanalizavus tyrimo duomenis paaiškėjo, jog iš pirmo žvilgsnio vegetarai atrodo daug sveikesni.
Pastarieji mažiau nei 30% reikalingų kalorijų gauna iš riebalų, kuomet tarp „mėsėdžių“ šis rodiklis gerokai viršija 30%. Nenuostabu, jog dėl to tik 17% tirtų vegetarų turėjo viršsvorio problemų.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Net penktadaliui vegetarų būdingas persivalgymas, kuomet mėsą vartojančių žmonių gretose šio sutrikimo rodiklis vos siekia 5%.
Maža to, ketvirtadalis dabartinių ir penktadalis „ex“ vegetarų prisipažino vartoję liekninančias piliules, vidurius laisvinančius vaistus ar galiausiai priverstinai vėmę. Tuo tarpu tik vienas iš dešimties mėsą vartojusių paauglių teigė kažkada naudojęs tokias drastiškas lieknėjimo priemones.
Paslėpta liga?
Taip pat paaiškėjo, kad vegetarizmą praktikuojantys, vos pilnametystės ribą peržengę jaunuoliai, tokią gyvenseną pasirenka sąmoningai, o ne kaip lieknėjimo būdą, populiarų tarp keletu metų jaunesnių jų kolegų.
Šiaip ar taip, gydytojai bei mitybos ekspertai perspėja, jog šeimos nariai ir draugai turi būti itin akyli, jei jų vaikas ar draugas netikėtai nusprendė tapti vegetaru. Toks elgesys gali būti tik priedanga organizmą alinančioms dietoms.
