Dėmesį patraukė mokyklose kabančios iškabos, skelbiančios: „Mūsų misija – ugdyti visapusišką asmenybę!“ Gražus reklaminis šūkis – nepaneigsi. Tačiau kaip karta, užaugusi su televizija, žinome – reklaminiai šūkiai dažnai meluoja. Įdomu, ar vidurinį išsilavinimą suteikianti įstaiga pelnytai save vadina asmenybės puoselėtoja?
Atrodyti kitaip – nepriimtina
Pradėti reikėtų nuo to, kad mokykloje visi privalo atrodyti vienodai: mokiniai su tobula uniforma (kuri dažniausiai primena močiutės garderobą), tvarkinga šukuosena ir sukryžiuotomis už nugaros rankutėmis – štai kiekvienos mokyklos direktoriaus svajonė.
Ir gražu, ir tvarka, ir visi lygūs (nėra turtinės diferenciacijos). O dabar pažvelkime į tai iš moksleivio (asmenybės) pozicijos.
Jei jaunas žmogus jaučiasi esąs kitoks, jis nenori atrodyti taip, kaip visi, jam reikia išsiskirti iš pilkos minios. Vis dėlto, turbūt nereikia nė minėti, kaip stulbinančiai greitai mokyklose susidorojama su ekstravagantiškai apsirengusiu ar originaliai susišukavusiu jaunuoliu (apsaugok, Viešpatie, jei esi vaikinas ir nori nešioti dredus).
Sistema paprasta: atrodykime vienodai, tada mums visiems bus geriau. Gal bus, o gal ir ne. Faktas tas, kad kitaip atrodantis žmogus mokykloje yra vargšas.
Suvaržyta asmeninė nuomonė
Svarstome toliau. Ar lengva turėti nuomonę, jei ji yra kontraversiška, žodžiu, ne tokia, kokia tinka mokytojui?
Tarkime, Petriukui atrodo, kad Žemaitės kūryba yra beprasmė, meniniu požiūriu tuščia ir nyki, vertinga tik kaip memuarai žmogaus, gyvenusio sudėtingu laikotarpiu.
Petriukas nenori analizuoti Žemaitės veikalų, nenori ieškoti to, ko nemato esant arba ko nėra. Petriukas, mokytojų akimis, yra toks: jis nesupranta literatūros, nevertina Lietuvos kultūrinio paveldo ir apskritai geriau tegu patyli.
Tokiais atvejais švietimo sistema primena Sovietų Sąjungą – mąstyk taip, kaip reikia, nes tai yra Tikroji Tiesa, o jei mąstysi kitaip – būsi protiškai nesveikas arba tau galas.
Ar tai panašu į asmenybės vystymą? Vargu… Kartais susidaro įspūdis, kad mokykloje neegzistuoja minties laisvė.
Perspektyviausi – tik moksliukai
Dar vienas svarbus mokyklos mylimo vaiko požymis – tinkama veikla. Leiskite iššifruoti, ką tai reiškia: geri mokiniai („su perspektyva”) yra tie, kurie dieną naktį studijuoja vadovėlius, namų darbus ruošia su begaline meile, dievina mokytojus ir nevengia to parodyti.
Liaudis tokius žmones praminė „moksliukais“. „Moksliukams“ gerai – jie turi daug laiko paruošti pamokas dėl dviejų priežasčių: a) jokia kita veikla jų nedomina; b) jie nemoka (o gal ir neturi su kuo) bendrauti.
Natūralu, kad tokie žmonės dažnai neturi savo nuomonės tam tikrais klausimais arba nemoka jos pagrįsti. Vargu ar tokio tipo personą galima pavadinti asmenybe.
Vis dėlto, jie tobulai išmano molekulinę biologiją ir kasmet dalyvauja „Kengūroje”. Už tai jie nešiojami ant rankų. Be to, mokyklai (sakydama šį žodį turiu omenyje visą jos personalą) visiškai neįdomu, jei tu dar užsiimi kita, nesusijusia su mokslu, veikla.
Laisvalaikiu gali būti krepšinio virtuozas, Lietuvos šokių čempionas arba net NASA kosmonautas, tačiau tik tol, kol tai netrukdo namų darbams ir, be abejo, atsiskaitymams.
Galbūt skamba žiauriai, tačiau mokykloje yra puoselėjamas pilkų mokslo pelių kultas, tuo tarpu rūpinimasis asmenybe yra nustumiamas į šalį.
Žodyne sąvoka „mokykla” aiškinama taip: tai švietimo įstaiga, kurios pagrindinė veikla – formalusis švietimas. Taigi, mokykla atlieka bendrojo lavinimo funkciją ir galbūt todėl menkai tesirūpina kiekvieno individo „vidumi“.
Tikriausiai tai yra normalu. Tačiau viešai skelbdamos savo reklaminius šūkius, šios įstaigos galėtų šiek tiek pasikuklinti.
