V. Radzevičiaus fermoje – svarbūs pokyčiai: „Į mane žiūrėjo kaip priekaištas į sąžinę“

TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Vytaro ferma“ žiūrovų laukia dar viena įdomi ir nuoširdžiausių emocijų kupina kelionė į kaimo gyvenimo ritmą. Šįkart Vytaro Radzevičiaus laukia ne tik įprasti ūkio darbai, bet ir kūrybiški, netikėtumų pilni išbandymai. O kokie svarbūs darbai pagaliau įsibėgės? Tą sužinosime jau šiandien. 

Sekmadienio rytą Vytaras tradiciškai pradės nuo savo mažos „meditacijos“ – kavos puodelio rankoje ir raminančio pasivaikščiojimo prie vištidės. Čia jis, kaip visada, leis mintims klajoti. 

„Vis galvoju, kas yra miestietis kaime. Jei gaidys būtų aprengtas smokingu, tai atrodyt maždaug panašiai“, – juoksis jis. 

Po rytinių apmąstymų – laikas darbams. Vytaras pasirūpins naujaisiais fermos gyventojais – triušiais. Jis džiaugsis, kad šie greitai pritapo prie ūkio ritmo, o ir rūpintis triušiais nėra sudėtinga, kadangi jie, kaip ir vištos, turi beveik tokį pat mitybos racioną. 

Tiesa, šįkart į fermą atvyks ypatinga viešnia – etnologė Dalia, kuri Vytarui padės prisiliesti prie tradicinės lietuvių kultūros. Kartu jie imsis vieno seniausių liaudies meno uždavinių – puošti kuparą. Vytaras neslėps, kad liaudies menas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, bet iš tiesų reikalauja susikaupimo ir tikslumo. 

„Kai pasižiūri į tą lietuvių liaudies meną – skrynias, ornamentus, tapybą – iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai paprasta… Bet kai pradedi piešti pats, tai čia yra iššūkis. Galvojau, bus žymiai paprasčiau“, – pripažins jis. 

Savo kūrybos pagrindu Vytaras pasirinks autentišką Merkinės apylinkių ornamentą, atkurtą pagal etnografinius tyrimus. Šis motyvas ne tik papuoš jo kuparą, bet ir taps simboliniu ryšiu su istorija, kurią verta išsaugoti. Tiesa, procesas ne tik pareikalaus kantrybės, bet privers ir nusišypsoti. 

„Kantrybės reikia, kaip ir žvejyboje – nežmoniškos“, – sakys Vytaras, braukdamas dažų linijas ant medžio. 

Svarbi naujiena

Be to, laidoje žiūrovai sužinos dar vieną svarbią naujieną – ilgai lauktos sodybos statybos pagaliau įsibėgės. Vytaras neslėps palengvėjimo: „Man smagiausia, kad statybos galiausiai prasidėjo, nes šis namas savo tuščiais langais į mane žiūrėjo kaip priekaištas į sąžinę. Baigsiu šias statybas ir daugiau viskas. Net remontų nedarysiu. Taškas“.

Tiesa, jau vėliau V. Razevičius ir pats nusijuoks – ar tai tikrai įmanoma?