Jei visus metus buvai pašlemėkas, Valentino diena – puikiausias metas išpirkti visas nuodėmes. Parduotuvių lentynos nukrautos visokiais romantiškais atributais, visą mėnesį porelėms taikomos įvairios nuolaidos, tad tegyvuoja seksas ir Valentino dienos popsas!
O iš tikrųjų, kokia ten šventė? Meilės diena? Ar tikrai?
Tai ką ten švenčiame?
Visi žino, kad Valentino diena – meilės diena, tačiau daugelis, paminėjus šią šventę, pradeda raukytis… Gerai tiems, kurie ruošiasi „išpirkti nuodėmes“. Gerai ir tiems, kurie už tas nuodėmes bus pasiruošę atleisti, tačiau, ką daryti tiems, kurie neturi savo Valentinos/Valentino? Ieškoti?
Štai Valentino dienos rytą skuba minia mokinukų, nuo galvos iki kojų apsiklijavusių širdelėmis, vaikinai ir vyrai perka gėles, dar kiti – sargius ir šampaną, padaugėja grožio procedūrų – visi beprotiškai nori mylėti ir būti mylimi.
Tačiau yra ir tokių, kuriems Valentino diena – pareiga, prabėga nepastebėta, o gal tarsi peilis „beda į pašonę“ dėl to, kad šventė skirta dviems, o ne vienam…
Ir štai iškilmingai drioksteli 1:0 piktų vienišių naudai – Valentino dienos proga perskaičiau renginio reklamą „No love just sex“(„jokios meilės, tik seksas“). Jokios meilės? O šventas Valentinas – meilė, viltis?
Nepraeis nei 10 metų ir meilės šventė taps sekso švente. Meilei laiko nelieka…
Ne viena diena metuose
Metuose 365 dienos, iš kurių kokias 6 vienišiai verkia, kaip nekenčia Valentino dienos. Dar viena diena reikalinga tam, kad atsirastų viltis kažką susirasti, sugadinti kokiai porelei nuotaiką, pavaizduoti aplinkiniams, kad liūdi. Galima vieną dieną skirti ir apmąstymams, jog laimė – ne šventėse. Tai kam tas liūdesys?
Priešingai atsitinka tiems, kurie turi antrąją pusę. Vieniems diena būna ideali, kiti keikiasi dėl nepateisintų lūkesčių, netinkamai susiklosčiusio ypatingo vakaro, o dar kiti, tokie kaip Sandra, kankinasi Valentino dienai net neprasidėjus.
„Ką man jam padovanoti Valentino dienos proga?“ – cypia draugė. O ką galiu jai pasakyti? Duodu aiškų ir suprantamą atsakymą: „Vaikinas tavo, tai tu ir galvok!”. Daugiau žodžių nereikia. Ši sėdi ir galvoja. Matau draugės veide nerimą.
„O gal tu jam tiesiog pasakyk, ką jauti? Na, kad myli jį,“ – sakau.
Sandra nužudo mane žvilgsniu: „Kalbi nesąmones, visi dovanoja… Ir man dovanos, o ką aš – nieko?“
Štai čia ir derėtų sustoti. Tai kur tarp niekučių su širdelėmis vis gi ta meilė? Ar užtenka vieną kartą metuose įbrukti širdelę, pavaizduotą ant kokio „maximinio“ niekučio, ir kitas žmogus supras, ką tu jam jauti? Stop! Pauzė!
Tarp teatro ir vienatvės
Valentino diena nejučia virsta vienu dideliu teatru. Merginos „meta burtus“, ar jų vaikinai sugebės tinkamai jas pasveikinti, kiti štai bėga į klubus ieškoti to/tos „no love just sex“… Kitą savaitę girdi tik klausimą: „O kaip tu atšventei Valentino dieną? Aš tai daug tūsinausi…“
Valentino diena – ne jokia šventė ir neturinčių antrosios pusės niekas nuskriausti nenori. Viskas slypi meilėje. Nereikia nei kvailos atributikos, nei šampano – reikia meilės.
Sugebėti sustoti ir tiesiog pasakyti „aš tave myliu“. Valentino diena yra priminimas ne nupirkti gėlių ar pliušinį meškutį, bet priminimas, kad šalia tavęs yra gyvas žmogus! Sakoma, kad aistra yra tada, kai nori gauti ir gauti vis daugiau, o meilė, kai nori vis daugiau ir daugiau duoti.
Net jei neturi antrosios pusės ir tave erzina burkuojančios draugų porelės – nusišypsok. Metuose yra net 365 dienos ieškoti, atrasti, pamesti tai, ką atradai… Nereikia teatro nei tau, nei antrajai pusei, nei vienišiams…
Tiesiog reikia iš tikrųjų norėti mylėti ir mylėti, nes dovana be jausmų – tik negyvas, bejausmis simbolis. Tad iš savo širdies pažadink tuos magiškus žodžius tiems, kurie jų verti, ir tegul lūpos tiesiog ištars: „Aš tave myliu..“.
