DELFI gatvė didžiuojasi savo skaitytojais, kurie nepabūgo ir nesusigėdo viešai papasakoti savo barnių ir problemų, kilusių su tėvais, bei pasiūlė jų sprendimo būdų. Jūsų patirtis neįkainuojama, ją išgirsti naudinga kiekvienam, kurie siekia taikių santykių su šeimos nariais.
Eimantė, kuriai vos 12 metų, pasidalino savo istorija su DELFI gatvės skaitytojais. Ji viliasi, kad kiti tėvai bus tokie pat protingi ir gudrūs kaip jos mama. Iš šios istorijos verta visiems tėveliams pasimokyti, kaip bausti vaikus už jų pokštus.
„Mane vadina maže, bet kokia aš mažė, man jau 12 metų. Žinoma, aš esu jauniausia, turiu du brolius, jie yra „gyva bėda“. Tėvus turiu visai neblogus. Tik tėtis labai daug dirba. Užtat mama visada randa laiko pasikalbėti.
Ji kaip ir visos mamos, nėra auksinė. Kartais, kai labai supyksta, nuo jos balso net „stogas kilnojasi“. Tada suprantame kad prisidirbome normaliai. Kartais mama pasielgia netikėtai ir tai man labai patinka.
Vieną penktadienį grįžus namo nugirdau mamos pokalbį telefonu: „Ką, jis pabėgo iš fizikos? Ačiū, kad paskambinot, auklėtoja”. Pagalvojau, kad dabar broliui bus riesta.
Už gero pusvalandžio parsirado ir „nusikaltėlis”. Bet mama mano nustebimui nusišypsojo ir pasakė: „Jei taip skubėjai namo, kad net nenuėjai į fiziką, matyt, labai nori man padėti”. Ir padavė jam dulkių siurblį.
Kad jūs būtumėte matę, kaip jis tvarkėsi ir pyko: „Koks aš kvailas, geriau jau būčiau pamokoje sėdėjęs. Kad dar kada bėgčiau”…
Mama galėtų dažniau taip pasielgti. Ji gi už mus vyresnė ir protingesnė.“
