KLAUSIMAS: man 25, turėjau merginą, kuriai 21 metai. Su ja noriu atkurti santykius. Ji sakosi irgi norinti, bet kai aš ją kur pakviečiu, ji randa priežasčių nesusitikti arba nekelia ragelio ir tik retais atvejais kartu praleidžiame laiką ir pasimylime. Tai jau tęsiasi trejus metus. Kai jos paklausiu, kodėl taip yra, ji pradeda kaltinti savo ligą (ji serga bulimija).
Jos nuotaikos dažnai keičiasi, niekur nenori eiti, susitikti, bijo manęs, nors taip pat teigia, kad nori su manim rimtų santykių. Norėčiau sužinoti, ar ji „žaidžia“ su manimi, ar tikrai ta liga kalta?
KLAUSIMAS: tavo klausimas tikai nėra paprastas. Nežinau, ar galėsiu pakankamai išsamiai atsakyti.
Tu parašei gan daug informacijos, kaip kad atrodys vyriškiams, bet nedaug, kad aš gerai susigaudyčiau.
Jeigu jūs draugavote trejus metus, galime manyti, kad gana gerai pažįstate vienas kitą. Pradėkime nuo tavęs. Tu nori atkurti santykius. Tu kvieti ją į pasimatymus, nori kur nors drauge nueiti, sieki intymių santykių. Ar tu jai jauti simpatiją, ar ją myli, ar galvoji su ja draugauti ir toliau?
Suprantu, kad vyrai santūriai ir taupiai reiškia savo jausmus. Bet kartais tenka klausti tiesiais – ką tu jai jauti? Niekas negali atspėti, kas darosi tavo galvoje.
Tu nežinai, ką ji tau jaučia, ar ji „nežaidžia“ ir nesinaudoja tavimi. Ji nekelia ragelio, atsisako susitikti, dažnai neturi ūpo ar nuotaikos. Kažin kodėl ji sako, kad tavęs bijo? Čia nesuprantama.
Kas vyksta jums susitikus? Ar ir tau ir jai būna smagu, ramu, linksma, jūs jaučiate trauką ir jaudulį, ne nyku, tuščia ar vieniša drauge būnant? Aš nežinau.
Jeigu tai tiesa, kad mergina serga bulimija, tai jos nuotaikos ir nuomonės gali būti labai nepastovios. Jai sunku save reguliuoti. Bulimija – tai psichologinis polinkis daug valgyti, nes neatsiranda natūralus sotumo jausmas. Ypač sumažėjęs psichologinio sotumo jausmas, vidinis nerimas slopinamas maistu.
Mergina daug pastangų deda, kad nustotų valgyti, kartais vemia, kartais badauja kurį laiką, paskui vėl valgo, jos svoris gali svyruoti. Tuo metu jai labai sunku mylėti, palaikyti santykius, susigaudyti, kas su ja pačia dedasi.
Jai reikia užsiimti savo savijauta ir būkle. Tu gali jai daug morališkai padėti. Todėl liga turi labai rimtos reikšmės. Įsivaizduok, kad pats sergi gripu, kosėji, tau temperatūra, „bėga“ nosis, skauda kaulus. Tuo metu tikrai ne santykiai ir ne meilė pirmoje vietoje.
Taip ir su kitomis ligomis, jos trukdo, nes atima daug jėgų. O bulimija priskiriama prie ilgalaikių ligų. Ar ji gydosi? Ar tu jai padedi?
Jeigu mano svarstymai gali būti pačiam naudingi, tai bent tiek galiu prisidėti.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
