Konsumacija – toks naujas paslaptingas žodis, vis labiau keliantis diskusijas. Mergina ar vaikinas už tam tikrą pinigų sumą išvykoje lydi turtingus dėdes ir tetas, gražiai šypsosi, skaniai valgo…
Vieniems toks užsiėmimas, atrodo, gėdingas, kiti žavisi, kaip „negulant į lovą“ galima daug užsidirbti, dar kitiems tai – menas save pristatyti, vaidinti… O gal tai nauja prostitucijos atmaina? Ar tarp konsumacijos ir prostitucijos galima dėti lygybės ženklą?
Istorijai tai pažįstama
Kiekvienas yra girdėjęs apie gražiąsias meilės tarnaites – geišas. Vakarų kultūroje geišos dar ir dabar tapatinamos su Japonijos prostitutėmis, tačiau taip manyti klaidinga. Tikrosios geišos savo kūno nepardavinėdavo.
Dar būdamos mažos mergaitės jos būdavo atiduodamos į geišų mokyklą, vadinamą „okiya“, kur mokydavosi šokio, bendravimo meno. Jos turėjo išmanyti arbatos gėrimo tradicijas, būti paslaugios ir įdomios pašnekovės. Kitaip tariant, užsiimti dabar vadinama konsumacija.
Tik vėliau Japonijoje atsirado prostitučių, vadinamų „oran“. Jų seksualinės paslaugos kiekvienam būdavo prieinamos už pinigus. Geišos už tai, jog palaikydavo kompaniją vyrams, taip pat gaudavo nemažus pinigus, tačiau su savo klientais lytiškai nesantykiavo.
Jei vyras norėdavo permiegoti su geiša, atsiklausdavo jos namų šeimininkės, ši norą pateikdavo geišai ir ji spręsdavo, ar vyriškis jai patinka, ar ji to nori. Dabar tokiu „menu“ užsiima ne tik merginos, bet ir vaikinai.
Tokių paslaugų teikimu užsiimančios firmos savo „prekėms“ kuria katalogus, pastarosios turi rūpintis savo figūra, manieromis. Skirtingi klientai reikalauja skirtingų „prekių“, todėl kuriamas platus asortimentas kiekvieno skoniui.
Prie padorumo ribos
Visada suokiama, kad konsumacija užsiimančios merginos ir vaikinai neprivalo santykiauti su klientais, jei nenori, tačiau ne viskas taip paprasta. Ar tai nėra tik gražūs žodžiai, norint užverbuoti?
Reikėtų akcentuoti, kad kaip ir prostitucija – konsumacija yra nelegali. Be to darbą virtuvėje, kai šis nusibosta, bet kada gali mesti, o ar taip lengva išeiti iš konsumacijos „biznio“?
Dažnai didelių pinigų patraukti žavingi jaunuoliai įklimpsta daug giliau, nei tikisi. Reketas, duoklė, šantažas – visa tai turi likti paslaptyje. Prisijungei – geruoju nepaleis.
„Prekėms“ ne visada keliami dideli reikalavimai. Iš kai kurių konsumacija užsiimančių jaunuolių reikalaujama mokėti daug užsienio kalbų, daug skaityti, viskuo domėtis, tačiau dažnai to net nereikia. Užtenka mokėti šypsotis ir…. šokti.
Vienas draugas kažkada pasakojo, kaip pajūryje susipažino su mergina, kuri užsiima konsumacija. Ši buvo grįžusi atostogų į Lietuvą. Tikra dama, kišenėse pinigėlių jai netrūko, gebėjimo bendrauti irgi, tačiau padorumo…
Šiek tiek išgėrusi viename naktiniame klube ji viešai ėmė šokti ne šiaip viliotinį, o kuo tikriausią striptizą: nukrito nuo kūno viskas nuo batelių iki pat kelnaičių.
Nieko neverčiama, nespaudžiama. Pripratus prie šitokiu būdu uždirbamų pinigų, matyt, kitaip net linksmintis nebeišeina. Naivu galvoti, kad šitaip įsidarbinus užteks tik šypsotis ir pliurpti apie tai, kaip ekonominė krizė paveiks grožio industriją.
Nori gauti iš vyro brangių žaisliukų? Turi „duoti“ atgal. Jei jam užtektų tik intelektualaus pokalbio – didelių pinigų niekas nemokėtų. Turtingas dėdė protingomis temomis gali pasišnekėti ir su savo žmona.
Barbių fabrikas milionieriams
Taip taip, dar vienas XXI amžiaus „išradimas“. Maskvoje atsidariusi mokykla, kaip tapti milionieriaus žmona.
Kursų kainos „kosminės“, turi mokėti bent tris užsienio kalbas, įgyti atitinkamą išsilavinimą, jei turi fizinių trūkumų – į tave investuojama, tau padaroma plastinė korekcija.
Privalai žinoti, kada kalbėti, kada tylėti, kada gali susilaukti vaikų, o kada leisti tave iškeisti į „jaunesnį egzempliorių“ ir susiberti milijonus.
Sėkmingai ištekėjus – pinigus mokyklai reikia grąžinti, bet dėl to tu nesuki galvos – už tai sumoka tavo milijonierius. Ar tai irgi konsumacija? Ar tai prekyba? O gal tai pažengusio psichologijos mokslo vaisius? Barbė gauna pasakų pilį, o milijonierius – papuošalą? Nei savivartės, nei meilės, tik biznis.
Tad kuo būtu galima laikyti konsumaciją? Tai dar viena XXI amžiaus pramoga? Menas? O gal prostitucijos atmaina, kai už pinigus tenka ne tik papuošti, bet ir atsiduoti? Ar verta susigundyti lengvais pinigais ir rizikuoti būti išnaudotam/-ai? Protingas jaunimas renkasi protingai. Ką renkiesi tu?
