Švęsti ar nešvęsti? Rytoj – spalio 31 diena, Helovinas. Tai šventė, kuri kasmet kelia aistras. Ar šiurpnaktis, vaiduoklių šventė, kai persirengiama baisiomis kaukėmis, o vaikai prašo saldainių, tik smagi šventė, karnavalas, ar mums svetimas komercinis teatras, užgožiantis Vėlines, Visų Šventųjų dieną ir stumiantis mūsų pačių tradicijas į užmarštį?
Už ar prieš
Šį ketvirtadienio vakarą LNK televizijos eteryje laidoje „Už ar prieš?“ laukia aršus mūšis dėl Helovino. Vienoje barikadų pusėje – etnokultūros bendruomenės atstovai, kurie kreipėsi į Lietuvos mokyklas ragindami nešvęsti Helovino. Esą jis žaloja jaunų žmonių psichiką ir yra nesuderinamas su mūsų tradicijomis. „Kruvinieji, nelieskit mūsų vaikų, dinkit iš mokyklų! Helovinas niekaip nesuderinamas su mūsų Vėlinių tradicijomis. Helovinas yra patyčia iš mirties, mirtimi siekiama išgąsdinti. Tačiau mūsų protėviai nebijojo mirties, jie ruošdavosi mirčiai, o mirusieji protėviai buvo pagarbiai priimami“ , – kalbės etnokultūrininkai.
Etninės kultūros globos tarybos narys Jonas Vaiškūnas yra vienas iš tų, kurie norėtų uždrausti švęsti Heloviną. „Kai ateina kažkoks persirengėlis su benzopjūklu, kiti persirengia zombiais, vampyrais – tai ne šventė, o pramoga užgimusi JAV, siaubo industrijos prekė, kuri žaloja mūsų vaikų psichiką. Prieš atvažiuodamas į filmavimą pasibaisėjau, kad Molėtuose už savivaldybės pinigus pristatyta baisių monstrų Sąjūdžio aikštėje, kur įvyko Sąjūdžio mitingas, kur reikėtų prisiminti didvyrius sugrąžinusius mums laisvę. O valstybė tokiose vietoje ir mokyklose finansuoja siaubo pramonę, kuri net nelietuviška“ , – pasipiktinimo neslėps Jonas Vaiškūnas.
Jam antrins ir menininkė Monisha Modesta Butautytė, kuri praėjusiais metais pakabino skelbimą ant savo namų durų, kad nepageidauja saldainių kaulijančių vaikų.
Moralė šventėse
„Aš mūsų šventėse pradėjau pasigesti etikos ir moralės. Vaikai triukšmauja, spardo duris. Ar žmonės supranta, ką jie švenčia?
Kūčios jau tapo persiėdimo švente, Kalėdos tapo nebe šeimos, o gražių nuotraukų ir brangių dovanų švente, Joninės tapo alaus švente, Naujieji metai – didelio kiekio alkoholio ir fejerverkų švente“, – apmaudo neslepia garsi menininkė.
Kitoje barikadų pusėje susirinkusios raganomis ir baisuokliaispersirengusios viešnios mano visiškai kitaip.
Kasmet Heloviną švenčianti Jurga Vernickė sako, kad jos šeimai tai smagus karnavalas, netrukdantis nei į kapus, nei į bažnyčią atšventus Heloviną nueiti. „Heloviną švenčiu turbūt ilgiausiai Lietuvoje, jau 35 metus, nes mano dukra Evelina gimė lapkričio 1 d.
Kasmet mes ruošiamės šiurpnakčiui, apgalvojame kostiumus ir dekoracijas, ruošiame teminį maistą, svečiai ateina persirengę. Kasmet švenčiu ir šiemet tikrai švęsiu“ , – kalbės Jurga Vernickė.
„Helovinas vaikams yra smagi pramoga, o ne traumuojantis įvykis. Kuo gali būti žalingas laikas, kai tėvai ir vaikai kartu organizuoja pramogą, persirengia, leidžia laiką kartu, pramogauja?“ – priešininkų argumentais stebėsis kitos laidos dalyvės.
Nekalta pramoga?
Tačiau kunigas egzorcistas Sigitas Bitkauskas tikina, kad Helovinas nėra tokia jau nekalta pramoga. Anot jo, tai satanistinė šėtono garbinimo šventė. Esą persirengdami velniais, raganomis, vampyrais, naudodami satanistinę simboliką galite būti apsėsti. Kunigas jau 13 metų atliekaegzorcizmą ir tikina savo akimis matęs siaubo filmus primenančius dalykus.
„Galva aplinkui apsisuka, kaulai sukasi, dingsta akys, kambaryje pasidaro minusinė temperatūra, apsėstasis gali pradėti kalbėti lotyniškai. Tad saugokitės, nes galite būti apsėsti”, – šį ketvirtadienio vakarą, 20 val. LNK laidoje „Už ar prieš?“ įspės kunigas.
