Jau beveik dveji metai, kai Anapilin iškeliavo politikė ir poetė Dalia Teišerskytė, tačiau jos atminimas vis dar gyvas – ne tik jos talento gerbėjų širdyse, bet ir artimų bičiulių gyvenimuose.
Šį ketvirtadienio vakarą LNK laidoje „KK2“ verslininkas Mečislovas Subelis atvirai dalinsis jautriais prisiminimais apie ypatingą ryšį su poete ir gyvenimo pamokomis, kurias jam paliko ne tik išgyventi jausmai, bet ir trys infarktai.
„Vieną kartą po operacijos Dalią vežiau net į Latviją, kad galėtų Baltijos jūroj išsimaudyti nuoga. Ji sakė – kaip norėčiau… Tai sėdom ir važiavom. Ten, laukiniuose paplūdimiuose, ji pliuškenosi ir džiaugėsi gyvenimu. Taip ją ir noriu prisiminti – gyvą, laimingą“, – pasakos M. Subelis.
Jų draugystė buvo kupina šviesos ir simbolių – Mečislovas savo kieme augina rožes, skirtas brangiems išėjusiems žmonėms. Vienas krūmas – Algimanto Raudonikio, kitas – Mikalojaus Noviko, o trečias – Dalios Teišerskytės. Tos rožės – tarsi gyvas prisiminimas, tarsi žmonės dar būtų šalia“, – sako jis.
Patyręs tris infarktus, verslininkas šiandien gyvenimą mato visai kitaip: „Svarbiausias pinigas – tai laikas. Jis brangiausias. Gyvenimo prasmė – mylėti savo gyvenimą ir auginti sielą. Mes ne amžini, todėl turim išmokti džiaugtis tuo, ką turim čia ir dabar.“
M. Subelis įsitikinęs – apie gyvenimo trapumą verta susimąstyti ne tik per laidotuves. „Po laidotuvių prisiekiam gyventi kitaip, bet po trijų dienų vėl lekiam. Reikia sustoti. Prisilietimas prie mirties tave pakeičia dar labiau, dar giliau. Sakyčiau, per tas šventes žmonės susimąsto dar kartą, dar giliau apie gyvenimo trapumą, apie tai, kas tikra, kas netikra, kas po tavęs lieka“,– sakys jis.
Žmogiškos istorijos, šilti prisiminimai ir gyvenimo filosofija – šį ketvirtadienio vakarą 19.30 val. laidoje „KK2“ per LNK.
