Tiesa, būdavo atvejų, kai jis paklausdavo, ar
galėčiau toliau be jo gyventi, jei staiga pradingtų, sakė, kad nenori manęs skaudinti.
Po mėnesio draugystės, staiga jis pasakė, kad geriau būtų mums likti tik draugais, nes jis nenori
manę įžeisti ir prarasti tokį žmogutį. Sakė, jog jam patinku, bet esame labai skirtingi,
todėl jis mane daugiau skaudins nei džiugins.
Po to pasakė, kad nebejaučia to, ką anksčiau jautė. Manęs neapleidžia jausmas, kad jis kažko išsigando, ar jį kažkas neramina. Niekaip
negaliu atsikratyti šio įtarimo. Po to, kai mes išsiskyrėme, jis man ne kartą rašė,
susirašinėjom.
Atsiųsdavo bučkį prieš miegą… Aš to nesureikšminu,
nes draugai irgi taip gali elgtis, bet labai keista, kai po išsiskyrimo praeina vos kelios
dienos, o jis jau siuntinėja bučinius. Nežinau, ką galvoti.
ATSAKYMAS: kartais pasitaiko, kad nuo pirmų akimirkų supranti, kad žmogus nerimauja ar nepasitiki
savo paties jausmais. Jūsų pasakojime santykiai prasidėjo gražiai ir abipusiškai, tačiau po mėnesio jis
pasuko atgal. Iš esmės jūs pati paaiškinote, kas yra.
Būna taip, kad jaunuolis ar mergina
staiga suvokia, koks stiprus jausmas jį ar ją apėmęs ir koks brangus ir
svarbus darosi mylimasis ar mylimoji jo gyvenime.
Čia įsimylėjimą jau turi pakeisti sudėtingesni
jausmai – atsidavimas, įsipareigojimas, pastovumas, kartais pasiaukojimas
ir tam tikro asmeninio egoizmo atsisakymas.
Galimas dalykas, kad jūsų draugas staiga suprato, kaip jūsų santykiai tapo jam labai rimti ir kad jis gali labai stipriai prisirišti. Tada jį užvaldė baimė arba abejonės.
Suaugusį gali aplankyti vaikiškas išgąstis, gali kilti nerimas, nenoras atsisakyti teorinės laisvės ir neatrastų galimybių perspektyvos. Galvočiau, kad jis kaip mažas paišdykavęs berniukas kartu būti nedrįsta, o atskirai būti lyg ir nebegali.
Tai – pasimetimas pusiaukelėje, kai nežinai, ar eiti toliau, ar sukti kitu keliu. Štai iš kur tos žinutės, palinkėjimai, dėkojimai, kurie nuoširdūs, bet nesuprantami.
Jeigu jis jums dažnai dėkoja, jau išsiskyręs su jumis, tai jį kamuoja ir šioks toks kaltės jausmas, nesmagumas, kad jis taip su jumis pasielgė. Jis nori turėti savo rankose galimybės sugrįžti siūlelį, tai jums turėtų būti nelengvas ir nepaprastas išbandymas.
Iš laiško suprantu, kad jums tikrai rūpi ir žmogus, ir jo jausmai jums. Nepamirškite, kad jūsų pačios padėtis ir jūsų pačios jausmai yra taip pat svarbūs, nes jums gali grėsti vaikino „gelbėjimo darbai” savo pačios per didelio pasiaukojimo sąskaita.
Jam reikia išmokti pačiam atsakyti už savo jausmus ir poelgius, kitaip jis visą gyvenimą jausis nepajėgus rizikuoti mylėti. Jums belieka pasirinkti: arba laukti santykių atomazgos, arba paklausti, kokios gi paskatos verčia jį taip elgtis.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
