Pykomės, taikėmės… Aš jį labai mylėjau, aišku, tai ne primoji meilė… Antroji. Ji šiek tiek brandesnė…
Pamilau jį iš pirmo žvilgsnio, idealizavau jį… Išsiskyrėm, kai jis išvyko į užsienį, dėmesio netrūko, bandžiau bendrauti su kitais vaikinais, bet nuolat galvodavau apie jį.
Draugavau su nauju vaikinu, tačiau greit išsiskyrėme. Vėl atnaujinome santykius su senuoju…
Blogiausia, kad išgėręs jis tampa nekontroliuojamas, agresyvus. Aš jo bijau. Jis įžeidinėja… Visada žada, kad pasikeis, tačiau jis nesugeba saikingai vartoti alkoholio.
Kai jis išvykęs, bendraujam internetu, kai jis grįžta, jaučiuosi gerai, kol neišgeria…
Žinau tik viena, nesugebėsiu niekada susitaikyti su jo alkoholio vartojimu, nors jis nuolat teigia, kad negers. Ką man daryti? Kas man yra? Gal tai baimė keisti kažką? Gal prisirišimas? Moksluose, darbe žengiu dideliais žingsniais pirmyn, o meilės srityje nerandu pati savęs, pritrūksta ryžto…
ATSAKYMAS: turite labai stiprių asmenybės savybių, kad norisi jus pagirti ir paskatinti labiau save vertinti. Jums gerai sekasi moksluose, tai neabejotinai jums pravers jūsų profesijoje. Bet jūsų neviltis susijusi su meile ir draugyste.
Jūs teigiate, kad lyg musė į tinklą patenkate į tuos pačius santykius, kuriuose susipynę labai daug jausmų, kurių jūs iki galo nesuvokiate. Rašote: „ar tai prisirišimas, ar tai baimė keistis“…
Ko gero, visko po truputį. Liūdna, kad jūsų prisirišimas jus pačią savotiškai žaloja. Atkreipkite dėmesį, kad vaikinui išvykus, atsigaunate, pasijaučiate geriau, daug apie jį negalvojate, pradedate jaustis savarankiškesnė, laisvesnė.
Vos jam pasirodžius, nebetenkate savo savarankiškumo ir prarandate dalį savęs. Tarytum jus kas pakeičia. Tokių pastebėjimų turite išgirsti ir iš savo draugų, kurie jus užjaučia ir palaiko… Jie mato, kaip jūs kankinatės ir kokiuose beviltiškuose santykiuose atsidūrėte. Padėtis tikrai nėra iš lengvųjų, nes negalite nutraukti šių alkoholio ir smurto persunktų santykių.
Jeigu jūsų draugas negali neišgėręs gyventi, tai jau ne kas. O jeigu dar jis tampa agresyvus, pavartojęs alkoholio, tai jau labai rimta jo problema. Jis nesugeba savęs kontroliuoti ir, tiesą sakant, nemato tame problemos.
Jeigu jis suvoktų, kad skriaudžia jus ir žemina, norėdamas įveikti savo nevisavertiškumą, tai nebegertų. Jeigu jam rūpėtų jūsų santykiai, tai jis jų nekurtų prievartos būdu. O jeigu jis kiekvieną kartą vis pažada, kad „tai paskutinė taurė, kad daugiau taip nebus“, tai jau būkite tikra, kad viskas pasikartos vėl ir vėl. Tai užburtas ratas. Negydomi dalykai gali stiprėti ir tapti chroniškais.
Jus reikia palaikyti ir paskatinti susirūpinti savo polinkiu kentėti ir būti skriaudžiamai. Kam jums reikia tokių pavojingų ir tokių nepatikimų santykių, kuriuose vien tik pažadai ir jų netesėjimas, atsiprašymai ir pasikartojantys gėrimai bei smurtas. Gal jums padėtų susigaudyti mintys iš teksto apie
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
