KLAUSIMAS: manau užduosiu daugumai mokinių aktualų klausimą. Kaip prisiversti save mokytis? Esu devintokas ir tik dabar susivokiau, kad reikia kažką daryti. Manau, kad mane apėmęs tingumas. Negaliu daryti namų darbų.
Nors sau tą dieną pažadu, kad juos darysiu, vis tiek,dvi minutes pažiūrėjęs numetu knygas šalin ir einu į lauką.Per pamokas dažniausiai žiopsau pro langą ir nieko neveikiu. Nnorėčiau gauti patarimą, kaip tą nelemtą tingumą nugalėti?
ATSAKYMAS: Kadangi pats išreiškei nuoširdų susirūpinimą savo tingumu ir manai, kad tai aktualu daugeliui paauglių, aptarsime tai plačiau.
Pradėdami tartis, kaip įveikti tingumą ir nesimokymą, pabandykime pasigilinti į nesimokymo priežastis, kad nešaudytume Dievui į langus su savo patarimais. Dabartiniu metu daugelis suaugusių – ir tėvų, ir pedagogų, ir mokslininkų – yra įsitraukę į diskusijas bei tyrimus ir mėgina suprasti tokios rimtos problemos priežastis.
Problema yra išties dramatiška ir darosi grėsminga, nes nesimokančiųjų skaičius palaipsniui vis didėja. Tai reiškia, kad tauta darosi mažiau išsilavinusi. Mūsų laiško autorius laiku kreipėsi, nes susirūpinti dėl savo mokymosi devintoje klasėje yra tikrai geras ženklas.
Mat, prieš akis dar vienas trimestras ir, galbūt, dar keletas metų mokymosi aukštesnėse klasėse. Tai, kad jis susikrimtęs ir kad jam kol kas nesiseka, tikrai nereiškia, kad jis – kvailas ar blogas žmogus. Reikia išanalizuoti padėtį ir imtis ryžtingiau veikti.
Populiaru sakyti, kad mes mokytis nenorime ir tingime dėl dviejų rūšių priežasčių. Taigi, yra išorinės priežastys ir vidinės asmeninės priežastys.
Greičiausiai tu mokaisi tradicinėje lietuviškoje mokykloje „su visais jos pliusais ir minusais“. Jeigu tau nepasisekė, tavo mokykla nėra mokslo šventovė, mylinti visus mokinius.
Gal tavo klasė deklaruoja filosofiją, kad – mokslas tai š…, o moksliukai – paskutiniai nevykėliai. Gal turi vieną kitą pervargusį, rėksmingą, „užsisėdusį” mokytoją. Labai gaila, jeigu mokykloje ar klasėje padėtis prasta ir atmosfera slogi. Tai motyvacijos mokytis ir eiti į mokyklą tikrai nekelia.
Aš tikrai nenoriu taikyti šių žodžių laiško autoriui, nes nežinau, kokia yra jo pozicija ir jo mokykla. Praverstų atsisėdus įvertinti savo nesimokymo išorines priežastis. Kaip tavo klasė vertina mokslą? Ar yra klasiokų, kurie paaiškina, padeda, jeigu nesupanti temos iš fizikos ar biologijos.
Ar yra mokytojas/mokytoja, kuri tave mėgsta kaip žmogų? Kokius dalykus ir kuriuos mokytojus tu mėgsti? Ar mokykloje pakankamai saugu, nėra reketo, nesityčiojama iš kuo nors „kitokių” žmonių? Mokykla tau sudaro sąlygas mokytis? Tėvai tave palaiko, jiems rūpi, kaip tu mokaisi?
Jeigu į daugumą šių klausimų atsakei „taip”, gali manyti, kad tavo mokykla yra pakankamai gera vieta mokytis.
Jeigu galvoji, kad šioje klasėje ir šioje mokykloje tau tikrai per mažai „šansų“ pradėti geriau mokytis, reikia ieškoti išeities. Dėl išorinių priežasčių nesimokyti, žinoma, galima, tik tai primena aiškinimą: šiandien negalėjau, nes saulė švietė, o vakar negalėjau, nes lietus lijo.
Reikia prisiimti atsakomybę ir imtis veiksmų. Apmąstyti, gal verta pakeisti mokyklą kitais metais.
Norėčiau, kad nepainiotum veiksmų su mintimis. Mintyse mes visi kalnus nuverčiame. Reikia ieškoti vidinių priežasčių, kodėl turime vienų ar kitų problemų. Dabar pasikalbėkime apie vidines priežastis, kurios kišą koją ir „verčia tinginiauti”.
Tu, kaip ir visi žmonės, turbūt, esi smalsus, nori daugiau žinoti, perprasti. Gal, pavyzdžiui, domiesi krepšiniu ar formulės lenktynėmis. Jeigu paklausčiau, galėtum ir geriausius sportininkus ir įvairiausias laimėtas varžybas išvardinti, šios temos tinklapių adresus pasakyti. O tai reiškia, kad proto, dėmesio ir atminties tau pakanka.
Vidine priežastimi gali būti tavo sėkmingas „plaukimas pasroviui“ pradinėse klasėse ir pasikliovimas savo galva, bet neišugdytas įprotis reguliariai mokytis. Tada vyresnėse klasėse vien geros atminties ir aštraus liežuvio nebepakanka, kad sugebėtum įrodyti arba bent sudaryti įspūdį, kad ką nors moki.
Mano pažįstamas moksleivis tik tada, kai suprato, kad jo asmeninio žavesio ir fenomenalaus sugebėjimo susitarti su mokytojais dėl visokių išsitaisymų nebepakas, pripažino, kad pakliuvo į bėdą. Tie vidutiniokai, kurie pastoviai dirba, būna seniai pralenkę protingus, bet nesimokančius savo draugus vyresnėse klasėse.
Jeigu tu susigriebei, kad „keliauji į dugną” kartu su mokslais, tai kyla klausimas, kada pradėjai strigti.
Ar kiekvienoje klasėje vos ne vos „plūduriavai“ ir buvai nepaliktas antriems metams dėl kažkokių ypatingų savybių? Ar tau jau gresia būti paliktam antriems metams?
Aš pažįstu jauną žmogų, kuris, tik palikus jį antriems metams toje pačioje klasėje, ėmė gerai mokytis. Žinoma, tai jam kainavo pastangų, jis turėjo įveikti savo pyktį ir įžeistą savimeilę, išsikovoti vietą naujoje klasėje, nugalėti neigiamas kelių mokytojų nuostatas. Ir jam tai pavyko. Nereikia savęs iš karto palaidoti.
Tau reikėtų susigaudyti, kokios yra tavo spragos. Ar tau trūksta žinių tik iš kai kurių dalykų ir temų ar tu, būdamas devintokas, teturi septintos klasės žinias? Mokytojai gali padėti tai padaryti, kad žinotum, ko tau reikia išmokti. Tai nėra maloni tiesa, bet reikia pažiūrėti tikrovei į akis ir nugalėti saviapgaulę.
Ar tavęs neužklupo kokie rimti išgyvenimai, kurie labai dažnai pablogina mokymosi rezultatus? Tiesa, šis mokymosi pablogėjimas gali būti laikinas, bet per tokį laikotarpį galima „prisižvejoti“ neigiamų pažymių ir susigadinti trimestrą. Gal tavo šeimoje ar asmeniniame gyvenime atsitiko kokia nors drama, bėda ar nelaimė.
Pablogėjusi nuotaika, nemiga, nerimas, pastovus nuovargio jausmas, nuobodulys labai apsunkina gebėjimą susikaupti. Jeigu taip yra, gerai būtų, kad pasitartum su auklėtoja, paaiškintum padėtį ir laikinai galėtum būti vertinamas kiek nuolaidžiau. Žinoma, būtina susirūpinti savo sveikata.
Jeigu, kaip rašai, turi valios problemų, tada tik nuo tavęs paties priklauso jos ugdymas. Esi jau tokio amžiaus, kad pats sau gali duoti užduotis ir tikrinti ar jas atlikai. Susidaryk planą, kaip ugdysi valią. Pagrindinė suaugusiųjų pasaulio taisyklė: pareigos pradžioje, malonumai – po to.
Pradėk ruošti pamokas nuo pačių nemėgstamiausių ar sunkiausių, kol galva dar šviesi ir nepavargusi. Visada pradėk namų darbus tą pačią valandą. Užsibrėžk realistiškas užduotis. Nesistenk per tris dienas išmokti trijų metų programos. Kasdien išmok po vieną posmelį eilėraščio, tai labai grūdina valią.
Atjunk internetą, išjunk telefoną, muziką pasilikti gali. Pasikviesk ruošti pamokų geriau besimokantį draugą, kad abu aptartumėte sudėtingas užduotis. Nebėdėk prie namų darbų po tris – keturias valandas, tai neefektyvu. Geriau kokybiškai pasimokyti valandą ar pusantros. Pagirk save už kiekvieną teigiamą pažymį, kiekvieną ketvertą, penketą ir šešetą.
Kaip sako viena labai protinga moteris, mokykla – tai kaip liga, kuria reikia persirgti visiems moksleiviams. Prisidėk prie savo padėties, kad ji nebūtų per sunki.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI Gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
