Tikriausiai visiems girdėtas šis posakis. Manau, kad daugelis jam ir pritartų. Šiame straipsnyje pabandysiu atsakyti į klausimą, ar nuo meilės iki neapykantos tikrai toks trumpas kelias. Kai pradedame draugauti, mylimas žmogus mums atrodo tobuliausias. Vėliau, kai geriau pažįstame viens kitą, pradeda išryškėti mūsų skirtumai.
Išsiaiškiname žmogaus įpročius, susiduriame su bloga mylimojo/-osios
nuotaika…
Merginų pykčių priepuoliai
Matyt, sutiksite su tuo, kad merginos pyktį išreiškia kiek dažniau nei vaikinai, todėl nenuostabu, kad dažnai joms prilipinamos etiketės:
„bambeklė“, „isterikė“, „paranojikė“, „ragana“ ir kt. Kodėl?
Merginos lengvai supyksta ir to neslepia.
Merginos apimtos pykčio, ima pilti kaltinimus kaip žirnius į sieną. Tačiau dažnai tokie pykčių priepuoliai nepasiekia tikslo. Tad kam pykti?
Atrodytų visai logiška bandyti aiškintis santykius kitu keliu. Bet ne visada pasikeisti taip paprasta. Protu mes suvokiame daugelį dalykų kitaip, tačiau vis tiek pasiduodame emocijoms. Dažnai merginų puolimas, aiškinantis santykius, gali tik pabloginti padėtį.
Pvz., mergina nuolat prieštarauja vaikinui dėl to, kad šis daug laiko praleidžia su draugais, ji nuolat reikalauja dėmesio. Bet vaikinas, užuot jai paklusęs, tik dar dažniau susitinka su draugais. Kodėl? Nenori būti valdomas. Tai gynybinis elgesys.
Jis ima sakyti, kad mergina pernelyg kišasi į jo gyvenimą ir varžo jo laisvę, nepasitiki juo. Tada poros dažnai įsisuka į pykčio žaidimą, kuriam, rodos, ir pabaigos nėra.
Žiūrėk į save iš šalies
Kodėl taip yra? Žmogaus prigimtis jau tokia, kad supykęs jis linkęs labai aštriai reaguoti į kito veiksmus, praranda gebėjimą stebėti savo paties elgesį iš šalies.
Savęs stebėjimas ir analizavimas labai svarbus. Jis yra toks savęs
supratimas, kai suvokiame, kad kitų elgesys su mumis priklauso nuo mūsų elgesio su jais.
Mes negalime priversti kito žmogaus pasikeisti, tačiau, jei imsime keistis patys, padėtis pasikeis savaime.
Kada prasideda neapykanta?
Iš meilės kartais reikalaujame nerealių dalykų, taip pat ir iš mylimo žmogaus. Dažnai siekiame jį pakeisti, prikišame jam jo trūkumus ir taip pajuntame, kad santykiai tapo tik rėkimai, barniai ir durų trankymas. Taip meilę keičia neapykanta…
Dažnai girdėti tenka ir klausimą: „Ko nori tos mergos?!“. Merginos dažnai skundžiasi vaikinų jausmingumo stoka, neprieinamumu ir nutolimu, nenoru atsiskleisti.
Skundai ir kaltinimai jų atžvilgiu būna įvairūs: „Jis su manimi
nekalba“, „jam visai neįdomus mano gyvenimas“, „jis vengia atviros kalbos ir negali pasidalinti jausmais.“
Vyrai šiuo atžvilgiu taip pat skundžiasi moterimis. Jų skundai skamba taip: „Ji per jautriai į viską reaguoja“, „ji išsigalvoja visokių nesąmonių“, „norėčiau, kad ji liautųsi skųstis.“
Kodėl vaikinai ir merginos taip nesupranta vienas kito?
Paprastai tos savybės, kurios santykių pradžioje teikė susižavėjimą, vėliau įgrista. Priešingybės traukia, bet laimingo gyvenimo jos negarantuoja.
Viena vertus, ramiau gyventi su žmogumi, kuris turi tokių savybių, kurių mes bijome arba stokojame savyje. Jausmų stygius verčia pasistengti kitą asmenį. Kartais net nesąmoningai merginos pradeda reikšti ne tik savo, bet ir vaikino jausmus, o tai anksčiau ar vėliau pradeda atrodyti kaip isterija.
Vaikinas, kuris nemano, kad atviras jausmų reiškimas yra tinkamas „kieto“ vaikino įvaizdžiui, gali pastebėti, kad nebemoka išreikšti jausmų. Šis „vyriškumas“ yra ugdomas mūsų visuomenėje. Vaikinai neišmoksta atpažinti kitų žmonių jausmų. Jiems sunku kalbėti ir palaikyti šiltus bei atvirus santykius.
Vaikinai dažnai atspindi racionalų protą, o merginos – jausmus.
Merginos dažnai „kabinėjasi“, skundžiasi ir kaltina vyrus, kad šie
pagaliau atsivertų ir išreikštų savo jausmus. Vaikinai nekovoja ir
nekeičia savo elgesio. Jie arba tiesiog pasišalina, atitolsta arba išsiskiria su mergina, susiranda meilužę, kuri neprieštarauja ir „myli“ jį tokį, koks jis yra.
Kad meilė netaptų neapykanta
Reikia ieškoti santykių pusiausvyros. Mes negalime priversti kito žmogaus, net mylimojo, elgtis ir reaguoti taip, kaip norime mes. Tačiau mes galime patys pakeisti savo elgesį. Mes turime liautis išgyventi jausmus už kitą žmogų.
Draugaujant svarbu nesusitapatinti su mylimu asmeniu. Visuomet
reikia suvokti, kur yra manasis, o kur mylimojo gyvenimas. Mes
ramiai turime išklausyti kitą žmogų. Išmokime šiltai, bet aiškiai ir
tiesiai išsakyti savo poziciją ir nesitraukti atgal.
Nekritikuokite, nepulkite žmonių, kuriuos mylite. Mes esame labai skirtingi, tačiau tuo ir žavūs. Mylėti skirtumus nėra lengva, bet vertinga – tikra meilė atperka visas pastangas. Mylėkite ir būkite mylimi. Supykti
galima, tačiau nuolat virti neapykanta, bet vis mylėti – nepavydėtina.
Sėkmės, meilės ir kantrybės.
Visada Jūsų ir su Jumis
Rasa Kuodytė – Kazielienė
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI Gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
