Kartą susitikom ir nebegalėjom vienas kito iš glėbio paleisti,
tačiau bendravimas ir vėl nutrūko. Tada aš žengiau labai svarbų žingsnį – parašiau
jam laišką.
Jame atskleidžiau, kas yra manoje širdyje, atskleidžiau jam viską, nes nebegaliu be jo…
Daviau jam suprasti, kad mano meilė – tai jis ir kad be jo mano gyvenimas labai tuščias. Nemaniau, kad išdrįsiu paduoti tą laišką, bet išdrįsau… Ir dabar nežinau, ką daryti, nes jau antra diena žiauriai nervinuosi, laukiu jo žinios, noriu sužinoti, ką jis galvoja.
Nebežinau, kur dėtis… Matėmės ne karta po to laiško padavimo jo darbe, bet net nešnekėjom, pasisveikinom ir viskas… Nežinau, kaip elgtis laukti iš jo
žinios ar pačiai rašyti… Ar pasakysi apie laišką ką nors ar ne? Nes Kaip pasielgti?
ATSAKYMAS: praėjo jau daugiau nežinios ir kankinančio laukimo dienų ir gali būti, kad jūs jau žinote,
kokia yra jums patinkančio žmogaus reakcija. Kaip jau esu rašiusi, jeigu yra vilties užsimegzti
artimiems ir pastoviems santykiams tarp merginos ir vaikino, tai vienas atsitiktinis žodis ar žingsnis
tikrai nieko nesugriaus ir nesugadins.
O jeigu sugriaus, tai
reiškia, kad jūsų santykiams kurti buvo per mažai pagrindo ir perspektyvos. Belieka pasirinkti, kas
jums yra artimiau ir lengviau – laukti ar veikti. Beje, ar tikrai jis gavo jūsų laišką?
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI Gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
