KLAUSIMAS: kaip šnekėti su žmogumi, kuris neteko vieno iš tėvų? Kaip paguosti ir užjausti, kad dar labiau nepabloginčiau situacijos?
ATSAKYMAS: klausi labai rimto klausimo. Kaip padėti žmogui, kai iš gyvenimo išėjo jo artimasis. Iš tavo laiško suprantu, kad tu jį labai užjauti, rūpinies, kad jam būtų lengviau.
Tačiau esi kiek pasimetęs/-usi, galvodamas/-a, kad pabloginsi jo būseną. Visų pirma netekties kankinamam žmogui reikia kitų taktiškos paramos ir supratimo. Tavo pažįstamam labai sunku, jis ištiktas šoko, jį kamuoja pesimistiškos mintys ir slogi nuotaika.
Labai svarbu nepalikti žmogaus vieno su savo nelaime, net jeigu jis sako „viskas gerai”, „aš susitvarkysiu”, „nesijaudinkite”. Išreikšk užuojautą ir pasiūlyk savo pagalbą. Paklausk: „gal norėtum, kad pas tave užsukčiau“, „gal ateitum išgerti kavos ar paruošti namų darbų“, „gal galiu su tavimi nuvažiuoti ant kapų“.
Nepamiršk reguliariai ir gana dažnai (gal net kasdien) paskambinti jam, jeigu nesimatote kiekvieną dieną. Jeigu žmogui norisi daugiau tylėti, patylėkite drauge, jeigu jis nori kalbėti, ką prisimena arba kaip matėsi su artimuoju, išklausyk.
Tavo draugas gali būti piktesnis, negu paprastai. Nepriimk to, kaip pykčio savo atžvilgiu. Jis gedi, o gedulo metu sukyla pačių prieštaringiausių jausmų.
Nesistenk savo draugo dirbtinai pralinksminti. Gedulo metu žmogui padėti galima labai skirtingais būdais. Tik reikia išdrįsti pasiteirauti, o tada įsiklausyti ir įsijausti, ko tam žmogui labiausiai iš tavęs reikia. Nebijok, tikrai nepabloginsi padėties, būdamas pagarbus, jautrus ir prieinamas.
Rašykite ir klauskite psichologės el. paštu psichologija@delfi.lt.
Atsakymai pasirodys DELFI Gatvės rubrikoje „Psichologas pataria”.
