KLAUSIMAS: Kartais nesuprantu, kodėl taip blogai jaučiuosi. Dažnai rašau dienoraštį, kartais pasipasakoju žmogui, kuriuo galiu pasikliauti. Bet dažniausiai žmonių neprisileidžiu, nes bijau likti nesuprasta. Taigi, mano mama yra nevykusi…
Tėvo (biologinio) neturiu, ir jo net niekada nesu mačiusi… Jai (t.y. motinai) rūpėjo labiau vyrai nei jos trys vaikai… Tad paauglystės laikais norėjau, kad mama išnyktų iš mano gyvenimo. Bet dabar aš gyvenu pas ją. Kiek kartų bandžiau gyventi savarankiškai, vis tekdavo nusivilti savimi.
Nežinau kodėl, bet gyvendama atskirai jausdavau ilgesį, buvau įnikusi netgi į narkotikus. Bet man pavyko atsisakyti narkotikų, nors buvo labai sunku. Būdama namie (pas mamą), kažkodėl jaučiuosi rami bei saugi… Nors mane labai erzina mamos isterijos priepuoliai, keiksmažodžių kruša ir rėkimas.
Bet esu pripratusi prie tokio jos būdo… Kai jai (t.y. motinai) ”užeina”, aš iš karto išeinu iš namų pas draugę…
Visuomet, kai man kažkas drasko širdį, esu linkusi viską slopinti savy. Pas psichologus neinu, nes, kai vieną sykį buvau ir mane pamatė pažįstama draugė, išeinant iš psichologo kabineto, ji apie tai papasakojo mūsų bendriems draugams…
Pastaruoju metu jaučiuosi pavargusi (psichologiškai), dėl to visai nesinori nieko veikti, išskyrus miegoti. Dažnai jaučiu susierzinimą dėl bet kokios smulkmenėlės. Baiminuosi susirgti depresija… Noriu Jūsų paklausti, ką reiktų daryti, kad vėl galėčiau šypsotis?”
ATSAKYMAS: Dėkoju už laišką. Labai ilgas ir tikrai nuoširdus laiškas mane sužavėjo. Tu moki atvirai kalbėti apie problemas, įvardinti jausmus. Sunku man Tau patarti… Tiek visko daug.
Mes tėvų nesirenkame. Tai gal banaliai skamba, bet reikia susitaikyti su tėvų neigiamomis savybėmis. Iš laiško pastebiu, kad Tau trūko motiniškos šilumos, meilės ir saugumo. Tu vis bandai jo sulaukti ir vis grįžti atgal pas ją. Bet aš galiu klysti…
Reikėtų pagalvoti apie galimybę kurti savo gyvenimą atskirai. Gal būdama toliau nuo neigiamos, net beviltiškos aplinkos, surasi jėgų kurti savo gyvenimą, susirasi tikrus draugus, kurie neišduoda, supranta, būna kartu nelaimėje ir džiaugsme.
Tau reikia sukaupti valią ir keisti savo gyvenimą. Tai, kad Tu tampi abejinga mamos isterijai, keiksmažodžiams ir kt., rodo įgyjamą bejėgiškumo sindromą. Kai tiesiog susitaikai su aplinka.
Tau nuoširdžiai linkiu stiprinti save. Prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, elgesį, jausmus. Nejausk nuoskaudos, kad Tavo gyvenimas kitoks, gal kiek sunkesnis nei kitų. Savęs gailėjimasis ir bejėgiškumas nugramzdins Tave. Rinkis tikėjimą, viltį, valią, ryžtą, norą keistis ir keisti. Smagu, kad ieškai pagalbos, mąstai apie problemas.
Sėkmės, meilės ir kantrybės.
Visada Tavo ir su Tavimi
Rasa Kuodytė – Kazielienė
Rašykite ir klauskite psichologės-konsultantės el. paštu kuodyte@centras.lt
