Paprastai Holivudo filmo kelionė iki žiūrovų trunka 10-18 mėnesių. Šis laikotarpis apima aktorių atranką, pasiruošimą darbams, filmavimus ir perfilmavimus, juostos montavimą, specialiųjų efektų kūrimą ir garso korekcijas bei nenumatytas situacijas, kuomet komandos narius ištinka fiziniai ar finansiniai sunkumai.
Nors kino industrijoje įprasta, kad filmo kelionė iki didžiųjų kino ekranų apima maždaug pusantrų metų laikotarpį, taip pasiseka toli gražu ne visiems – kai kurių filmų kūrimo procesas užima keletą metų ar net dešimtmečių! Jums pateikiame penkis filmus, kurių kūrimo procesas, švelniai tariant, užtruko.
„Pašėlęs Maksas: Įtūžio kelias“ (angl. „Mad Max: Fury Road“, 2015), kurtas 18 metų
Kultinę Pašėlusio Makso franšizę papildžius ketvirtajam serijos filmui „Pašėlęs Maksas: Įtūžio kelias“, rodomam „TV1000 Premium“ kanalu ir vaizdo transliacijų internetu platformoje viaplay.lt, režisierius George Miller prisipažino juostos idėją brandinęs ketvirtį amžiaus, o filmavęs ją net 18 metų! Aibė perfilmavimų, dekoracijų ir lokacijų keitimas, aktorių kaita bei rugsėjo 11-osios įvykiai, sumaišę kortas filmo kūrėjams, tebuvo saujelė iš ilgo juostos kūrėjų planus jaukusio problemų sąrašo. Bene du dešimtmečius bandant nufilmuoti juostą „Pašėlęs Maksas: Įtūžio kelias“, paseno pagrindinį vaidmenį turėjęs atlikti Melas Gibsonas, kurį šiame filme pakeitė kone perpus jaunesnis Tomas Hardy, net keliskart pasikeitė antrojo ir trečio plano vaidmens atlikėjai. Kuomet galiausiai filmas visgi pasiekė kino ekranus, juostos režisierius G. Miller tikino įgyvendinęs „viso gyvenimo projektą“ ir tučtuojau išvyko atostogų. Grįžęs po jų vyras anonsavo kursiantis penktąjį franšizės filmą „Mad Max: The Wasteland“ ir užsiminė besitikintis pristatyti jį žiūrovams jau 2020 metais.
„Dalaso klubas“ (angl. „Dallas Buyers Club“, 2013), kurtas 21 metus
Garsus scenaristas Craig Borten prie būsimo filmo „Dalaso klubas“ scenarijaus apie AIDS sergantį aktyvistą Roną Woodroofą sėdo dar 1992-aisias, tad spėjo akis į akį susitikti su netrukus mirusiu pagrindiniu filmo herojumi. Bandęs juostos scenarijų parduoti Holivudo prodiuseriams, kuriems šis pasirodė neįdomus, scenaristas jį atidėjo geresniems laikams. Šie išaušo 2001-aisiais, kai filmo scenarijų įsigijo kino studija „Universal“. Deja, tuo metu kompaniją kamavo finansiniai, teisiniai ir kūrybiniai sunkumai, kuriuos „Dalaso klubo“ kūrėjai įveikė tik 2011-aisiais, pradėję pasiruošimus filmavimams bei prisivilioję auksarankį prancūzų režisierių Jean-Marc Vallée. Panašu, kad 21-eri sunkumų metai neliko nepastebėtais – filmui pasiekus kino ekranus, scenaristas Craigas Bortenas pelnė nominaciją Oskarui. Iškilmingą Oskarų įteikimo vakarą viaplay.lt platformoje rodomas filmas išsinešė net tris apdovanojimus – geriausias aktorius (Matthew McConaughey), geriausias antrojo plano vaidmens atlikėjas (Jared Leto) ir geriausias grimas bei kostiumai.
„Iksmenai“ (angl. „X-Men“, 2000), kurtas 16 metų
Kino studija Orion idėją sukurti „Iksmenų“ motyvais paremtą filmą pasigavo dar 1984-aisiais. Deja, sukūrusi scenarijų ir pradėjusi pasiruošimą filmavimams, įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, o būsimo filmo scenarijus nugulė archyvuose. Antroje 1980-ųjų pusėje kino studijos „Orion“ pradėtus darbus ėmė tęsti „Carolco“, tačiau juos ištiko kolegų likimas – prispausta finansinių sunkumų, juostos kūrimo darbus įmonė atidėjo neribotam laikui. Galiausiai, išaušus 1994-iesiems už būsimo filmo vairo stojo kino studija „Fox“, kurios rankose filmo kūrimo darbai užtruko „tik“ šešerius metus. 2000-aisiais kino ekranus pirmąsyk išvydusią franšizę šiandien sudaro 10 filmų.
„Vargdieniai“ (angl. „Les Miserables“, 2012), kurtas 24 metus
Klasikiniu laikomas Viktoro Hugo romanas „Vargdieniai“ buvo ekranizuotas tiek kartų, jog vargu ar kam pavyktų įvardinti tikslų skaičių. Nepaisant to, mintis kino ekranuose parodyti miuziklą gimė tik 1988-aisiais, kuomet Paryžiaus, Londono ir Brodvėjaus teatrų scenose pirmąsyk parodytas muzikinis spektaklis tapo lankomiausiu teatrų hitu. Projekto perkėlimo į kino ekranus ėmėsi režisierius Alan Parker, 1982-aisiais sukūręs kultinį miuziklą „Pink Floyd: Siena“ (angl. „Pink Floyd: The Wall“). Devintajame dešimtmetyje aukso amžių išgyvenant muzikiniam kanalui MTV, miuziklus imta laikyti pernelyg senamadiškais, tad juostos kūrimo darbai buvo sustabdyti neribotam laikui. 2000-aisiais, pamažu atgimstant miuziklo žanrui, filmo komanda darsyk susibūrė draugėn ir, diriguojama režisieriaus Tom Hooper, ėmėsi kurti filmą, laimėjusį tris Oskaro apdovanojimus bei nominuotą dar penkiems.
„Vaikystė“ (angl. „Boyhood“, 2014), kurtas 12 metų
Kuomet ilgą daugumos filmų kelionę į kino ekranus sąlygoja finansiniai ar teisiniai sunkumai, atsiranda režisierių, filmo kūrimui sąmoningai skiriančių kelerius metus ar dešimtmečius. Būtent tokiu pasirodė esąs juostos „Vaikystė“ režisierius Richard Linklater. Užsidegęs mintimi 12-os metų periode kasmet susitikti su juostos herojais ir keletą dienų skirti filmavimams, savo kūrinyje vyras vaizduoja vienos šeimos gyvenimą 12-os metų periode, koncentruodamasis į šeimos atžalą Meisoną – vaikiną, žiūrovo akyse pradinės mokyklos suolą iškeičiantį į universitetą ir pirmąją meilę. Berlyno kino festivalyje pelnęs Sidabrinį lokį ir apdovanojimą už geriausią režisūrą, filmas nepasikuklino ir lenktynėse dėl Oskaro – pelniusi šešias nominacijas, vieną jų „Vaikystė“ parsivežė namo – geriausia antrojo plano aktorė Patricia Arquette. Filmu „Vaikystė“ Lietuvos žiūrovai gali mėgautis ir viaplay.lt platformoje.
