Brangioji,
Jeigu visada esi auka, turiu tau naujieną – problema esi tu pati.
Laiškas moteriai, kuri bijo pažvelgti į save
Kiekvieną kartą, kai tave išduoda, tu kaltini likimą. Kiekvieną kartą, kai atleidi neatleistiną, tu tai vadini meile. Tavo gyvenimo Š nuolat sukasi ratu dėl tavęs pačios.
Meile,
Prisėsk. Nesvarbu, ar vidurnaktis, ar vidurdienis, ar geri kavą, ar vyną, o tavo vaikai, partneris, is visas pasaulis galvoja, kad tau “viskas ok”.
Šis laiškas skirtas tik tau — ne jiems. Tau.
Kabėsiu tiesiai, be jokių per aplinkui. Tokia tiesa gali sukrėsti, pradėsi sunkiai kvėpuoti, suspaus krūtinę, apsiverksi. Bet tai vienintelė tiesa, kurios tau reikia tavo situacijoje:
Jeigu visada esi aukos pozicijoje, problema esi tu pati
Ne todėl, kad esi silpna. Ne todėl, kad esi prastesnė už kitus. Ne todėl, kad tavo istorija bevertė.
Bet todėl, kad kažkur pakeliui tu pasirinkai skausmą vietoje savo jėgos. Pasirinkai baimę vietoje drąsos. Pasirinkai istoriją, kur esi išduota, sužeista, visad nekalta — vietoje istorijos, kur esi drąsi, stipri ir nenugalima.
Ir jei taip tęsis toliau, tavo gyvenimas bus ta pati tragedijos ir dramos pilna pasikartojanti šūdo kruva, kurios atsisakai matyti jau ilgai. Per ilgai.
Laikykis tvirtai. Eime pasivaikščioti. Palydėsiu tave per tave pačią, be iliuzijų, be jokio gailesčio. Nes jei nepamatysi savęs, tai padarys gyvenimas. Ir jis negailės tavęs.
1. Aukos pozicijos malonumas: kodėl būti visada nuskriaustai atrodo taip saugu
Turi tai suvokti: būti auka — tai priklausomybė.
Tai nėra tiesiog silpnybė ar atsitiktinė nesėkmė. Tai tuo labiau nėra negebėjimas būti savo padėties šeimininke. Tai įprotis, kurio tu jau nebe pastebi, bet kuris tave lėtai žudo.
Būti auka suteikia aiškumo. Paprasta priežastis ir dar paprastesnė pasekmė: kažkas padarė tau kažką blogo. Kažkas tave išdavė. Kažkas sukėlė tau skausmo. Svarbiausia, kad tu nekalta, ane?
Ši tapatybė vilioja, nes ji pilna pigaus saugumo. Ji saugo nuo atsakomybės, gėdos, nuo suvokimo, kad tu pati prisidėjai prie savo kančios.
Ji suteikia dėmesio iš aplinkos, užuojautos, emocinio palaikymo — leidimą autentiškumui dar kartelį žlugti be pasekmių. Pasaulis lenkiasi aukoms. Draugai, partneriai, net nepažįstami žmonės maitina šią tavo istoriją, nes tai visiem pažįstama. Tu išmokai apsišarvuoti savo skausmu.
Bet tikrovė tokia:
Aukos komforto zona — tai lėta mirtis, ryjanti tavo potencialą.
Kuo ilgiau joje gyvensi, tuo greičiau pamiršti, kad gali bet kada to šūdo atsisakyti. Kuo ilgiau ją nešiojiesi, tuo mažiau lieka jėgų kovoti. Ir vėl gi, kuo ilgiau neši, tuo greičiau pamiršti, kad gali pasirinkti visiškai kitą kelią.
Prisimink tą kartą, kai tavimi manipuliavo. Gal tai buvo partneris, gal viršininkas, gal tėvas ar motina. Vietoj to, kad priešintumeisi, tu juos pateisinai, tikinai save, kad viskas gerai ir tai normalu. Ir tą akimirką ne tik priėmei jų elgesį kaip sveiką — tu leidai jam ir vėl užvaldyti tavo mintis, žodžius, jausmus.
Ak tas būvimo auka malonumas. Atrodo taip saugu, net svaigina. Bet iš tiesų, tu tiesiog vėl pasielgei taip pat, atidavei atsakomybę į kažkieno kito rankas, pati kaifuodama nuo nuo labai liūdno vaizdelio – savęs.
2. Tu pati renkiesi „blogiukus“
Pažiūrėk į savo gyvenimą atvirai. Ne dramatiškai, be gynybos. Tiesiog didelėm, atmerktom akim:
Kiekvienas partneris, draugas, kolega ar šeimos narys, kuris tave įskaudino, nėra atsitiktinumas. Tu juos pasirinkai. Sąmoningai ar nesąmoningai, tu rinkaisi tą pačią energetiką, tą patį chaosą, tą pačią kančios formulę vėl ir vėl.
Tave traukte traukia prie ugnies, nes ji pažįstama. Nes kai ji skaudina, tau tai jau žinoma. Tu išmokai apsimetinėti: „Tik ne aš, negi vėl!?“ — bet tai neveikia. Juk vis tiek grįžti.
Prisimink tą žmogų, kuris ignoravo tavo ribas, melavo ar manipuliavo tavo pasitikėjimu. Ar draugę, kuri pasirodo tik tada, kai jai patogu, bet niekada, kai tau jos reikia? Ar kolegą, kuris žemina, apsimesdamas “tiesiog” sarkastišku?
Tu juos pasirinkai. Ne visada sąmoningai, bet trauka buvo kaskart. Magnetinė trauka prie pažįstamo skausmo, prie išdavystės — nes tai pažįstama, net jei tai tave lėtai žudo.
Žiauri tiesa: niekas kitas negali tavęs ištraukti iš ciklo, kurį sukūrei pati. Tu esi architektė, nuomininkė ir auka viename. Kol to nepripažinsi, tai kartosis. Vėl ir vėl.
3. Šablonas, kurį vadini „nesėkme“
Būkime atviri: tu nesi nelaiminga.
Tu kartoji tas pačias klaidas. Tu esi nuspėjama. Tu esi įpročių supančiota būtybė, kurios nervų sistema trokšta “bardako”.
Pažiūrėk į savo gyvenimą:
Tu atleidi neatleistiną.
Tu grįžti pas manipuliatorius.
Tu pakenti tai, kas neturėtų būti toleruotina.
Tu pateisini tai, kas išvis neturi egzistuoti.
Ir tada, lyg pirmą kartą, nustembi, kad įvyko kas įvyko. Kai iš tiesų istorija tiesiog eilinį kartą pasikartojo.
Tu ne prakeikta ir ne vargšelė. Tu viską darai nuosekliai ir tikra savo srities profesionalė.
Tu ne likimo auka. Tu esi savo pasirinkimų auka.
Ir šis suvokimas baugina iki negalėjimo, nes jis reiškia atsakomybę.
4. Atsakomybė, nuo kurios bėgi
Buvimas auka patogus, nes jis tave sumažina. Leidžia būti nematomai. Arba bent jau saugiai pasislėpusia.
Bet jei prisiimsi atsakomybę, viskas pasikeis:
Negalėsi daugiau kaltinti toksiško partnerio.
Negalėsi gailėtis draugo, kuris tave išdavė jau šimtą kartų.
Negalėsi pateisinti savo tylėjimo.
Negalėsi apsimesti, kad visi aplinkui kalti, tik ne tu ir tavo pasirinkimai.
Negalėsi normalizuoti to, kas žmogui sveikam pasaulyje yra protu nesuvokiama.
Atsakomybė kelia baimę, taip. Bet tik atsakomybė yra išsilaisvinimas.
Tu nebegali būti „maža“ ir nesvarbi.
Tu nebegali slėptis už “tai ne mano kaltė” sienos.
Tu nebegali tikėtis, kad gyvenimas pateisins tavo pasikartojančias klaidas.
Baimė priimti tiesą yra priežastis, kodėl tu įstrigusi.
5. Momentas, kai tampi problema — ir sprendimu
Vieną dieną ateis akimirka, kai teks pažvelgti tiesai į akis: tu pati esi problema.
Tu leidai žmonėms ryti tavo energiją, negerbti tavo ribų, vogti tavo ramybę. Tu užsibuvai per ilgai, per daug kartų atleidai, per daug teisinaisi.
Ir dabar yra tavo galimybė viską pakeisti.
Kai suprasi koks tavo vaidmuo, kai rasi vietą po saule, suprasi ir savo galią.
Tu negali pakeisti kitų. Tu negali priversti jų būti sąžiningais ar ištikimais. Bet gali nustoti leisti tokiems žmonėms įžengti į tavo gyvenimą.
Šią tiesą sunku praryti, ji smogia smarkiai, bet ir atveria kelią į laisvę.
6. Aukos kaukė: patogi, bet žudanti
Būti auka — tai ne tik įprotis, tai kaukė, kurią nešioji, kai niekas nemato.
Ji vilioja:
gauni dėmesio, kurio nenusipelnei;
gauni užuojautos, kurios nesi verta;
vėl žlungi, užtat nereikia spręsti problemų;
turi teisę piktintis kitų neteisybe.
Bet kuo ilgiau ja pasikliausi, tuo greičiau prarasi gebėjimą kovoti, apsiginti, pastovėti už save.
Ši priklausomybė nuo savo pačios silpnumo, paslėpto po nuskriaustosios kauke, lėtai tave naikina.
Prisimink tuos kartus, kai leidai žmonėms tave skaudinti, o viduje aiškinai sau, kad „tai ne tavo kaltė“. Žinok, kad tai ne pakantumas — tai tavo silpstančios jėgos.
7. Kodėl tu ir vėl grįžti prie to paties
Tavo smegenys yra genialios. Pernelyg. Jos išmoko išgyvenimo strategiją dar vaikystėje, kuri dabar tave persekioja suaugus.
Chaosas toks pažįstamas.
Skausmo jausmas saugus.
Pasikartojantis elgesys dvelkia patikimumu.
Apsimetinėjimas lyg apsauginis sluoksnis.
Tave traukia prie pažįstamo skausmo. Tu renkiesi tą patį chaosą. Tu kuri dramą, kuri atrodo neišvengiama, nes tavo nervų sistema ją pažįsta. Tai tavo komforto zona.
Kol neišeisi iš šio ciklo, jis pats tavęs tikrai ramybėj nepaliks.
8. Lūžio taškas
Vieną rytą ar naktį pajusi tą akimirką, kai nebegali daugiau apsimesti. Smūgis į krūtinę, kuris atveria akis.
Tu suprasi:
Tai ne tik tai, ką padarė kiti.
Tai ne tik pasaulio žiaurumas.
Tai ne tik „nesėkmė“.
Tai tu.
Išgyvenimams to, ką patyrei, leidai įvykti pati. Ignoravai, pateisinai, normalizavai, tikėjai, kad kiti turi teisę elgtis su tavimi neteisingai.
Ši tiesa yra pati sunkiausia, bet ji vienintelė, kuri duoda šansą pasikeisti.
9. Kaip išsilaisvinti?
Štai žemėlapis:
- Prisiimk savo dalį atsakomybės — atsakomybė nėra kaltė, tai tavo jėga.
- Nustok ieškoti dėmesio savo kančioje — tavo istorija nėra spektaklis.
- Nustatyk tvirtas ribas — tie, kurie jas ignoruoja, nėra piktadariai, jie tiesiog veidrodžiai. Perskaityk tai dar kartą.
- Veik, o ne tik kalbėk — judėjimas į priekį naikina aukos vaidmenį.
- Nustok gelbėti kitus — tik pati sau gali suteikti pagarbą ir saugumą.
- Išmok sėdėti nepatogiai — čia prasideda tikroji transformacija.
10. Momentas, kai pasaulis tave pastebės
Kai nustosi būti auka, pasaulis tai pajus.
Ne dėl to, kad būsi triukšminga ar ryški.
O todėl, kad tapsi pavojinga — pavojinga tiems, kurie klestėjo tavo silpnume.
Tu jausi gyvenimą: kiekvienas pasirinkimas tavo, kiekviena riba — tavo, kiekviena pasekmė — tavo, kiekviena pergalė — tik tavo.
11. Būsimoji Tu jau laukia
Tu nesi per silpna.
Tu nesi pasmerkta kartoti tą patį per tą patį.
Tu tiesiog per ilgai vengei susidurti su savimi.
Tavo aukos pozicija patogi, pažįstama, artima. Bet tu gali ją palikti.
Tu gali nustoti normalizuoti, teisinti, kartoti tą patį skausmo kelią.
Tavo gyvenimas. Tavo reikalas. Tavo pasirinkimas.
12. Tiesa, kurios niekas garsiai nesako
Štai ji: jei liksi auka, pasirinksi nereikšmingumą, silpnumą, nepagarbą, lėtą savo galimybių mirtį.
Bet jei pripažinsi tiesą, savo sprendimus, savo atsakomybę —
Tu tapsi jėga, kurios niekas negali ignoruoti.
Tu tapsi audra, apie kurią šnabždės žmonės.
Tu tapsi moterimi, kuri įeina į kambarį ir nusipelno pagarbos vien dėl to, kad egzistuoja.
Tu tapsi moterimi, kuriai nebereikia leidimo gyventi.
Ir ši moteris? Ji pavojinga. Ji nuostabi. Ji nenugalima.
Taigi klausimas tik tau:
Ar nori likti maža, “saugi” ir nematoma…
Ar nori pakilti, pasiimti savo jėgą ir daugiau niekada neleisti pasauliui valdyti tavo istorijos?
Viskas tavo rankose. Pasirinkimas tavo.
Nustok būti auka. Tapk savimi.
