Apie orgazmą kalbame daug. Bet ar tikrai žinome viską?
Jis trunka vos kelias sekundes, tačiau jo poveikis kūnui ir smegenims gali tęstis gerokai ilgiau. Orgazmas gali mažinti skausmą, gerinti miegą, stiprinti ryšį su partneriu – ir vis dar išlieka viena mažiausiai iki galo ištirtų žmogaus patirčių.
Šie 16 faktų atskleidžia, kas iš tiesų vyksta kūne ir smegenyse – ir kodėl jis yra daugiau nei tik kulminacija.
1. Viskas prasideda smegenyse
Nors dažnai kalbame apie fizinę stimuliaciją, orgazmas pirmiausia yra neurologinė reakcija. Jo metu aktyvuojasi sritys, susijusios su malonumu, emocijomis ir atmintimi.
Nuotaika, saugumo jausmas, pasitikėjimas partneriu ar net stresas gali tiesiogiai paveikti tai, ar kulminacija įvyks – ir kokia ji bus.
Kūnas gali būti pasiruošęs, bet jei neatsipalaiduoja protas, reakcija gali ir neįvykti.
2. Orgazmas gali sumažinti skausmą
Orgazmo metu išsiskiriantys endorfinai veikia kaip natūralūs skausmo malšintojai.
Kai kuriems žmonėms tai padeda sumažinti galvos skausmą, menstruacijų spazmus ar bendrą kūno įtampą. Tai nėra universali priemonė, tačiau pats mechanizmas – realus.
3. Patirtis nebūna vienoda
Orgazmas nėra vieno tipo patirtis. Jo intensyvumas, trukmė ir pojūčiai gali skirtis priklausomai nuo stimuliacijos būdo, emocinės būsenos, ciklo fazės ar net bendros savijautos.
Kartais jis būna intensyvus ir užliejantis, kartais – vos juntamas ir trumpas. Abi patirtys yra visiškai normalios.
4. Orgazmas gali pagerinti miego kokybę
Po orgazmo organizme padidėja prolaktino ir oksitocino kiekis – hormonų, susijusių su atsipalaidavimu ir saugumo jausmu. Dėl to daug žmonių po intymumo jaučia mieguistumą ar gilesnį atsipalaidavimą.
5. Apsimestas orgazmas – dažnesnis nei manome
Tyrimai rodo, kad dalis moterų bent kartą gyvenime yra imitavusios orgazmą. Priežastys įvairios: nenoras nuvilti partnerio, spaudimas „baigti kartu“, įsitikinimas, kad taip turi atrodyti seksas.
6. Emocinis saugumas turi reikšmės
Žmonės, kurie jaučia emocinį saugumą ir pasitikėjimą partneriu, dažniau patiria orgazmą nei tie, kurie santykiuose jaučia įtampą ar atstumą.
Orgazmas nėra tik mechaninė reakcija. Jis jautrus kontekstui – santykių dinamikai, kūno vaizdui, savivertei ir net dienos nuotaikai.
7. Reakcija gali įvykti ir be tiesioginės stimuliacijos
Nors dažniausiai jis siejamas su fiziniu prisilietimu, kai kurie žmonės orgazmą patiria per intensyvų bučinį, spenelių stimuliaciją, sapnus ar net vien per vaizduotę.
Tai dar kartą primena – pagrindinis „jungiklis“ yra smegenyse. Kūnas reaguoja į tai, ką suvokia kaip malonumą, o ne tik į mechaninį dirginimą.
8. Galimybė patirti kelis orgazmus iš eilės priklauso nuo fiziologijos
Kai kuriems žmonėms po orgazmo seka vadinamasis refrakterinis periodas – laikotarpis, kai pakartotinis orgazmas tampa sudėtingas arba neįmanomas. Kiti gali patirti kelis iš eilės, ypač jei stimuliacija išlieka švelni ir nuosekli.
Tai nėra „įgūdžių klausimas“ – daug lemia fiziologija ir individuali nervų sistemos reakcija.
9. Amžius nebūtinai mažina intensyvumą
Nors su amžiumi keičiasi hormonų lygis ir kūno reakcijos, daug žmonių vėlesniais gyvenimo etapais praneša apie stipresnį pasitenkinimą. Patirtis, geresnis savęs pažinimas ir mažesnis nerimas gali turėti didelę reikšmę.
10. Dubens raumenys gali sustiprinti pojūtį
Orgazmo metu ritmiškai susitraukia dubens dugno raumenys. Kuo jie stipresni ir sąmoningiau valdomi, tuo pojūtis gali būti aiškesnis ir intensyvesnis.
Dėl to dubens dugno pratimai (dažnai vadinami Kėgelio pratimais) gali turėti įtakos ne tik šlapimo kontrolei ar atsistatymui po gimdymo, bet ir seksualinei patirčiai.
11. Kūnas kinta – keičiasi ir pojūčiai
Kai kuriems žmonėms orgazmas tam tikromis ciklo dienomis jaučiamas stipriau ar pasiekiamas lengviau. Tai susiję su estrogeno ir testosterono svyravimais, kurie veikia libido, jautrumą ir kraujotaką.
12. Orgazmo trukmė – trumpa, bet poveikis gali tęstis ilgiau
Vidutiniškai orgazmas trunka nuo kelių iki keliolikos sekundžių. Tačiau hormoniniai pokyčiai – padidėjęs oksitocinas, dopaminas, prolaktinas – gali veikti savijautą dar kurį laiką po patirties.
Todėl po intymumo kai kurie žmonės jaučia artumą, ramybę ar net emocinį atvirumą. Tai ne atsitiktinumas, o biologinė reakcija.
13. Kartais kulminacija gali įvykti sporto metu
Intensyvūs pilvo preso ar šlaunų pratimai kai kuriems žmonėms gali sukelti vadinamąjį „coregasm“ – reakciją, atsirandančią be tiesioginio seksualinio dirginimo.
Tai dar kartą parodo, kad kūnas į seksualinį atsaką reaguoja per nervų sistemą ir raumenų aktyvaciją, o ne vien per intymų prisilietimą.
14. Pats orgazmas sudegina labai mažai kalorijų
Nors kartais juokaujama, kad seksas – tai treniruotė, pats orgazmas sudegina vos apie 2–3 kalorijas.
Didžioji dalis energijos sunaudojama ne kulminacijos metu, o per visą fizinį aktyvumą iki jos.
15. Vidutinis laikas iki orgazmo skiriasi
Tyrimai rodo, kad moterims orgazmui pasiekti vidutiniškai gali prireikti apie 15–20 minučių nuoseklios stimuliacijos, tuo tarpu vyrams dažnai pakanka gerokai trumpesnio laiko – maždaug kelių minučių.
Tačiau tai tik statistiniai vidurkiai. Realybėje didelę įtaką turi kontekstas, emocinis ryšys, patirtis, stresas ir net dienos nuotaika.
16. Šiurpuliukai turi neurologinį paaiškinimą
Seksualinio sužadinimo metu aktyvuojami nerviniai takai, perduodantys signalus iš lytinių organų į nugaros smegenis ir smegenis. Vienas pagrindinių jutiminių nervų šiame procese – pudendalinis nervas.
Dėl intensyvios nervų sistemos aktyvacijos kai kurie žmonės patiria šiurpuliukus ar dilgčiojimą, kuris gali plisti į dubenį ar net nugaros sritį.
Tai ne lokalus pojūtis, o visos nervų sistemos reakcija.
Orgazmas – tai ne tik trumpa kulminacija. Tai sudėtinga neurologinė, fiziologinė ir emocinė reakcija.
Svarbiausia ne tai, kiek jis trunka ar kaip atrodo, o tai, ką jis atskleidžia apie mūsų kūną, lūkesčius ir artumą.
