Apie „Ozempic“, „Wegovy“ ir kitus svorio mažinimui vartojamus vaistus šiandien girdėjo beveik visi. Medicinoje jie dažnai vadinami GLP-1 pagrindu veikiančiais vaistais – tai preparatai, kurie veikia apetito, sotumo ir gliukozės reguliavimo mechanizmus.
Tačiau dabar šalia klausimų apie svorį ir apetitą atsiranda gerokai intymesnis: ar šie vaistai gali pakeisti seksualinį norą, susijaudinimą ar net orgazmą?
Vienos moterys pasakoja, kad pradėjusios vartoti tokius preparatus sekso nori mažiau. Kitos sako priešingai – noras sugrįžo kartu su geresne savijauta ir didesniu pasitikėjimu savo kūnu. O naujausi 2026-ųjų tyrimai rodo, kad atsakymas gali būti kur kas sudėtingesnis nei paprastas „taip“ arba „ne“.
Naujausias tyrimas parodė netikėtą rezultatą
2026 m. rugpjūtį „European Journal of Endocrinology“ paskelbtas nedidelis prospektyvus stebėjimo tyrimas, kuriame dalyvavo 25 nutukimu sergančios moterys, pradėjusios vartoti svorio mažinimui skirtus vaistus.
Prieš gydymą ir po trijų mėnesių jų seksualinė funkcija buvo vertinama naudojant standartizuotą moterų seksualinės funkcijos klausimyną, kuriame vertinamas noras, susijaudinimas, lubrikacija, orgazmas, pasitenkinimas ir skausmas.
Rezultatas? Bendras seksualinės funkcijos rodiklis po trijų mėnesių reikšmingai pagerėjo.
Tačiau čia labai svarbus žodis – nedidelis. Tyrime dalyvavo vos 25 moterys, 22 iš jų vartojo liragliutidą, o semagliutidą – tik trys. Be to, tai nebuvo atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas, todėl iš jo negalima daryti išvados, kad būtent vaistai pagerino seksualinį gyvenimą.
Įdomu ir tai, kad tyrėjams nepavyko statistiškai paaiškinti seksualinės funkcijos pagerėjimo nei svorio sumažėjimu, nei nerimo, depresijos ar kūno vaizdo pokyčiais. Kitaip tariant, rezultatas intriguoja, tačiau mechanizmo kol kas nežinome.
Bet yra moterų, kurioms nutinka priešingai
2026 m. žurnale „Sexual Medicine Reviews“ publikuota turimų tyrimų apžvalga parodė, kad duomenys apie GLP-1 vaistus ir seksualinę funkciją kol kas yra prieštaringi. Tyrimuose su žmonėmis vieningo signalo, kad šie vaistai nuosekliai didintų arba mažintų libido, nėra.
Yra atvejų, kai žmonės pasakoja apie sustiprėjusį seksualinį norą, kurį sieja su svorio sumažėjimu ir geresniu kūno vertinimu. Tačiau aprašyta ir sumažėjusio libido bei orgazmo sutrikimų. Tyrimai su gyvūnais leidžia kelti hipotezę, kad GLP-1 signalai gali veikti smegenų sistemas, susijusias su atlygiu ir motyvacija, tačiau tokio poveikio negalima tiesiogiai perkelti žmogaus seksualumui.
Todėl šiandien tiksliausias atsakymas būtų gana nepatogus: taip, kai kurioms moterims seksualumas vartojant GLP-1 pagrindu veikiančius vaistus gali pasikeisti, tačiau dar nežinome, kiek dėl to kaltas pats preparatas.
Kartais priežastis daug paprastesnė
Libido gali sumažėti ne dėl to, kad vaistas tiesiogiai veikia seksualinį norą, o tiesiog todėl, kad žmogus prasčiau jaučiasi.
Pradėjus vartoti svorio mažinimo vaistus ar padidinus jų dozę, kai kuriuos žmones vargina pykinimas, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar nuovargis. O kai trūksta energijos ir nėra gera fiziškai, seksas natūraliai gali atsidurti gerokai žemiau prioritetų sąraše.
Todėl sumažėjęs noras nebūtinai reiškia, kad vaistas „išjungė“ libido. Kartais pasikeičia tiesiog bendra savijauta – o kartu su ja ir noras artumui.
Svarbu ir tai, kad libido ar orgazmo pokyčiai nėra laikomi vienais dažniausių šių vaistų šalutinių poveikių.
O kas, jei noras ne sumažėja, o sugrįžta?
Ši istorijos pusė ne mažiau svarbi.
Seksualumą veikia ne vien tai, kas vyksta smegenyse ar hormonų sistemoje. Kūno svoris, metabolinė sveikata, savijauta, judėjimo laisvė, nuovargis ir santykis su savo kūnu taip pat gali turėti reikšmės.
2026 m. „Menopause“ paskelbtoje Mayo Clinic specialistų apžvalgoje pabrėžiama, kad nutukimas pats savaime gali būti susijęs su blogesne moterų seksualine funkcija dėl daugybės fiziologinių ir psichosocialinių veiksnių. Ankstesni svorio mažinimo tyrimai taip pat rodo, kad kai kurioms moterims seksualinė funkcija mažėjant svoriui gali gerėti.
Tai reiškia, kad moteris, pradėjusi vartoti GLP-1 preparatą ir pajutusi stipresnį libido, nebūtinai patiria tiesioginį „vaisto poveikį seksualumui“.
Gal ji turi daugiau energijos. Gal lengviau juda. Gal pasikeitė jos santykis su savo kūnu. Gal pagerėjo metabolinė sveikata. O gal vienu metu pasikeitė keli dalykai.
Ir būtent dėl to taip sunku iš vieno simptomo išskirti vieną kaltininką.
Orgazmas – dar sudėtingesnis klausimas
Jei apie libido duomenų nedaug, apie GLP-1 vaistų poveikį moterų orgazmui jų dar mažiau.
Orgazmas priklauso nuo nervų sistemos, susijaudinimo, genitalijų kraujotakos, hormoninio fono, psichologinės būsenos, vaistų, santykių, skausmo, miego ir daugybės kitų veiksnių.
Medicinos literatūroje jau yra pavienių anorgazmijos atvejų, siejamų su GLP-1 preparatų vartojimo pradžia, tačiau pavieniai atvejai negali įrodyti, kad vaistas buvo priežastis.
2026 m. mokslinės apžvalgos autoriai būtent todėl ragina seksualinę funkciją ateityje vertinti rimtuose klinikiniuose tyrimuose, o ne bandyti atsakymą sudėlioti vien iš pacientų istorijų.
Taigi ar GLP-1 vaistai keičia seksualumą?
Kol kas nėra vieno atsakymo.
Naujausias nedidelis tyrimas su moterimis parodė pagerėjusią seksualinę funkciją. Pavieniai klinikiniai atvejai rodo galimą priešingą efektą – sumažėjusį norą, sausumą ar sunkiau pasiekiamą orgazmą. O didesnės 2026 m. mokslinės apžvalgos pripažįsta, kad patikimų duomenų apie moteris vis dar per mažai.
Tai gal ir nėra toks efektingas atsakymas kaip „Ozempic naikina libido“ arba „GLP-1 pagerins tavo seksualinį gyvenimą“. Užtat jis daug arčiau tiesos.
Jeigu pradėjus vartoti vaistą seksualinis noras ar gebėjimas patirti orgazmą aiškiai pasikeitė, verta atkreipti dėmesį į laiką: ar pokytis atsirado pradėjus gydymą, padidinus dozę, kartu su pykinimu ar nuovargiu? Ar pasikeitė kiti vaistai, miegas, stresas, menstruacinis ciklas ar santykiai?
GLP-1 preparatų era atvėrė daugybę pokalbių apie apetitą, svorį ir kūną. Panašu, kad dabar prie jų prisijungia ir daug intymesnis klausimas: kas nutinka mūsų norui, kai pasikeičia tai, kaip kūnas jaučia alkį, sotumą ir pats save?
Mokslas atsakymo dar neturi. Bet pirmieji tyrimai rodo, kad klausimas tikrai vertas dėmesio.
