Gausios menstruacijos daugeliui moterų atrodo kaip „tiesiog toks organizmas“. Tačiau mediciniškai per gausus kraujavimas nėra norma, ypač jei jis kartojasi ir pradeda daryti įtaką kasdieniam gyvenimui. Svarbu atskirti, kada gausesnės mėnesinės dar gali būti fiziologinis reiškinys, o kada tai jau sveikatos sutrikimo požymis, kurį būtina įvertinti.
Kas laikoma per gausiomis menstruacijomis?
Medicinoje per gausios menstruacijos vadinamos menoragija. Tai būklė, kai menstruacinis kraujavimas yra toks intensyvus ar užsitęsęs, kad pradeda daryti neigiamą poveikį moters savijautai, kasdieniam gyvenimui ir sveikatai. Svarbu suprasti, kad per gausios menstruacijos vertinamos ne tik pagal ištekėjusio kraujo kiekį, bet ir pagal kraujavimo trukmę, dažnumą bei lydinčius simptomus.
Apie per gausias menstruacijas kalbama tada, kai:
Kraujavimas trunka ilgiau nei 7–8 dienas.
Įprastos menstruacijos dažniausiai trunka 3–7 dienas. Jei kraujavimas užsitęsia ilgiau nei savaitę ir taip kartojasi kelis ciklus iš eilės, tai jau laikoma nukrypimu nuo normos.
Higienos priemones reikia keisti labai dažnai.
Jei paketus ar tamponus tenka keisti kas 1–2 valandas arba dažniau, tai rodo, kad kraujavimas yra per intensyvus. Ypač reikšmingas ženklas – kai naudojamos didžiausio sugeriamumo priemonės, tačiau jos vis tiek greitai persipildo.
Naktį būtina keltis dėl kraujavimo.
Jeigu kraujavimas toks stiprus, kad naktį reikia keltis pakeisti higienos priemones ar net patalynę, tai aiškus per gausių menstruacijų požymis.
Kraujyje pasitaiko didelių krešulių.
Nedideli krešuliai gali būti normalūs, tačiau dažni, dideli (didesni nei 2–3 cm) krešuliai dažnai rodo, kad gimdos gleivinė pasišalina per greitai ir organizmas nespėja su tuo susitvarkyti.
Menstruacijos trukdo kasdieniam gyvenimui.
Jei dėl kraujavimo tenka atsisakyti darbo, sporto, socialinių veiklų, nuolat jaudintis dėl „nutekėjimo“ ar jausti baimę išeiti iš namų, tai nėra normalu ir neturėtų būti toleruojama.
Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į bendrą savijautą menstruacijų metu. Nuolatinis nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas, dusulys ar širdies plakimas gali būti požymiai, kad organizmas netenka per daug kraujo ir pradeda trūkti geležies. Tokie simptomai nėra „normalūs“ menstruacijų palydovai ir rodo, kad reikalingas medicininis įvertinimas.
Kada gausios menstruacijos dar gali būti normalios?
Nors per gausios menstruacijos dažnai kelia nerimą, yra tam tikrų gyvenimo etapų, kai laikinai gausesnis kraujavimas gali būti laikomas fiziologiniu reiškiniu, o ne liga. Tokiais atvejais organizmas prisitaiko prie hormoninių pokyčių, todėl ciklas ir kraujavimo intensyvumas gali svyruoti.
Paauglystėje, kai ciklas dar tik formuojasi.
Pirmuosius 1–2 metus po pirmųjų menstruacijų hormoninė sistema dar nėra visiškai subrendusi. Ovuliacija gali vykti nereguliariai, todėl gimdos gleivinė kartais išveša labiau nei įprastai, o menstruacijos tampa gausesnės ar ilgesnės. Svarbu stebėti, ar laikui bėgant ciklas tampa stabilesnis.
Po gimdymo, kai hormoninė sistema atsistato.
Po nėštumo organizmas patiria didelius hormoninius pokyčius. Pirmosios menstruacijos po gimdymo dažnai būna gausesnės nei įprastai, ypač jei moteris nežindo arba tik neseniai nutraukė žindymą. Dažniausiai per kelis ciklus kraujavimas palaipsniui normalizuojasi.
Artėjant menopauzei, kai ovuliacija tampa nereguliari.
Perimenopauzės laikotarpiu (dažniausiai po 40–45 metų) ovuliacija gali vykti ne kiekvieną ciklą. Dėl to gimdos gleivinė kartais kaupiasi ilgiau, o menstruacijos tampa gausesnės ar užsitęsusios. Nors tai gali būti normalu, šiame amžiuje ypač svarbu neatmesti kitų galimų priežasčių.
Pirmus mėnesius pradėjus ar nutraukus hormoninę kontracepciją.
Pradėjus vartoti hormoninius kontraceptikus arba juos nutraukus, organizmui reikia laiko prisitaikyti prie pasikeitusio hormonų lygio. Šiuo laikotarpiu menstruacijos gali tapti gausesnės, nereguliarios ar ilgesnės, tačiau dažniausiai tai laikina.
Kada vis dėlto reikėtų sunerimti?
Net ir šiais „normalesniais“ laikotarpiais svarbu atkreipti dėmesį, ar:
- kraujavimas laikui bėgant mažėja,
- ciklas tampa reguliaresnis,
- neatsiranda nuovargio, silpnumo ar kitų simptomų.
Jei gausios menstruacijos nesilpnėja, stiprėja arba kartojasi ilgą laiką, būtina pasitarti su gydytoju. Net ir fiziologiniai pokyčiai neturėtų tapti priežastimi kentėti ar ignoruoti organizmo siunčiamus signalus.
Kada per gausios menstruacijos jau laikomos liga?
Per gausus kraujavimas laikomas patologiniu, kai jis:
- kartojasi kelis ciklus iš eilės,
- stiprėja, o ne silpnėja,
- sukelia mažakraujystę,
- atsiranda staiga, anksčiau to nebuvus.
Tokiu atveju per gausios menstruacijos yra simptomas, o ne atskira problema – svarbu rasti jų priežastį.
Galimos per gausių menstruacijų priežastys
Per gausios menstruacijos dažniausiai nėra atsitiktinis reiškinys – tai organizmo signalas, kad sutriko tam tikri procesai. Nors simptomai gali būti panašūs, priežastys dažnai labai skiriasi, todėl svarbu jas suprasti ir neapsiriboti vien simptomų slopinimu.
Hormonų disbalansas.
Viena dažniausių priežasčių. Kai sutrinka estrogeno ir progesterono pusiausvyra, gimdos gleivinė gali per daug išvešėti. Dėl to menstruacijų metu ji pasišalina didesniu kiekiu, sukeldama gausų ir ilgą kraujavimą. Hormonų disbalansas dažnas paauglystėje, po gimdymo, perimenopauzės laikotarpiu, taip pat esant lėtiniam stresui.
Gimdos miomos ar polipai.
Tai gerybiniai dariniai, galintys didinti kraujavimo intensyvumą. Miomos dažnai sukelia ilgalaikes, gausias menstruacijas, o polipai – nereguliarų ar užsitęsusį kraujavimą. Šie pakitimai dažnai nustatomi echoskopijos metu.
Endometriozė ar adenomiolė.
Šios būklės siejamos su gimdos gleivinės audinio išplitimu už jam įprastos vietos ribų. Jos gali sukelti ne tik gausias menstruacijas, bet ir stiprų skausmą, spaudimo jausmą, lėtinį diskomfortą dubens srityje.
Skydliaukės sutrikimai.
Tiek per aktyvi, tiek per silpnai veikianti skydliaukė gali paveikti menstruacijų ciklą. Skydliaukės hormonai glaudžiai susiję su reprodukcinės sistemos veikla, todėl jų disbalansas neretai pasireiškia gausiu kraujavimu.
Kraujo krešėjimo problemos.
Kai organizmas nesugeba tinkamai krešinti kraujo, menstruacijų metu kraujavimas gali būti stipresnis ir užsitęsęs. Tokios būklės kartais pasireiškia jau nuo paauglystės ir dažnai lydi kiti kraujavimo simptomai.
Uždegiminiai procesai.
Lėtiniai ar ūmūs uždegimai gimdoje ar kiaušidėse gali pakeisti gleivinės struktūrą ir sukelti stipresnį kraujavimą. Dažnai juos lydi skausmas, nemalonus kvapas ar kiti neįprasti simptomai.
Tam tikrų vaistų vartojimas.
Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, kraują skystinantys preparatai ar hormoniniai vaistai, gali turėti įtakos menstruacijų gausumui. Šiuo atveju svarbu įvertinti, ar kraujavimo pokyčiai sutapo su vaistų vartojimo pradžia.
Kokie simptomai turėtų ypač suneraminti?
Kreiptis į gydytoją būtina, jei kartu su gausiomis menstruacijomis pasireiškia:
- nuolatinis nuovargis ir silpnumas,
- dusulys, širdies plakimas,
- galvos svaigimas, alpimo pojūtis,
- blyški oda,
- stiprūs apatinės pilvo dalies skausmai,
- kraujavimas tarp menstruacijų.
Tai gali būti ženklas, kad organizmui jau trūksta geležies arba problema progresuoja.
Kodėl pavojinga ignoruoti per gausias menstruacijas?
Ilgalaikis kraujo netekimas dažnai sukelia geležies stokos anemiją, kuri gali:
- silpninti imunitetą,
- pabloginti koncentraciją ir atmintį,
- sukelti lėtinį nuovargį,
- neigiamai paveikti širdies veiklą.
Be to, neaptikta pagrindinė priežastis gali ilgainiui tapti sunkiau gydoma.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kreiptis į specialistą reikėtų, jei:
- menstruacijos labai gausios daugiau nei 2–3 ciklus,
- kraujavimas trunka ilgiau nei savaitę,
- juntami mažakraujystės simptomai,
- planuojamas nėštumas,
- kraujavimas staiga pasikeitė.
Ankstyva diagnostika dažniausiai leidžia taikyti paprastesnį ir efektyvesnį gydymą.
