Kartais pakanka apeiti kelis kvartalus, pasivaikščioti iki artimiausio parko ar tiesiog po vakarienės trumpam išeiti į lauką. Toks ritualas tampa aiškia riba tarp dienos skubėjimo ir lėtesnio vakaro, o kartu suteikia tai, ko rudenį dažnai pritrūksta labiausiai – judėjimo, gryno oro ir keliolikos minučių, kai nereikia niekur skubėti.
