Šiandien mūsų akys dirba be perstojo. Vos pabudę žvilgtelime į telefoną, o vakare – dar ilgai naršome ar žiūrime filmus. 2025 metų duomenys rodo, kad vidutiniškai žmonės kasdien prie ekranų praleidžia 6–7 valandas, o jaunimas – net iki devynių ir daugiau. Ekranai tapo mūsų darbo, bendravimo ir poilsio dalimi, tačiau akims toks krūvis – tikras išbandymas. Gydytojai vis dažniau sako, kad vadinamasis akių nuovargis šiandien jau nebe laikinas nepatogumas, o nuolatinis šiuolaikinio gyvenimo palydovas. Jį lydi sausumas, perštėjimas, ašarojimas ar net galvos skausmas. Ir nors kūnas signalizuoja, dažnai nė nesusimąstome, kad poilsio reikia ir akims.
„Šiandien žmonės prie ekranų praleidžia tiek laiko, kad akių nuovargis tapo įprastu reiškiniu, o ne išimtimi. Tai nereiškia, kad technologijos mums kenkia – tiesiog dažnai pamirštame leisti akims pailsėti. Ilgainiui tai tampa ne tik fiziniu, bet ir dėmesio, susikaupimo klausimu. Todėl vis svarbiau išmokti su technologijomis gyventi taip, kad jos padėtų, o ne vargintų“, – sako Santaros klinikų oftalmologė Viktorija Gurskytė.
Akių nuovargis – mūsų kasdienybės palydovas
Akių nuovargis tapo toks įprastas, kad dažnai jo net nesiejame su savo įpročiais. Pasak V. Gurskytės, tai nėra viena konkreti būklė, o visuma požymių, rodančių, kad akys dirba daugiau, nei turėtų.
„Akių nuovargis dažniausiai pasireiškia intensyviai dirbant iš arti, žiūrint į ekranus. Paprastai viskas prasideda nuo paviršiaus išsausėjimo – žmogus pradeda jausti tarsi smėlio jausmą akyse, norisi dažniau mirksėti, atsiranda perštėjimas ar paraudimas. Ilgainiui gali pasidaryti neryškus matymas. Jeigu akių nuovargis yra intensyvus ir dažnai pasikartojantis, vėliau gali atsirasti ir galvos skausmas, o ilgesniu laikotarpiu – net regėjimo pablogėjimas. Šie simptomai dažni ir tarp jaunų žmonių, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia prie skirtingų ekranų – nuo telefonų iki kompiuterių“, – aiškina gydytoja.
Pasak oftalmologės, šiuolaikinis gyvenimo būdas, kai dirbama, bendraujama ir ilsimasi prie ekranų, tik didina šių simptomų dažnį. „Jei valandų valandas žiūrime į ekraną nedarydami pertraukų, akys neturi galimybės atsipalaiduoti – tada nuovargis kaupiasi. Bet jei bent trumpam pakeliame žvilgsnį į tolį, pavyzdžiui, pro langą, akys spėja pailsėti, ir rizika sumažėja. Didesnį diskomfortą dažnai jaučia tie, kurie visą dieną žiūri į mažus ekranus, pavyzdžiui, telefonus. Didelis ekranas akims netgi šiek tiek palankesnis, nes žiūrint į mažą reikia stipresnio fokusavimo, o tai labiau vargina“, – teigia V. Gurskytė.
Mėlynos šviesos mitai ir įpročiai
Akių sveikata tampa vis aktualesnė visame pasaulyje – prognozuojama, kad iki 2050 metų įvairių akių ligų ir regėjimo sutrikimų patirs apie 895 milijonus žmonių, tai maždaug 150 proc. daugiau nei šiandien. Tokie skaičiai primena, kad regėjimą lemia ne tik genetika ar amžius, bet ir mūsų kasdieniai įpročiai, nuo kurių gali prasidėti rimtesnės problemos.
Akių sveikata ypač aktuali jaunajai kartai – studentams ir jauniems specialistams, kurie ekranus naudoja ne tik darbui, bet ir poilsiui. Bandydami kovoti su akių nuovargiu, žmonės dažnai pasikliauja patarimais, kurie skamba įtikinamai, bet ne visada turi pagrindo. Mėlynos šviesos filtrai, specialūs akiniai ar programėlės, „apsaugančios“ akis, pastaraisiais metais tapo tikra mada. Tačiau, pasak gydytojos, mokslinių įrodymų, kad tokios priemonės padeda išvengti akių nuovargio, kol kas nėra.
„Buvo atlikta keletas eksperimentinių tyrimų su ląstelėmis ir gyvūnais, dėl kurių susiformavo nuomonė, kad mėlyna šviesa kenkia akims, tačiau mokslinių įrodymų apie poveikį žmonėms nėra. Nėra duomenų, kad mėlynos šviesos filtrai ar akiniai su filtru sumažintų akių nuovargį ar padėtų išvengti ligų. Todėl šiuo metu oftalmologai šių filtrų neberekomenduoja“, – sako V. Gurskytė.
Grįžti prie paprastų taisyklių
Specialistė siūlo grįžti prie paprastų, visiems žinomų taisyklių. „Reikėtų daryti trumpas pertraukėles žiūrint į ekranus – vadovautis 20–20–20 taisykle: kas 20 minučių bent 20 sekundžių pažvelgti į objektą, esantį maždaug už 20 pėdų, tai yra apie 6 metrus. Toks trumpas pratimas padeda akims pailsėti ir išvengti įtampos. Ilgesnė pertrauka turėtų būti kas dvi valandos – bent 10–15 minučių reikėtų atsitraukti nuo ekrano ir užsiimti kita veikla, pavyzdžiui, fiziniu aktyvumu“, – pataria gydytoja.
Akių nuovargį mažina ir keli paprasti įpročiai. „Jei jaučiate perštėjimą ar kitus simptomus, galima įsilašinti dirbtinių ašarų, dažniau pamirksėti ir tiesiog leisti akims pailsėti. Žiūrėdami į ekranus mirksime 2–3 kartus rečiau nei įprastai, todėl sąmoningas mirksėjimas – paprastas, bet veiksmingas būdas sumažinti sausumo pojūtį“, – aiškina medikė. Ji priduria, kad ekranas turėtų būti šiek tiek žemiau akių lygio, jo ryškumas – panašus į aplinkos apšvietimą, o telefoną ar planšetę reikėtų laikyti bent 40 cm nuo akių, dirbant kompiuteriu – maždaug per rankos ilgį.
Anot gydytojos, svarbu nepamiršti ir kūno judėjimo. „Kartais pakanka kelių tempimo pratimų kaklui ar pečiams – tai padeda sumažinti įtampą ir išlikti žvaliems visą dieną. Taip pat, dirbant ilgai prie ekrano, geriau rinktis akinius, o ne kontaktinius lęšius, nes pastarieji dar labiau sausina akis“, – priduria ji.
Komfortas akims
Kadangi mūsų akys kone nuolat patiria didelį krūvį dėl ilgo ekrano naudojimo, vis svarbiau tampa ieškoti būdų, kaip su šiuo iššūkiu tvarkytis. Nors didelė dalis akių sveikatos priklauso nuo mūsų pačių įpročių – nuo to, kaip ilsiname akis, kaip sėdime ar kokį atstumą išlaikome – vis daugiau technologijų šiandien kuriamos taip, kad pačios prisitaikytų prie žmogaus. Jos padeda sumažinti akių įtampą, išlaikyti tinkamą apšvietimą ir komfortą net po ilgos dienos prie ekranų.
„Technologijos neturi mūsų varginti – jos turi padėti išlaikyti dėmesį, produktyvumą ir komfortą. Šiandien kalbame ne apie tai, kaip išvengti ekranų, o kaip padaryti juos patogius akims. Todėl „Huawei MatePad 11.5“ planšetė buvo kurta visų pirma galvojant apie vartotoją ir jo akis – atsižvelgiant į natūralius žmogaus regos įpročius“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Baltijos šalyse Urtė Eidžiūnaitė.
Planšetės „PaperMatte“ ekranas sukurtas taip, kad ilgai naudojant akys pavargtų kuo mažiau. Paviršių dengia speciali danga, švelniai išsklaidanti šviesą ir mažinanti akinimą, todėl kontrastas išlieka aiškus tiek dieną, tiek vakare, o vaizdas – švelnus akims. „MatePad 11.5“ pritaikyta tiems, kurie daug laiko praleidžia prie ekrano – mokosi, skaito, dirba ar kuria. Planšetė leidžia rašyti ranka su „M-Pencil“, naudoti kelis langus vienu metu ir išlaikyti sklandų darbą visą dieną be papildomo įkrovimo. „Ekranas švelnus akims ir malonus lietimui – automatiškai prisitaikydamas prie apšvietimo, jis išlaiko natūralų pojūtį, tarsi dirbtum su popieriumi“, – aiškina U. Eidžiūnaitė.
