Prieš penkiolika metų krūtų didinimas daugeliui reiškė vieną dalyką – didesnį dydį. Kuo ryškesnis efektas, tuo geriau. Šiandien ši operacija apibrėžiama kitaip. Plastinėje chirurgijoje vis dažniau kalbama apie proporcijas, audinių apkrovą ir tai, kaip rezultatas atrodys po dešimties ar penkiolikos metų.
„Mes sakome, kad didiname krūtis, bet realiai užsiimame krūtų atstatymu“, – sako plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Saulius Vikšraitis. Pasak jo, būtent čia ir įvyko didžiausias pokytis – nuo dydžio siekio prie proporcijų ir ilgalaikio rezultato.
Kas šiandien iš tiesų slepiasi po krūtų didinimo terminu?
Anot gydytojo Sauliaus Vikšraičio, pats terminas dažnai klaidina.
„Apie 70 procentų atvejų mes kalbame ne apie didinimą, o apie atstatymą.“
Tai nereiškia, kad krūtinė netampa didesnė. Tačiau daugeliu atvejų tikslas nėra turėti daugiau nei buvo – svarbiausia sukurti formą ten, kur jos beveik nebuvo arba ji susiformavo netolygiai. Dažniausiai tai moterys, kurių krūtinė labai maža, ryškiai asimetriška ar nevienodai išsivysčiusi. Kartais viena krūtis akivaizdžiai mažesnė už kitą, o kartais tūris minimalus.
Tokiais atvejais operacija tampa darbu su forma ir struktūra – siekiu sukurti krūtinę, kuri natūraliai įsilietų į kūno linijas. Būtent ši atstatymo logika, gydytojo teigimu, šiandien apibrėžia didžiąją dalį šių operacijų.
Kokiais būdais šiandien atkuriama krūtinė?
„Yra du būdai, kurie tarpusavyje šiek tiek konkuruoja – krūtų atstatymas implantais ir krūtų atstatymas riebalais“, – sako gydytojas Saulius Vikšraitis.
Anot chirurgo, abu metodai turi savo vietą šiuolaikinėje plastinėje chirurgijoje. Implantai leidžia tiksliai suplanuoti apimtį ir formą, o riebalų persodinimas dažniau taikomas nedidelėms korekcijoms ar rezultatui patobulinti.
Kurį būdą pasirinkti, priklauso nuo pacienčių lūkesčių, kūno sandaros ir ilgalaikių planų.
Krūtų atstatymas riebalais: kada tai veikia?
Prieš maždaug dešimt metų krūtų atstatymas riebalais išgyveno populiarumo bangą. Pasak gydytojo Sauliaus Vikšraičio, tuo metu šis metodas sudarė apie 30 procentų procedūrų. Idėja atrodė patraukli – naudojami pačios moters audiniai, nėra implanto, krūtinė formuojama be pjūvio. Tačiau ilgainiui klinikos pradėjo vertinti ne tik trumpalaikį efektą, bet ir ilgalaikius rezultatus.
„Net ir palaikant pastovų svorį prigyja apie 40–45 procentai persodintų riebalų“, – sako gydytojas.
Tai reiškia, kad dalis tūrio neišlieka. Be to, riebalinis audinys reaguoja į svorio pokyčius – jei moteris meta svorį, mažėja ir krūtinė.
Metodas taip pat reikalauja tinkamo kūno tipo. Riebalų atstatymas galimas tik tada, kai pacientė turi pakankamai perteklinių riebalų saugiose donorinėse zonose. Praktika parodė, kad labai lieknoms moterims ši procedūra gali sukelti nelygumų ar net deformuoti audinius.
Riebalais krūtinę galima padidinti maždaug vienu dydžiu. Dėl to šiandien šis metodas dažniau naudojamas nedidelėms korekcijoms ar asimetrijai lyginti. Šiuo metu jis sudaro apie 15 procentų procedūrų ir dažniau pasitelkiamas kaip papildomas, o ne pagrindinis sprendimas.
Krūtų implantai: kas pasikeitė šiandien?
Nors krūtų atstatymo būdų yra keli, implantai išlieka pagrindiniu pasirinkimu tada, kai siekiama aiškios formos ir stabilios apimties. Pasak gydytojo Sauliaus Vikšraičio, šiandien svarbiausias pokytis susijęs ne su dydžiu, o su pačių implantų technologija.
„Šiandien naudojami implantai yra maždaug 30 procentų lengvesni“, – sako chirurgas.
Lengvesni implantai kuriami naudojant pažangesnę silikono struktūrą – silikonas maišomas su specialiomis mikrosferomis, leidžiančiomis sumažinti svorį, bet išlaikyti tą pačią apimtį ir formos stabilumą. Vienas iš tokių sprendimų – B-Lite implantai, kurių mažesnė apkrova audiniams ilgainiui reiškia stabilesnį rezultatą ir lėtesnį krūtinės nusileidimą.
Šis skirtumas juntamas ir po operacijos. „Realiai po 10 dienų pacientė gali grįžti į socialinį gyvenimą“, – sako gydytojas. Mažesnis svoris reiškia lengvesnę adaptaciją ir didesnį komfortą kasdienėje veikloje ar sportuojant.
Pasak chirurgo, šiuolaikiniai implantai pasižymi aukštu saugumo lygiu, o per pirmąjį dešimtmetį komplikacijų rizika išlieka nedidelė. Todėl šiandien vis daugiau dėmesio skiriama ne maksimaliam efektui, o ilgalaikei perspektyvai.
Ši logika atsispindi ir implantų pasirinkime – sprendimas turi būti paremtas anatomija, o ne trumpalaikėmis tendencijomis. Per didelė apimtis reiškia didesnę apkrovą audiniams ir greitesnį jų tempimąsi.
„Jeigu manęs paklaustumėt, aš rekomenduočiau rinktis proporcingus, nedidelius implantus“, – sako gydytojas.
Ar krūtų implantai gali sukelti sveikatos rizikų?
Kalbant apie krūtų implantus, pastaraisiais metais daugiau dėmesio sulaukė reta limfomos forma – Breast Implant Associated Anaplastic Large Cell Lymphoma (BIA-ALCL). Ji siejama su tam tikrais senesnės kartos implantų paviršiais.
Pasak gydytojo Sauliaus Vikšraičio, rizika pirmiausia priklauso nuo implanto tipo. Didžiausia ji buvo siejama su senesnės kartos poliuretanu dengtais ir makrotekstūriniais modeliais, kurių rizika vertinama maždaug 1 iš 1800–2400 atvejų. Dėl šios priežasties tokio tipo implantai daugelyje šalių šiandien nebenaudojami. Šiuolaikinėje praktikoje (tuo tarpu ir Lietuvoje) dažniausiai naudojami mikrotekstūriniai implantai, kurių rizika vertinama maždaug 1 iš 18000 atvejų.
Gydytojo teigimu, svarbiausia suprasti kontekstą, nes kalbama apie itin retą komplikaciją, o šiuolaikinės implantų technologijos ir pacientų stebėjimas leidžia šią riziką vertinti ir kontroliuoti.
Per pastaruosius metus krūtų plastika pasikeitė ne tik technologiškai – pasikeitė ir pats požiūris. Šiandien sprendimas nebėra paremtas tuo, kas atrodo įspūdingai nuotraukoje ar trumpalaikėse tendencijose. Daug svarbiau tampa tai, kaip rezultatas atrodys ir jausis po metų, po penkerių ar po dešimties.
Lengvesni implantai, pažangesnis planavimas ir didesnis dėmesys proporcijoms rodo kryptį – moderni plastinė chirurgija tampa vis preciziškesnė.
Todėl krūtų didinimas šiandien vis dažniau suvokiamas ne kaip pokytis dėl išorės, o kaip sprendimas, kuris turi derėti su kūnu ir išlikti proporcingas laikui. Būtent ši pusiausvyra ir tampa šiuolaikinės estetinės chirurgijos standartu.
