Jausmas, kad negalite pilnai įkvėpti oro, gali būti bauginantis. Vieni žmonės tai apibūdina kaip „trūksta oro“, kiti – lyg plaučiai neatsiveria iki galo. Toks simptomas gali būti tiek laikinas ir nekenksmingas, tiek signalizuoti rimtesnius sveikatos sutrikimus.
Dažniausios priežastys
1. Stresas ir nerimas
Tai viena dažniausių priežasčių, ypač jei sutrikimas atsiranda staiga. Nerimo priepuolio metu kvėpavimas tampa paviršutiniškas, žmogui atrodo, kad negali giliai įkvėpti, atsiranda oro trūkumo pojūtis, krūtinės spaudimas. Poilsis, lėtas kvėpavimas, aplinkos pakeitimas – dažnai palengvina.
2. Raumenų įtampa krūtinės srityje
Ilgas sėdėjimas, netaisyklinga laikysena, pertempti tarpšonkauliniai raumenys gali trukdyti pilnai įkvėpti. Dažnai padeda tempimo pratimai ir laikysenos taisymas.
3. Peršalimas, gripas ar virusinės infekcijos
Nosies užgulimas, kosulys ir uždegimas kvėpavimo takuose gali sukelti jausmą, kad įkvėpti sunku. Simptomas praeina pasveikus nuo infekcijos.
4. Astma
Astmai būdingas dusulys, švokštimas, sunku pilnai įkvėpti, ypač fizinio krūvio metu ar esant alergenams. Jei kartu pasireiškia kosulys ir spaudimas krūtinėje, verta pasitikrinti pas gydytoją.
5. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)
Dažniau pasireiškia rūkantiems žmonėms. Būdingas nuolatinis dusulys, kosulys su skrepliais, nuovargis.
6. Plaučių uždegimas
Sunku įkvėpti kartu su karščiavimu, skausmu krūtinėje, šaltkrėčiu, kosuliu gali būti plaučių uždegimo požymis.
7. Širdies veiklos sutrikimai
Širdis yra atsakinga už kraujo cirkuliaciją visame kūne, todėl bet koks jos darbo sutrikimas gali paveikti kvėpavimą. Kai širdis nepajėgia efektyviai pumpuoti kraujo – pavyzdžiui, sergant širdies nepakankamumu, ritmo sutrikimais ar po miokardo pažeidimų – kraujas gali pradėti kauptis plaučiuose. Dėl to atsiranda oro trūkumo jausmas, tarsi plaučiai negalėtų pilnai išsiplėsti.
Dažniausiai dusulys stipriau jaučiamas gulint, todėl žmogus gali būti priverstas miegoti pakeltu viršumi arba net sėdimoje padėtyje. Simptomą gali lydėti kojų ar kulkšnių tinimai, nes skysčiai kaupiasi audiniuose, taip pat stiprus nuovargis, sumažėjusi ištvermė ir spaudos ar svorio pojūtis krūtinėje. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti širdies plakimo permušimai, kosulys, netgi naktiniai dusulio priepuoliai, priverčiantys žmogų pabusti.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad dusulys, susijęs su širdies veikla, dažniausiai progresuoja laikui bėgant. Todėl, pajutus šiuos simptomus, reikia kreiptis į gydytoją – ankstyva diagnostika gali padėti išvengti rimtesnių komplikacijų.
8. Alerginės reakcijos
Anafilaksijos atveju kvėpavimo takai gali tinti, todėl žmogui pasidaro sunku įkvėpti. Tai skubi būklė, reikalaujanti greitos medikų pagalbos.
9. Kraujotakos ar kvėpavimo sistemos problemos
Tokios kaip plaučių embolija (kraujo krešulys plaučiuose) gali staiga sukelti stiprų dusulį, skausmą krūtinėje, galvos svaigimą. Tai pavojinga ir reikalauja skubios pagalbos.
Papildomi požymiai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
- Oro trūkumas atsiranda staiga
- Sutrikimas kartojasi dažnai
- Yra spaudimas ar skausmas krūtinėje
- Atsiranda galvos svaigimas ar alpimo jausmas
- Yra švokštimas ar stiprus kosulys
- Kartu pakyla temperatūra
- Dusulys atsiranda net ramybės būsenoje
Šie požymiai gali reikšti rimtesnę būklę.
Kada būtina skubiai kreiptis į medikus?
Nedelsiant kreipkitės į greitąją pagalbą, jei:
- staiga pasidarė sunku įkvėpti,
- jaučiate stiprų krūtinės skausmą,
- kvėpavimas labai padažnėjęs,
- veidas ar lūpos mėlsta,
- pasireiškia sąmonės aptemimas,
- įtariate alerginę reakciją (gerklės tinimą).
Tai gali būti gyvybei pavojinga būklė.
Ką galite padaryti patys (jei simptomai lengvi)?
- Atlaisvinkite drabužius, atsisėskite tiesiai.
- Giliai, lėtai kvėpuokite (įkvėpimas per nosį, iškvėpimas per lūpas).
- Išeikite į gryną orą.
- Venkite kofeino ir nikotino.
- Atkreipkite dėmesį, ar dusulį sukelia stresas – jei taip, padeda atsipalaidavimo technikos.
Svarbu: neignoruokite simptomų
Sunkumas įkvėpti gali būti laikinas reiškinys, bet taip pat – pirmas rimtesnės ligos ženklas. Jei problema kartojasi, trukdo kasdienai arba kelia nerimą, verta pasitikrinti pas šeimos gydytoją. Ankstyva diagnostika visada padeda išvengti komplikacijų.
