Netrukus abiturientai visoje Lietuvoje švęs šimtadienį. Paskutinių metų tendencijos rodo, kad abiturientų šimtadienis įgauna vis didesnę svarbą moksleivių gyvenime ir dažnai tampa net iškilmingesnė šventė nei išleistuvės. Tad merginos šiai šventei paprastai skiria daugiau dėmesio ir labiau suka galvas, kuo pasipuošti šią ypatingą dieną.

Vinted atliko tyrimą ir paklausė merginų, kiek joms kainuoja pasipuošti šiai šventei – nusipirkti suknelę ir prie jos derančius aksesuarus, avalynę, pasidaryti šukuoseną ir panašiai.

„Mūsų bendruomenės tyrimas parodė, kad merginos abiturientės pasiskirsto į dvi stovyklas – vienos tegia, kad neverta šimtadieniui išleisti krūvos pinigų, o kitos mano, jog tai yra ypatinga šventė vieną kartą gyvenime ir jai nereikėtų taupyti“, – teigia Vinted projekto vadovė.

Šimtadienio nesureikšminančios merginos šventinei suknelei planuoja išleisti nuo 20 eur iki 80 eur arba apskritai galvoja pasipuošti jau turimais rūbais. Jos taip pat nėra linkusios daug išlaidauti avalynei ar ypač tokiems dalykams kaip makiažas, šukuosena ir pan. Merginos teigia, kad profesionalų pagalba nėra būtina tokiai šventei ir jų pačių įgūdžių visiškai pakanka.

Išlaidauti nusiteikusios abiturientės suknelei planuoja išleisti nuo 100 eur iki 300 eur. Dar beveik tiek pat – avalynei. Šios merginos taip pat negaili pinigų ir prašmatnioms šukuosenoms bei profesionaliam makiažui. Grožio salone šias paslaugas atliekančios abiturientės pasiryžusios ten išleisti iki 150 eur.

Merginos nepamiršta ir mažų smulkmenų, kurios būtinos tobulam įvaizdžiui sukurti – papuošalų, rankinių, pėdkelnių. Tam jos pasiryžusios išleisti dar apie 50-60 eur.

Visos abiturientės pabrėžia, kad aprangos įsigijimu išlaidos šimtadieniui nesibaigia – dažnai yra organizuojamas specialus vakarėlis, kuriam reikalingos papildomos išlaidos. Susumavus visas reikalingas išlaidas, pasiruošimo šimtadieniui biudžetas gali siekti ir 1000 eur.

The post Apskaičiuota, kiek Lietuvos abiturientės išleidžia šimtadieniui appeared first on PANELĖ.

Kosminiu greičiu artėjant svarbiausiai abiturientų šventei – išleistuvėms, nusprendėme pasitelkti keturių mados ekspertų Vaido, Ginto, Mykolo bei Nerijaus nuomonę ir išsiaiškinti, kokie merginų išleistuvių įvaizdžiai jiems atrodo žaviausi.

Tekstas bus naudingas bei pasirodys smagus ne tik besiruošiančioms išleistuvių vakarėliui, bet ir toms, kurios planuoja kitas vasaros šventės. Juk vasara kaip niekad norisi puošis, skleisti moteriškumą ir eleganciją. Tad už kokius įvaizdžius nubalsavo lietuvaičiai, o kokiems taria griežtą NE? Sužinosi paskaičiusi!

GĖLIŲ OAZĖ

Vaidas: „Gražu, moteriška, tik labai kasdieniška – su tokiomis suknelėmis vaikštančių pilna sostinė “

Gintas: „Man gėlėtos merginų suknelės pačios gražiausios“

Mykolas: „Labai moteriška ir subtilu – man gražu “

Nerijus: „Tikrai, dešimt balų “

BLIZGA BLIZGA KUR DAIRAIS

Vaidas: ,,Oi, tikrai ne. Gal kuri nors man paaiškins, kodėl atrodyti kaip apkarstytai Kalėdų eglei šiuo metu madinga?“

Gintas: „Suknelė pabrėžia seksualumą, gal ir nieko“

Mykolas: „Nežinau, man visko tiesiog per daug. Sakau NE“

Nerijus: „Graži pati mergina nuotraukoje, tačiau suknelė ne“

APTEMPTUKĖ

Vaidas: „Į naktinį klubą – taip, į išleistuvių vakarėlį – ne“

Gintas: „Vau… Kad visos merginos taip rengtųsi, ir ne tik per išleistuves“

Mykolas: „Ši suknelė graži, tačiau, manau tinka ne kiekvienai. Be to, pernelyg iššaukianti išleistuvėms, juk šventėje susirinks ne tik tėvai, bet ir mokytojai“

Nerijus: ,,Visai nieko, patrauklu“

NERINIAI

Vaidas: „Kaip angelas, nusileidęs iš dangaus! Išleistuvėms tiks“

Gintas: „Oi, tikrai ne, močiutės drabužis“

Mykolas: „Man nelabai, su tokiomis suknelėmis merginos atrodo šventuolės, o man tokios ne prie širdies “

Nerijus: „Neturiu nuomonės“

Vaidas: „Gražu, nieko nei pridėsi, nei atimsi. Tobula šventinė suknelė “

Gintas: „Nuostabu! “

Mykolas: „Subtilumo ir kartu patrauklumo derinukas, dešimt balų “

Nerijus: „Tikrai labai graži suknelė. Ir panelė “

RAUSVOJI MAGIJA

Vaidas: „Du rausvi pyragaičiai. Čia dabar toks stilius? Nežinau, man paprasčiausiai gražiai nesižiūri “

Gintas: „Merginos atrodo fainos, bet suknelėms trūksta šarmo “

Mykolas: „Man gražu, labai moteriška ir tinkama į išleistuves“

Nerijus: „Kažkas čia ne taip…“

NESTANDARTAS

Vaidas: „Dešimt balų! Gražiausias matytas įvaizdis“

Gintas: „ Atrodo nuostabiai. Taip rengtųsi į šventę? Super. Čia įrodymas, kad kartais kelnės atrodo patraukliau nei suknelės“

Mykolas: „Labai gražu, galima šios merginos tel. nr.? “

Nerijus: „Tobulai, bet manau merginai žavesio prideda jos ilgos kojos“

KIČINIS STILIUS

Vaidas: „Visiška beskonybė… kokia šukuosena! Primenu mamos išleistuvių šukuoseną, iki šiol ją pamenu “

Gintas: „Čia juk senesnė nuotrauka? Bent jau taip atrodo“

Mykolas: „Suknelė visai nieko, bet pati mergina… Kas čia per šukuosena?“

Nerijus: „Vienas žodis – siaubas“

MAŽA JUODA SUKNELĖ

Vaidas: „Kaip į laidotuves… Na gal ne į išleistuves taip ateiti?“

Gintas: „Man gražu, gal tik reikėtų ryškesnių aksesuarų“

Mykolas: „Visai nieko modeliukai “

Nerijus: „Nelabai, atrodo labai niūriai “

The post Lietuvos vaikinai apie išleistuvių sukneles: nepatikėsi, koks įvaizdis pirmavo (FOTO) appeared first on PANELĖ.

Išleistuvių maratonui įsibėgėjus socialiniai tinklai mirga nuo abiturientų keliamų nuotraukų ir džiaugsmingų įrašų. Nors išleistuvės – viena laukiamiausių dvyliktokų švenčių, kiekvienais metais moksleivės susiduria su ta pačia problema: kokią išleistuvių suknelę rinktis, kur ją rasti ir kaip prie viso įvaizdžio priderinti šukuoseną ar makiažą.

Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos abiturientėms tai neatrodė didelė problema. Jos, pasipuošusios stulbinančiomis, grindis šluojančiomis suknelėmis, prikaustė visų vilniečių dėmesį.

Išsirinkti suknelę – rimtas iššūkis

Pasirodo, kad rasti savo išsvajotą suknelę yra nelengva užduotis. Daugelis abiturienčių susiduria su ta pačia problema – Lietuvoje suknelių pasirinkimas nedidelis, tad reikia pasikliauti internetinių parduotuvių teikiamais pasiūlymais. Deja, išpakavus ilgai lauktą siuntinį, vaizdas nevisada nudžiugina ir tenka drabužius grąžinti atgal: „Pirmąsias dvi sukneles užsisakiau internetiniame portale dar prieš du mėnesius. Abi labai patiko, tačiau jaučiau, kad tai nebuvo „toji vienintelė“ suknelė, kuria norėčiau pasipuošti. Tada užsisakiau trečią suknelę, kuri man tikrai labai patiko, bet negalėjau savęs įsivaizduoti su tokia neryškia, pasteline spalva. Ją taip pat teko grąžinti“, – suknelės paieškomis dalinosi abiturientė E. Ablačinska.

Siuvėjos, pildančios visus norus

Išleistuvių šventė pasitaiko tik kartą gyvenime, tačiau surasti savo vaizduotėje gimusią suknelę yra išties sunku, o kartais net neįmanoma. Be to, vienas iš didžiausių abiturienčių košmarų – ateiti su tokia pačia suknele kaip draugė. Būtent dėl šių priežasčių dažnai tenka kreiptis pas siuvėją.

„Žinojau, kad mano suknelė turi būti unikalios spalvos. Nenorėjau, jog būtų tokia, kaip pas visas. Instagram ieškojau įdomių suknelių modelių, bet man patiko tik Elie Saab suknelės, kurių audiniai kainuotų nuo 100 eurų/1 m, ko negalėčiau sau leisti. Galiausiai radau dvi, kurios man patiko. Manau, sunku būtų surasti gražią, unikalią suknelę parduotuvėje, todėl iš karto kreipiausi pas siuvėją“, – apie spredimą siūtis suknelę pasakojo abiturientė M. Vaškovič.

„Galvodama apie savo įvaizdį, žinojau, jog noriu atrodyti gaiviai ir jaunatviškai, nes labai nemėgstu, kai jaunos panelės pasirenka jas sendinančias sukneles. Maniau, kad aprangos kuri man tiks šiai progai parduotuvėse nerasiu, taip ir atsitiko. Įkvėpimo pasisėmiau iš žinomos mados blogerės Janni Deler vestuvių įvaizdžio, kuriame ji devėjo ilgą, legvą suknelę atvira nugara. Nusprendžiau ką nors panašaus siūtis pas siuvėją, nes tai buvo mano vizijų atspindys. Ieškodama medžiagos susidūriau su nedideliais sunkumais – mažu asortimentu, bet po kelių pasivaikščiojimų po audinių parduotuves suradau visai man patinkantį gėlėtą tiulį, nors jis ir nebuvo toks, kokio norėjau. Pats siuvimo procesas vyko sklandžiai ir visai greitai“, – apie iškilusius sunkumus kalbėjo E. Romanovska.

Makiažo tendencijos

Pastelinės lūpos, įtaigus žvilgsnis ir spindintys skruostikauliai – makiažo tendencijos, kurias šiais metais galėjome stebėti ant plačiai besišypsančių abiturienčių veidų. Makiažus ir šukuosenas didžioji dalis patikėjo profesionalų rankoms ir liko patenkintos visu savo įvaizdžiu.

„Labai norėjau išryškinti veido kontūrus, o taip pat akis, todėl rinkausi ryškesnį vokų padengimą, šviesesnes lūpas. Makiažo meistrė išpildė mano pageidavimus ir realizavo viziją, todėl likau labai patenkinta“, – sakė E. Molis.

Dangų siekiančios įvaizdžių kainos

Išleistuvių šventei artėjant abiturienčių tėvams tenka smarkiai pakratyti pinigines – suknelės ir grožio procedūros atsieja ne vieną šimtą eurų. Pašnekovės atskleidė, kad išleistuvėms išleido nuo 300 iki 600 eurų, iš kurių brangiausiai atsiejo siuvamos suknelės. Mokyklą jau baigusių merginų teigimu, išleistuvių šventė pasitaiko tik vieną kartą gyvenime, dėl to galima pasilepinti ir visam įvaizdžiui išleisti daugiau.

„Manau, jog išleistuvės yra šventė, kai galima save palepinti, nes po 12-os mokslo metų nusipelnėme nors kartą save nudžiuginti mergaitiškomis smulkmenomis. Vis dėlto, svarbiausia buvo gera nuotaika ir šypsena, tai gražiausias mūsų aksesuaras. To ir norėčiau palinkėti būsimiems abiturientams: dalyvaukite mokyklos gyvenime, būkite gerai nusiteikę, pasipuoškite, kad gerai jaustumėtės ir galbūt, taip pat kaip ir aš, kelias dienas iš eilės žiūrėsite tas pačias išleistuvių nuotraukas ir akyse kaupsis džiaugsmo bei liūdesio ašaros“, – išgyvenimais po išleistuvių šventės džiaugėsi E. Romanovska.

The post Išleistuvių stilius: šių metų vakaro princesės kerėjo elegancija (FOTO) appeared first on PANELĖ.

Išleistuvių šventės tradicija tapo vienu svarbiausių įvykių abiturientų gyvenime. Ši šventė, prasidėjusi JAV, šiandien kai kuriuose šalyse yra tik paprastas vakarėlis, skirtas paminėti mokyklos baigimą, tuo tarpu kitose – didelio pasiruošimo bei streso reikalaujanti šventė.

Žodis „išleistuvės“ (angl. Prom) buvo pradėtas vartoti 1980 metais, norint sutrumpinti anglišką žodį, kuris reiškia „šokių vakaras“ (angl. Promenade). Jungtinėse Amerikos valstijose tėvai ir mokytojai manė, kad išleistuvių šventė gali būti puikus būdas ugdyti abiturientų socialinius įgūdžius. Pirmuosius trisdešimt metų išleistuvių šventė buvo kukli, švenčiama mokyklos ar gimnazijos patalpose, dekoruotose kepinių popieriumi.

Vėliau, maždaug nuo 1960 iki šių dienų, išleistuvių šventė tapo oficialiu renginiu, kuriame vaikinai dėvi smokingus, merginos – dizainerių kurtas sukneles, o į šventę jie vyksta specialiai tam vakarui nuomotu limuzinu. Svarbi merginų aprangos detalė, kurią joms dovanoja vaikinas – riešo korsažas (iš gėlių žiedų sudaryta rankų puošmena, kuria dabinasi merginos), vaikinai tradiciškai iš merginų gauna butonjerę (gėlė, segama prie švarko atlapo).

Tokios yra pirminės išleistuvių tradicijos, išplitusios po daugelį šalių visame pasaulyje. Šios tradicijos vienose valstybėse yra išlikusios iki šiandien, tuo tarpu kitose buvo kurtos savaip.

Shutterstock

Amerika

JAV išleistuvės yra pati svarbiausia moksleivių šventė. Paprastai į ją vykstama poromis – vaikinai kviečia merginas arba atvirkščiai. Tradiciškai vaikinas turi pakviesti merginą į išleistuvių vakarą, tuomet yra išsirenkama suknelė bei smokingas, šventės vakarą vaikinas atvyksta pas merginą į namus, jai prisegamas korsažas, vaikinui – butonjerė, išleistuvių pora pasidaro keletą nuotraukų bei vyksta į šventę. Važiuojama dažniausiai nuomotu limuzinu (tie, kurie gali sau tai leisti), o vakaro kulminacija tampa karūnuojama vakaro karalienė bei karalius.

Amerikietiškos išleistuvės

Vida Press

Anglija

Tradiciškai abiturientai Anglijoje išleistuvių dieną atsineša marškinėlius ant kurių bendraklasiai užrašo palinkėjimus. Vėliau šventė vyksta panašiai kaip Lietuvoje – merginos puošiasi suknelėmis, vaikinai kostiumais ir po oficialios diplomų įteikimo ceremonijos visi abiturientai, dažniausiai su nuomotais limuzinais, vyksta į privatų vakarėlį.

Išleistuvės Anglijoje

Vida Press

Vokietija

Abiturientai Vokietijoje savo išleistuvių šventę vadina „Abi-Ball“. Tai formali šventė, kurioje dalyvauja visi mokyklos abiturientai. Dažniausiai šventės programą sudaro išleistuvių šokis, gyvos muzikos diskoteka, taip pat pačių abiturientų ruošta programa – geriausių mokytojų apdovanojimai, vaikinų baletas ir panašiai. Alkoholis šventės metu būna nedraudžiamas, kadangi Vokietijoje mokyklą baigia jau pilnamečiai 18-20 metų asmenys, o visoje šalyje alkoholis yra socialiai priimtinas.

Išleistuvės Vokietijoje

Instagram

Danija

Išleistuvės Danijoje švenčiamos dar prieš egzaminus bei vadinamos „galla“ – šis žodis nusako, kad būtinas aprangos kodas yra ilgos suknelės merginoms ir smokingai vaikinams. Išleistuvių vakarą yra šokamas danų tradicinis šokis Les Lanciers – jį pirmiausia pradeda abiturientai, vėliau prisijungia antros ir pirmos klasės moksleiviai (Danijoje gimnaziją sudaro trys klasės).

Shutterstock

Čekija

Čekijoje išleistuvės švenčiamos prieš egzaminus – dažniausiai sausio arba vasario mėnesiais. Abiturientai į šventę kviečia savo tėvus, draugus ir kitus giminaičius. Dažniausiai šventės būna teminės ir abiturientai būna parengę šokių pasirodymus. Dažnai į šventę kviečiami įvairūs atlikėjai – pradedant ugnies šou, baigiant įžymybėmis. Vidurnaktį abiturientai paruošia staigmeną – dažniausiai tai būna koks nors linksmas pasirodymas. Taip pat abiturientai Čekijoje per išleistuves gauna juostelę, kurią nešioja iki egzaminų pabaigos kaip ženklą, kad netrukus baigs mokyklą.

Kinija

Kinijoje išleistuvės nešvenčiamos. Manoma, kad toks renginys blaškytų moksleivių dėmesį ir turėtų neigiamos įtakos jų akademinei veiklai, kuri yra labai vertinama šalies švietimo sistemoje.

The post Išleistuvių tradicijos įvairiose pasaulio šalyse: kiekviena tauta turi savų ypatybių appeared first on PANELĖ.

Nors išleistuvių bumas mūsų šalyje dar neprasidėjo, kitose pasaulio valstybėse socialiniai tinklai jau pildomi abiturientų nuotraukomis iš mokyklos baigimo šventės. Išleistuvių ceremonija daugelyje valstybių panaši, visgi yra detalių, kurios kiekvienos šalies išleistuves daro unikaliomis ir išskirtinėmis. Pasižvalgome!

DIDŽIOJI BRITANIJA. Remiantis tyrimais, 85% Didžiosios Britanijos mokyklų organizuoja mokslų baigimo šventę, todėl ji yra svarbi ir laukiama. Didžiosios Britanijos išleistuvės nė kiek nesiskiria nuo kitų pasaulio šalių išleistuvių vakarų – dažniausiai organizuojama kuriame nors viešbučių salių. Yra ir raudonas kilimas, ir paruošta prašmatni vakarienė, ir madingiausią muziką grojantis didžėjus. Britai ištikimi tradiciniam išleistuvių stiliui, blankesnėms spalvoms, nors merginos neretai nevengia atvirumo.

Another one of my prom beauties! #makeup #mua #prom #promuk #prom2016 #TheBeautyStudio #andoveruk #mac #macpro #benefit #benefitcosmetics

A post shared by Kirstie (@kiki_xxx) on Jul 7, 2016 at 4:56am PDT

Agghhhh aren’t they cute, my daughter and her prom date. #proudmum #uffculmeacademy #uffculme #uffculmeschool #devon #promuk #prom #prom2016 #uffculmeprom2016 👑👑💋💋

A post shared by 🐱MEL🐾♑️ (@veganchiq) on Jun 24, 2016 at 12:37pm PDT

Prom 2k16 #prom #prom2k16 #summer #dress #suit #smart #tie #garden #black #placetobe #promuk #lads #class09

A post shared by Alex Barnett (@alexbarnett3) on May 25, 2016 at 10:16am PDT

JAV. Šios šalies išleistuvės – vienos triukšmingiausių. Abiturientai šios šventės laukia vos prasidėjus mokslo metams ir ne veltui. Tai tikra grožio bei prabangos fiesta. Merginos puošiasi siūtomis suknelėmis (reta kuri išleistuvių suknelę įsigyja internetu), vaikinai savo ruožtu dėvi kostiumus, padabintus gėlėmis bei varlytėmis. JAV kaip niekur kitur aktualu išleistuvių vakaro metu žingsniuoti su pora, todėl daugybė neturinčių partnerių abiturientų prieš išleistuves suskuba ieškotis šventės palydovo.

lemme pull up ina brand new hondaa accordd#prom #18

A post shared by julєѕ❁ (@juliakelly_99) on May 30, 2017 at 8:30pm PDT

best friends are great. one second I wanna punch you and the next you’re making me laugh way too hard. the best people can do both I think 🤔😂🙌🏼 #prom #downtownriverside #bestfriends #toomanycutepictures

A post shared by brenna lee ☕️🌵✌🏼 (@brenna.lee) on May 30, 2017 at 11:05pm PDT

Gala 👐🏽

A post shared by Anne-Ruth (@ardebruin) on May 30, 2017 at 10:59pm PDT

Work it ladies! #myspecialtyevents #prom #eventplanner

A post shared by Specialty Events🌺 (@my_specialtyevents) on May 30, 2017 at 9:51pm PDT

ŠVEDIJA. Švedai išikimi tradicijoms – kaip ir kitose Skandinavijos šalyse, švedai labiau nei linksmybes iki ryto vertina oficialumą. Tradicinis išleistuvių stilius, paprastumas ir būtini klasikiniai šokiai – valsas, tango ir ne tik kurie liaudies šokiai. Švedai abiturientai išleistuvių vakarui ruošiasi atsakingai, net naudojasi šokių mokytojų paslaugomis, jog išleistuvių vakare sužibėtų savo atliekamais judesiais.

Light dove blue evening gown with a heart shaped bodice, chiffon skirt, lace top and hand sewn details at neckline ✂️ #madebyme

A post shared by Jessica Rose (@jessicasmode) on May 30, 2017 at 10:44pm PDT

RUSIJA. Rusai – prašmatnybių mėgėjai ir nors išleistuvių vakaro programa Rusijoje mažai kuo skiriasi nuo programos Lietuvoje, rusės merginos išleistuvių stiliaus klausimu ne tokios kuklios. Karūnos, ryškus makiažas, sidabrinės, auksinės detalės ir net neretai pasitaikantys vualiai – abiturientės atrodo tarsi karalienės! Vaikinai šiuo atveju kiek kuklesni ir leidžia sužibėti savo vakaro damoms.

Врeмя 🕰 – это способ, которым Всeлeнная провeряeт наши жeлания на истинность. Навeрноe, поэтому мы почти никогда нe получаeм всe сразу. #moscow #russiangirl #russia #jewelry #love Ph: @diana_kuneckaya Украшения: @aleksandr_titkov

A post shared by ️Дарья Андреевна (@dany_kleine) on May 31, 2017 at 3:35am PDT

Когда третий день на улице идёт дождь, хочется разбавить это тёплыми и солнечными фото 🌿 Листай пальчиком👉🏼 Больше фото в Stories☝🏼 #ketxand_photo

A post shared by @ketxand on May 19, 2017 at 11:47pm PDT

BULGARIJA. Bulgarai išleistuves švenčia trankiai ir dažniausiai šventimas užsitęsia daugiau ne vieną dieną. Abiturientės kūnų nedangsto bei stengiasi pralenkti viena kita įmantresnėmis suknelėmis bei originalesnėmis šukuosenomis. Ir kaip be kūrybingų fotosesijų – bulgarai demonstruoja meilę žemės ūkiui ir drąsiai pozuoja prie milžiniško traktoriaus. Kas ten žino, galbūt net atkeliauja juo į išleistuves?

#Prom #2k17 #bordo #vans #sunglasses #redhair #blackhair #dress #jacket #tie #shirt #promgoals #promgoals2k17 #slay #yass #classy #unique #goals

A post shared by Alex (@_thedarkone) on May 31, 2017 at 1:40am PDT

#prom#2k17#amazing#night

A post shared by Julide Cherkez (@juli3366) on May 31, 2017 at 1:04am PDT

#Prom #fashion @rhansonphotos #rosannahansonphotography

A post shared by ROSANNA HANSON PHOTOGRAPHY 📷 (@rhansonphotos) on May 30, 2017 at 10:11pm PDT

ŠVEICARIJA. Pakliuvus į šveicarų išleistuvių vakarą, būtų sunkoka atskirti, ar pakliuvai į abiturientų, ar į brandaus amžiaus žmonių gretas. Šveicarai vertina oficialumą ir daug dėmesio skiria oficialiajai daliai. Merginos dažniausiai puošiasi kukliomis, vientiso audinio suknelėmis ir vengia apsikrauti blizgiais aksesuarais. Tai tikra intelektualų šventė, kuri žymi naują gyvenimo etapo pradžią ir toli gražu nėra paaugliška fiesta.

Gala 2017 🤗❤ #prom

A post shared by Pien Kastelein 🇳🇱😸 || 1999 (@pk_nl) on May 30, 2017 at 11:41pm PDT

Mr. Steal your prom date #prom#steal#yourrealmexican

A post shared by @jobhzr on May 30, 2017 at 7:47pm PDT

VOKIETIJA. Vokiečiams be galo svarbus šeimos palaikymas, todėl abiturientai į išleistuvių vakarą kviečiasi ne tik tėvus, bet ir brolius, seseris bei tolimesnius giminaičius. Vokiečių išleistuvės tradicinės – oficialią dalį palydi šokiai bei linksmybės, kurios dažniausiai pasibaigia naktiniame klube, kuriame abiturientai šėlsta iki ryto.

contrary to popular belief, I successfully put on his boutonnière on my very first try 💁🏽 #prom

A post shared by Amy Fondersmith (@amyfondersmith) on May 30, 2017 at 7:45pm PDT

Amazing night w an amazing girl #prom

A post shared by Jacob Begemann (@jjbegs8) on May 30, 2017 at 7:45pm PDT

ISPANIJA. Temperamentingieji ispanai neįsivaizduoja išleistuvių šventimo be plačių šypsenų ir audringų šokių. Dažnas abiturientas trokšta, jog oficialioji dalis praeitų kuo greičiau bei prasidėtų šokių paradas. Flamenko – tradicinis ispanų šokis, šokamas beveik visuose ispanų išleistuvių vakarėliuose. Ūžia tiek jauni, tiek vyresni – kaip ir Vokietijoje, šeimos tradicijos Ispanijoje be galo tvirtos, todėl dažniausiai šokių nepraleidžia ir abiturientų tėvai.

Another from prom a while back and perhaps my new theme 😅 * * * * #prom #portrait #photography #throwback #highschool#rvhs #rgv #dslr#sony

A post shared by Päb£ö Müñöz (@ramos_photo_) on May 30, 2017 at 7:35pm PDT

My client today.. right before her prom @orianarodriguez.r .. hope you are having a great time…. @jem_reynoso #prom #prom2017 #makeup #makeupfun #makeupart #glow #glows #glowup #muaboston #mua #muanorthshore #northshoremua #bostonmua #ilovemakeup #ilovewhatido #lit #bookme

A post shared by Cathy G (@cat.von.g) on May 30, 2017 at 6:41pm PDT

DUBAJUS. Nenuostabu, jog auksu tviskančiame Dubajuje išleistuvės tampa tikra princų bei princesių švente. Auksinio jaunimo atstovai išleistuvėse demostruoja prašmatniausius apdarus, o svarbiausias vakarėlių akcentas tampa blizgesys. Nuo spindinčių merginų aksesuarų iki aukso dulkėmis išpuoštos išleistuvių vakaro salės, kurioje ir vyksta visus metus laukta šventė.

#Prom *2017

A post shared by Fashion Academy 💄👙👗👠👛 (@_fashionacademy) on May 30, 2017 at 7:35pm PDT

A post shared by Fashion Academy 💄👙👗👠👛 (@_fashionacademy) on May 30, 2017 at 7:26pm PDT

The post Išleistuvės skirtinguose pasaulio kampeliuose: yra ir panašumų, ir kardinalių skirtumų (FOTO) appeared first on PANELĖ.

Šiuo metu daugelio abiturientų galvose sukasi mintys: O kas, jeigu blogai išlaikysiu egzaminus ir niekur neįstosiu, o kas, jeigu įstosiu ten, kur man nepatiks, ir visą gyvenimą dirbsiu nemėgstamą darbą, kas, jeigu tėvai sako: „Būk teisininkė“, o tau prie širdies dizainas?

Niekas negali patarti geriau, nei šį išbandymų etapą sėkmingai perėję ir savo svajonių darbus dirbantys biochemikas Paulius, teisininkė Greta, kūrybininkė Vytautė ir odontologė Indrė. Šie jaunieji specialistai dalinasi patirtimi ir patarimais, kad tau būtų lengviau apsispręsti ir atsakyti į klausimą – kurgi stoti?

GAMTOS MOKSLŲ TYRINĖTOJAS


Biochemikas Paulius Mielinis (24) šiuo metu eina jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas tarptautinėje įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“ Vilniuje. Mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros centre jis su baltu chalatu ir apsauginiais akiniais kasdien atlieka įvairius tyrimus laboratorijose.

Vilniaus universitete Paulius baigė biochemijos bakalauro studijas: „Įgijau ne tik biochemijos, bet ir fizikinės biochemijos, fizikos pagrindus. Ypač patiko aukštosios matematikos paskaitos, kuriose buvo laužomos mokyklose mokomos nusistovėjusios taisyklės. Turėjau puikių dėstytojų, kurie pasitelkdavo kūrybiškumą rodydami mums eksperimentus. Pasirinkau molekulinės biologijos magistro studijas, jos dar labiau praplėtė pasaulio suvokimą.“

Pasak Pauliaus, dirbant tokioje įmonėje ypač svarbu komunikacija, bendravimas su kolegomis, dalijimasis informacija, vienų pagalba kitiems, entuziazmas, idėjų generavimas ir atsakomybė: „Apskritai gamtos mokslų studijas siūlyčiau rinktis tiems, kurie yra smalsūs, kuriems įdomu, kas vyksta žmogaus ar bet kurio kito organizmo viduje.“

Gamtos mokslų mėgėjas sako, jog pagrindinis reikalingas gebėjimas šioje srityje – nedrebančios rankos. Programa kupina laboratorinių darbų, kuriems reikia kruopštumo ir tikslumo. Mokykloje Pauliui sekėsi diduma dalykų – pradedant tiksliaisiais mokslais, baigiant geografija ar daile.

„Visą laiką buvau labai smalsus ir domėdavausi bent maža dalimi kiekvienos srities, tad galiu sakyti, kad man neįdomių pamokų nebuvo. Tačiau viena mokslų kryptis mane labiau nei kitos traukti pradėjo prasidėjus chemijos pamokoms. Nepraėjus visiems mokslo metams chemijos pamokose supratau atradęs savo gyvenimo kelią, o po metų jau įstojau į Nacionalinę moksleivių akademiją chemijos mokytis nuotoliniu būdu. Pasirinkdamas šią kryptį visai nesuklydau“, – Palangos Senosios gimnazijos laikus prisimena dabar magistrantūros studentas.

Jei nori būti biologe, svarbu:

– būti orientuotai į gamtos mokslus;
– norėti sužinoti, kaip veikia žmogaus ar kitų gyvų būtybių organizmai;
– pasižymėti kruopštumu ir tikslumu;
– turėti nedrebančias rankas ir gebėjimą susikoncentruoti;
– mėgti dirbti savarankiškai ir būti atsakingai už rezultatus;
– gebėti komunikuoti su kolegomis ir kartu atrasti naujus dalykus.

TEISYBĖS IEŠKOTOJA

Teisininkė Greta Bendikaitė (24) jau pusantrų metų dirba advokatų profesinėje bendrijoje „Viliušis ir Astromskis“, ten su kitais kostiumuotais teisininkais kasdien rengia procesinius dokumentus teismams, o esant įdomiai bylai su advokatais griebia odinius portfelius ir lekia į teismo posėdžius.

Dirbti teisininke privačioje įmonėje Greta pradėjo jau po antro teisės kurso Vilniaus universitete. Prasidėjus trečiajam atsidėjo mokslams, o po jo atėjo į dabartinę savo darbo vietą atlikti praktikos, po jos tiek darbdaviai, tiek ji pati norėjo pasilikti. Šiuo metu Greta daugiausia rengia procesinius dokumentus: ieškinius, atsiliepimus, skundus, – susijusius su įvairiausiomis sritimis, pradedant statybomis, skyrybomis ar viešaisiais pirkimais, baigiant nuoma, įvaikinimu ir tėvystės nustatymu.

Pasirinkti teisę Gretą paskatino tai, kad ji laikoma prestižine specialybe, tai aukštai vertinamas išsilavinimas, kuris suteikia daug naudingų žinių. Jas galima panaudoti nebūtinai tiesiogiai dirbant teisinį darbą: „Jeigu atsitiktų taip, kad teisinio darbo dirbti nebenorėčiau, šie mokslai man būtų naudingi ir daugelyje kitų sričių. Norėjosi itin kokybiškų studijų, semtis daug žinių, taip pat žavėjo teisininkų darbo specifika – galimi įvairūs darbo pobūdžiai.“

Jau prieš įstodama Greta žinojo, kad reikės labai daug mokytis. Taip pat tikėjosi sutikti daug kompetentingų šalies teisininkų, profesorių iš užsienio, iš kurių galima būtų pasisemti praktinių žinių, o lūkesčiai ėmė ir pasiteisino: „Vilniaus universiteto dėstytojai tikrai aukštos kvalifikacijos ir itin kompetentingi. Dėl to mokytis labai sunku, skaityti reikia daug ir viską labai gerai atsiminti.“

Gretai mokykloje visuomet puikiai sekėsi lietuvių kalba. Literatūra ir rašymas buvo jos stiprioji pusė: „Gyvenime esu labai neapsisprendęs žmogus, dažnai dvejoju, tad kuo noriu būti užaugusi, nežinojau iki pat to meto, kai baigiau mokyklą. Svajonės ir norai keitėsi labai dažnai, nuo aktorės iki žurnalistės ar politikos mokslų specialistės. Iš karto po mokyklos įstojau į VU Komunikacijos fakulteto verslo informacijos vadybos studijas, tačiau po pusmečio ėmiau dairytis kitų studijų galimybių.“

Tuomet, kaip sako Greta, prasidėjo procesas „išsirink specialybę atmesdama tuos studijoms reikalingus dalykus, kurių nemėgsti“. Atmetus tiksliuosius mokslus, liko humanitarinės ir socialinės srities mokslai, tarp kurių buvo teisė. Tai nebuvo jos svajonė ir nuosekliai siekiamas tikslas: „Greičiau racionaliausias pasirinkimas.“

„Kūrybiškumas, loginis mąstymas, kruopštumas, puikūs teksto kūrimo ir rašymo įgūdžiai labai reikalingi kasdieniame darbe“, – savybes vardijo jaunoji teisininkė. Greta šią specialybę pataria rinktis moksleiviams, kurie domisi istorija, politika, kuriems sekasi lietuvių kalba ir literatūra, tiems, kurie yra drąsūs, nebijo iššūkių, sugeba susitvarkyti su stresu ir yra kūrybiški bei žingeidūs, o svarbiausia – sąžiningi ir teisingi.

Jei nori būti teisininkė, svarbu:

– būti orientuotai į socialinius, humanitarinius mokslus;
– mėgti rašyti ir būti kūrybiškai;
– domėtis politika ir istorija;
– pasižymėti puikia iškalba ir mėgti bendrauti su žmonėmis;
– mėgti įrodinėti savo tiesą ir ginčytis dėl jos iki galo;
– susitaikyti su mintimi, jog ilgas valandas teks praleisti analizuojant storiausias bylas;
– būti drąsiai, žingeidžiai, užsispyrusiai ir preciziškai;
– suvokti, jog pritrūkus įrodymų net ir akivaizdžios tiesos bus beveik neįmanoma įrodyti.

IŠ ŽURNALISTĖS Į MENININKĘ


Kūrybininkė Vytautė Česnaitė (22) šiuo metu dirba rinkodaros specialiste UAB „Citus Constructions“. Vienas iš pirmųjų Vilniaus dizaino kolegijos absolventės darbų buvo nišinės parfumerijos kompanijoje „FUMparFum by Aistis Mickevičius“, kurioje ji buvo atsakinga už socialinius tinklus ir komunikaciją. Kaip sako Vytautė, darbą susirasti jos specialybės žmonėms nesunku, nes išsilavinimas yra labai plataus profilio, baigęs studijas gali dirbti grafiniu dizaineriu, projektų vadovu, prodiuseriu ar rinkodaros specialistu.

Vytautės studijų pasirinkimo istorija kiek kurioziška. Daugelis net nebūtų bandęs stoti ten, kur išdrįso ji. „Žinojau, kad yra tokia Vilniaus dizaino kolegija, bet ką ten galima studijuoti – nelabai. Vieną vakarą užsukau į jų tinklalapį ir pamačiau, jog rengiama nauja studijų programa – kūrybinių industrijų dizainas. Nuskambėjo labai kietai, bet tuo metu apie programą buvo parašyti vos keli sakiniai. Iš jų tik supratau, jog bus ir kūrybos, ir vadybos. Pagalvojau, kad tai kaip tik man, nes norėjau būti menininke ar dizainere, bet kartu norėjosi ir kažko iš komunikacijos, vadybos srities. Nuo pirmos paskaitos supratau, jog intuicija manęs neapgavo“, – abitūros laiku patyrusi stresą pripažino dabar reklamos srityje dirbanti kūrėja.

Nuo pirmos studijų dienos Vytautės požiūris į studijavimą pasikeitė kardinaliai. Pirmi mėnesiai buvo tikrai šokiruojantys: „Įsivaizduokite, jūs sėdite paskaitoje, o kabinete su jumis yra didžiulis kursiokės šuo. Neįtikėtina? Mums tai buvo kasdienybė. Pirmą studijų dieną sužinojau, jog mūsų specialybę studijuos tik devyni žmonės, ir iškart pagalvojau: kur aš pakliuvau? Juk draugai sustojo į universitetus su šimtais kursiokų.“ Tačiau mergina netruko suprasti, jog tai tik didžiulis pranašumas. Būdami nedidelė komanda, jie iš dėstytojų gavo daug dėmesio, visi tapo viena stipria komanda: „Studijų programos dėstytojai yra jauni, su jais leisdavome net laisvalaikį, tad mikroklimatas buvo labai geras.“

Mokytis Vytautei tikrai nebuvo lengva. Kadangi ji buvo rengiama kaip kūrybininkė, iš esmės turėjo išmokti ir paragauti visko nuo grafinio dizaino iki režisūros ar projektų valdymo. „Teorijos mes mokėmės labai mažai, nebuvo taip, kad sėdėtume ir klausytume pusę metų, o paskui parašytume egzaminą. Per visą semestrą turėjome po kelis realius projektus, tad dirbti tekdavo ištisus metus. Atsiskaitymai vykdavo peržiūrų principu, tai reiškia, kad per vieną dieną atsiskaitai iš esmės visas paskaitas. Darbus spausdindavome ant didžiulių planšečių, vėliau juos išeksponuodavome komisijai, tad pasitaikydavo naktų, kai su kursiokais susitikdavome visą parą dirbančioje spaustuvėje“, – įtemptą sesijos laiką Vytautė dabar prisimena su šypsena.

Mokykloje kūrėjai labiausiai patiko istorija, tad ji jai ir sekėsi geriausiai. Ilgą laiką galvojusi, jog taps žurnaliste, nemažai pastangų mergina dėjo ir per lietuvių kalbos pamokas: „Dar būdama moksleivė įsitraukiau į daug skirtingų veiklų, nuo politikos iki dailės mokyklos, tad ilgai neįsivaizdavau, ką noriu studijuoti, daug kas atrodė įdomu ir man tinkama. Tačiau viskas galvoje susidėliojo paskutiniais metais, žiemos laikotarpiu, kai vedama aplinkinių panikos pati pradėjau ieškoti vietos studijoms.“

Studijuojant kūrybines industrijas, Vytautės manymu, labai svarbu analitinis mąstymas, nes tu esi tas žmogus, kuris turi viską sugalvoti ir galiausiai perduoti idėjas įgyvendinti. Kūrybininkui taip pat svarbus komunikabilumas, nes naujos pažintys dažnai tampa naujomis idėjomis ir projektais. Ir, žinoma, kūrybingumas yra esminė savybė, tave paverčianti kūrybininku: „Ši specialybė skirta tokiam jaunam žmogui, kurį domina dizainas ir komunikacija, kuris nenori visą dieną sėdėti prie kompiuterio ir maketuoti, o jaučia turintis ir organizatoriaus gyslelę. Būsimas studentas turėtų nuolatos domėtis tendencijomis, stebėti, ką kuria kiti, ir viską sukramtęs sukurti ką nors naujo. Jis turi mokėti gerai pristatyti tiek save, tiek savo idėjas.“

Jei nori būti kūrybininkė, svarbu:

– mėgti menus ir kūrybinius užsiėmimus, kuriuose išlaisvinama fantazija;
– sekti kitų kūrybininkų darbus, juos analizuoti ir semtis iš jų įkvėpimo;
– nestokoti naujų idėjų ir kūrybinių sumanymų;
– pasižymėti analitiniu, kritiniu mąstymu;
– būti komunikabiliai, sugebėti dirbti su komanda ir kartu generuoti idėjas;
– noras dirbti ne nuo 8 iki 17 val., o kurti nuolatos.

PAŠAUKIMAS DANTIMS


Indrė Zykutė (30) dirba burnos chirurge Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikoje, taip pat privačiose odontologijos klinikose, Vilniaus universitete dėsto studentams burnos chirurgijos discipliną, o pati šiuo metu dar studijuoja gydomąją mediciną.

Dirbti Indrė pradėjo iškart po studijų, nors susirasti darbą lengva nebuvo: „Norėjau dirbti valstybinėje poliklinikoje, kad gaučiau kuo daugiau praktikos. Pavyko įsidarbinti Vilniuje, Centro poliklinikoje. Buvau be galo laiminga! Iš pradžių dirbau nedideliu krūviu, vėliau vis didesniu. Mano darbo dienos buvo beprotiškos – dirbau kasdien nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro, daug budėjau naktimis ir savaitgaliais. Kartais nespėdavau ir papietauti… Dažnai išeidavau į darbą pirmadienį 7 val., o grįždavau antradienį 21 val. Ir taip kelis kartus per savaitę!“ – sunkiai mokiniui suvokiamą krūvį atskleidė medikė.

Mokytis buvo tikrai sunku. Tarp studentų konkurencija žvėriška, į mediciną įstoja aukščiausius įvertinimus mokyklose turintys moksleiviai. Geriausi pagalbininkai tada gera atmintis ir loginis mąstymas, nes mokymasis mintinai ir juodas kalimas niekur nenuves – reikia gebėjimo vieną discipliną susieti su kita, vieną simptomą su kitu.

Kad mokysis odontologiją arba mediciną, ji žinojo jau pirmoje klasėje. Gal tai ir yra pašaukimas: „Niekada net nedvejojau. Kodėl nusprendžiau būti odontologe, atsakyti negaliu. Tėvų spaudimo tikrai nejaučiau. Tiesa, mano mama odontologė, galbūt dėl to jaučiau simpatiją šiai specialybei. Prieš stodama tikėjausi, kad universitete mane išmokys gerai dirbti – vis dėlto to išmokė praktika, bet teoriškai mus parengė labai gerai. Praktikos studijuodami gavome ganėtinai daug, bet didžioji praktika prasidėjo pradėjus savarankiškai dirbti.“

Visos disciplinos sekėsi gana gerai, bet labiausiai patiko lietuvių kalba ir biologija: „Nuo mažens čiauškėjau, kad būsiu chirurgė, tačiau kai reikėjo pildyti stojimo į aukštąsias mokyklas prašymą, kažkodėl pirmą įrašiau odontologiją ir į ją įstojau. Besimokydama šiek tiek gailėjausi, kad neįstojau į mediciną, bet baigusi pasirinkau burnos chirurgijos rezidentūrą, nusprendžiau, kad vis dėlto reikia įgyvendinti ir tą tylią svajonę baigti medicinos studijas.“

Pasak Indrės, svarbiausia tiek odontologijoje, tiek medicinoje – pašaukimas. Jeigu širdimi jį jauti, neišgąsdins nei sunkios studijos universitete, nei ilgos darbo valandos ligoninėje.

Jei nori būti odontologė ar medikė, svarbu:

– puikiai mokytis, o ypač mėgti gamtos mokslus;
– jausti pašaukimą padėti žmonėms, juos gelbėti;
– turėti ypač gerą atmintį ir loginį mąstymą;
– būti ištroškusiai žinių ir norėti mokytis bent šešerius metus;
– susitaikyti su mintimi, jog mokytis reikės daug ir nuosekliai;
– mėgti sunkiai dirbti ir neskaičiuoti darbo valandų;
– nebijoti kraujo, atvirų žaizdų ar adatų;
– turėti nedrebančias rankas ir mokėti skubiai priimti kartais ekstremalius sprendimus.

The post Abiturientų galvos skausmas: kur stoti? Patarimai iš lietuvaičių lūpų appeared first on PANELĖ.

Abiturienčių jau vos po keleto savaičių laukia svarbi proga – šimtadienis. Daugelis, tikriausiai, vos atšventusios Naujuosius ėmė sukti galvas, kaip reikės pasigražinti atėjus šiai smagiai mokyklinei šventei.

Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija

Tačiau juk ne vien abiturientės turi progą žiemą puoštis. Vakarėliai, pasimatymai, draugės gimtadienis – juk norisi suspindėti, tiesa? Todėl siūlome apžvelgti, kokias įžymybių makiažo idėjas verta pasiskolinti žiemos vakarėliams. Šaltasis metų sezonas turi savo pliusų, galima naudoti šiek tiek sodresnius atspalvius, blizgučius ir šiek tiek prabangesnį įvaizdį.

SPINDESYS

Kas sakė, kad blizgias makiažo priemones reikia paslėpti vos pasibaigus Naujųjų vakarėliui? Subtilus spindėjimas – viena didžiausių šio sezono tendencijų, tiesa, tai nereiškia, kad tavo visą veidą turi dengti blizgučiai. Optimaliausias pasirinkimas – sveikai spindinti oda. Rinkis veido odą skaistinantį makiažo pagrindą bei highlighter’į – priemonę, skirtą vizualiai „pakelti“ iškilias veido vietas: skruostikaulius, nosies centrinę dalį, smakrą ir t.t.

Taip pat efektyviai atrodo blizgia skysto kontūro linija apvestos akys. Vietoj įprastinių atspalvių (sidabro, aukso ar bronzos) gali rinktis melsvą, žalsvą ar violetinį, taip labiau paryškinsi savo akių spalvą. Auksinė taisyklė – jei „blizga“ viena veido dalis, kitos turi būti „ramesnės“, tiek lūpoms, tiek skruostams rinkis neurtalius nude atspalvius.

AOP nuotr.

„KATĖS AKYS“ 

Klasikinis makiažo variantas, kurį galima pritaikyti tiek kasdienai, tiek svarbiai progai. Variacijų – daugybė: gali brėžti liniją akių pieštuku ir ją išskaidyti šepetėliu, gali rinktis griežtą skysto akių kontūro liniją arba pagyvinti akių makiažą priderintais šešėlių atspalviais. 

AOP nuotr.

AKCENTAS – LŪPOS

Raudonos lūpas – klasikinis šventinio žiemos makiažo pasirinkimas. Tiesa, atspalviai turėtų būti sodrūs, tamsūs ir matiniai. Tai puikus pasirinkimas toms, kurios neturi gerų makiažo įgūdžių arba nenori investuoti į daugybę atspalvių turinčią akių šešėlių paletę. Visam žiemos sezonui gali užtekti ir vieno lūpdažio, tereikia išsirinkti tinkamą jo atspalvį. Kaip tai padaryti? Derink lūpų dažų „temperatūrą“ prie skaistalų. Šalto rausvo atspalvio skaistalai? Rinkis ir šalto atspalvio raudonus lūpų dažus. Šilti persikų spalvos skaistalai arba bronzatas? Lūpų dažus rinkis šilto atspalvių, turinčius oranžinių pigmentų.

AOP nuotr.

NATŪRALUMAS

Kuri gi nenorėtų be makiažo atrodyti puikiai? Natūralus makiažas – visuomet madingas. Tai toks makiažas, kuris vos vos paryškina tavo bruožus, tačiau nėra akivaizdus. Šio makiažo paslaptis bene geriausiai išmano Paryžiaus merginos. Atrodo, kad jos visiškai nepasidažiusios, o atrodo puikiai! Tokio makiažo paslaptis – puiki odos būklė, kuri iškart sukuria geresnės išvaizdos iliuziją. Reikėtų atidžiai rūpintis veido oda, maskuoti nedidelius tobulumus, akis ryškinti tik blakstienų tušu, antakiams naudoti bespalvę antakių želė ir didelį dėmesį skirti skaistalams.  

AOP nuotr.

The post Kaip susikurti madingą žiemos makiažą? 4 idėjos(FOTO) appeared first on PANELĖ.

Abiturientėms dabar – tikras išbandymų metas. Brandos egzaminai kelia nerimą, tačiau nepaisant jaudulio ir baimės jiems vis tiek tenka ruoštis, nes kiekviena nori gauti kuo geresnį balą, taip? Tačiau kartais atrodo, kad nauja informacija į galvą tiesiog nelenda, mokytis daugiau nebegali, o pažvelgus į santraukas tiesiog ima pykinti.

Ką daryti? O gi pasitelkti naujausias technologijas, kurios padės įveikti net ir sudėtingiausią egzaminą. Siūlome išbandyti programėles, kurios pagelbės tau mokantis ir padės nusiraminti prieš egzaminus.

Savaitės skaitomiausi straipsniai:

Seserys, dėl kurių Holivudas kraustosi iš proto, nesegi liemenėlių(FOTO)
Neturinčioms vaikino „Facebook“ kirs į skaudžiausią vietą
6 patarimai, kaip „neskausmingai“ prisiversti sportuoti ryte

1. Planuok

Geri rezultatai prasideda planavimu. Realistiškai įvertink, kiek laiko liko iki egzaminų ir kaip per jį efektyviausiai galėtum pasiruošti. Susidaryk mokymosi planą ir griežtai jo laikykis. Sakai, kad esi užuomarša? Tuomet išbandyk mokymosi programėles „Study Timetable“ (skirtą „Android“) arba „Any.Do“, kuriose galėsi sukurti mokslams skirtus priminimus, susidaryti tvarkaraštį ir įvykdyti savo geriausio egzamino planą.

2. Svarbiausia informacija

Daugelis mokymosi specialistų pataria egzaminams pasiruošti mažas mokymosi korteles, ant kurių reikia surašyti svarbiausią informaciją, reikalingą egzaminui. Tarkim, ruošiantis istorijos egzaminui gali paruošti po kortelę kiekvienam svarbiam laikotarpiui ir joje surašyti svarbiausius įvykius ir jų datas. Taip vos žvilgtelėjusi į kortelę sugebėsi atsiminti daugybę su joje pažymėtais įvykiais susijusių faktų. O kad nereikėtų vargti karpant kalną popieriaus, išbandyk specialiai mokymosi kortelėms kurti skirtas programėles „Chegg Flashcards“ (skirtą “iOS“) arba „AnkiDroid Flashcards“ (skirtą „Android“).

3. Ramus mokymasis

Niekas neišblaško susikaupimo taip kaip nuolat pypsintis išmanusis telefonas. Juk rašyti žinutes draugams ar naršyti internete daug įdomiau negu „kalti“ egzaminams, taip? Tačiau norint nešvaistyti laiko, telefoną, deja, teks padėti į šalį. Siūlome išbandyti programėlę „Silence“, kurioje galima nustatyti laiką, kada visi telefono signalai bus išjungti ir tavęs netrikdys nei skambučiai, nei žinutės, nei „Facebook’o“ naujienos.

4. Būtinas poilsis

Nemanyk, kad paskutinę naktį prieš egzaminą iki paryčių mokydamasi sugebėsi pasiruošti baisiajam egzaminui. Neveltui sakoma, jog rytas – protingesnis už vakarą, todėl verčiau eik miegoti įprastu metu, o pailsėjusi turėsi daugiau galimybių susikaupti ir prisiminti visas reikalingas žinias egzamino metu. Sunku užmigti? Išbandyk linksmą, bet efektingą programėlę, skirtą… skaičiuoti avis! „Sheep Counter“ (skirtias „iOS“) padės greičiau užmigti ir kokybiškiau pailsėti prieš svarbųjį egzaminą.

The post 6 programėlės, kurios padės gauti geresnius pažymius appeared first on PANELĖ.

Gražiausia mokslo metų vidurio šventė abiturientėms artėja su griausmu! Daugelis abiturienčių jau suka galvas, kuo pasipuošti, kokius batelius pasirinkti, kokią šukuoseną pasirinkti, ir, svarbiausia, kaip nepersipuošti?

Drabužių mainų portalas Manodrabuziai.lt siūlo jums keletą suknelių variantų, kurie leis sublizgėti šimtadienio metu.

The post Šimtadienis: kokių suknelių verta pasidairyti jau dabar?(FOTO) appeared first on PANELĖ.

Karolina, Marius, Martyna ir Justas – vieninteliai iš 38 tūkstančių abiturientų, šimtukais išlaikę visus penkis pasirinktus egzaminus.

Jiems jau paplojo, įteikė diplomus, skyrė pinigines premijas ir dovanas, ranką spaudė aukščiausio rango pareigūnai. Kaip pasiekti tokių rezultatų? Kaip tinkamai juos išnaudoti?

FAKTAI&CO
2012-aisiais penkis šimtukus surinkusio nebuvo!
– Vienu egzaminu atsiliko ir „tik“ po keturis šimtukus gavo 18 moksleivių.
– Visus egzaminus šiemet išlaikė daugiau nei 90 proc. abiturientų.
– Geriausiai dvyliktokams sekėsi anglų kalbos egzaminas: po šimtą balų surinko 5,6 proc. visų laikiusiųjų.
– Itin gerais išlaikymo rodikliais pasižymėjo vokiečių (99 proc.), rusų (99 proc.), anglų (98,7 proc.) kalbų, taip pat chemijos (97,8 proc.) valstybiniai brandos egzaminai.
– Daugiausiai kandidatų neišlaikė informacinių technologijų egzamino – 17,5 proc.
– 21 iš 49 apklaustų geriausių 2013-ųjų metų Lietuvos abiturientų išvyks mokytis į užsienį.

Visagaliai tėvai
Visi kalbinti šimtukininkai patvirtino: geriems jų rezultatams įtakos visiškai neturėjo gyvenamoji vieta (miestas ar kaimas), socialinė padėtis, šeimos finansinės galimybės. Siekti aukštų įvertinimų juos visus paskatino tėvai. Vieni griežčiau, kiti švelniau.

Karolina Koženiauskaitė (18 m.) iš Panevėžio
Baigė Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją. Šimtukus gavo iš lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos, chemijos ir biologijos valstybinių egzaminų.

Apie pastangas.
„Kiek save pamenu, visur stengiausi būti geriausia. Augau mokytojų šeimoje (mama, močiutė ir teta mokytojos), tačiau pagalbos prašyti per visus 12 metų teko vos kelis kartus. Turėjau viską pati padaryti, antraip jausdavausi blogai. (Kiek pastangų reikėjo įdėti, kad gautum tokius rezultatus?) Ateities vizijas kūriau bemaž visus 12 metų, žinojau, kad kuo geriau mokysiuos, tuo lengviau bus vėliau. Dažnas klausia, ar mokiausi naktimis. Taip, visko buvo.“

Apie laisvalaikį.
(Tobuli mokiniai visada tik mokosi?) „Mes turime ir pramogų, nuo knygų skaitymo bei grojimo violončele iki kelionių. Su geriausia drauge Ieva kartu keliaujame, ilsimės sodyboje, prie jūros. Kartu teko naktinius klubus aplankyti.“

Apie bendravimą.
(Gabiausi dažnai sulaukia patyčių…) „Mokiausi geroje gimnazijoje, kur pašaipos netoleruojamos. Buvo gal atsiradusi šiokia tokia konkurencija, galbūt pavydas, apkalbos, bet šiaip problemų dėl to neturėjau.“

Apie blogiausią pažymį.
„Jį gavau tik šiemet, fizikos mokytoja įrašė „kuolą“ už nepristatytą laboratorinį darbą. Nuoširdžiai juokiausi. Ir ne kiek dėl pažymio, kiek dėl pačios situacijos komiškumo. Vis tik man pavyko jį išsitaisyti.“

Apie ateitį.
Iš daugybės galimų variantų Karolina jau pasirinko: „Pirmu numeriu – Edinburgo universitetas, molekulinės biologijos studijos. Mąsčiau ir apie Vilniaus universitetą, nes buvo sudominusi nanotechnologijų ir medžiagotyros specialybė, bet Edinburgo universitetas patraukė daugeliu privalumų: aukštu reitingu, gera laboratorijų įranga, nemokamomis studijomis. (Kokios tavo svajonių pareigos?) Visiems sakau, kad neįsivaizduoju savęs dirbančios artimiausius dešimt metų. Norėčiau pastudijuoti, pakeliauti, pamatyti pasaulį, gal tuomet nuspręsčiau, ko tikrai noriu. Rimtai apie darbą dar negalvojau, tik jaučiu, kad savo nišos Lietuvoje nerasiu. Būtų labai įdomu pasisukioti tarp tikrų, pasaulinio lygio mokslininkų, sudalyvauti jų tyrimuose.“

Mariuš Voitkun (18 m.) iš Rudaminos
Baigė Vilniaus r. Rudaminos F. Ruščico gimnaziją. Šimtukus gavo iš matematikos, fizikos, chemijos, geografijos, lietuvių kalbos valstybinių egzaminų. Papildomai laikė mokyklinį lenkų kalbos egzaminą, kurio rezultatas – 10 (mokykliniai egzaminai vertinami pažymiu).

Apie pastangas.
„Dėl tėvų paskatinimo nuo pat pirmos klasės stengdavausi mokytis stropiai, nes suvokiau, kad reikia atkreipti dėmesį net į smulkmenas. Per paskutinįjį pusmetį dažnai atlikdavau ankstesnių metų egzaminų užduotis, kas labai pravertė, nes pripratau prie užduočių pobūdžio ir dėl to per egzaminus sutaupiau šiek tiek laiko. (Gal gali patarti būsimiems dvyliktokams?) Labai svarbu reguliariai kartoti jau išmoktas temas, kad neužsimirštų. Jeigu noriu gerai išmokti naują dalyką, tekstą skaitau lėtai, atkreipdamas dėmesį į smulkmenas, įdėmiai išsinagrinėju iliustracijas, schemas, žemėlapius. Ir jūs taip darykite.“

Apie laisvalaikį ir draugus.
„Dėl tokių puikių rezultatų teko paaukoti visą laisvalaikį. Bet kai sieki užsibrėžto tikslo, nejauti nuoskaudos. (Moksliukai dažnai kenčia nuo patyčių…) Tiesa, tokį aktyvų mokymąsi iškart pastebi bendraamžiai, kurie buvo linkę mane pašiepti, ypač iki aštuntos klasės.“

Blogiausias pažymys.
„Trejetas, jį gavau pernai. Klasėje tai buvo tikra sensacija. Aš juokiausi, tik nerimavau, kaip sureaguos tėvai…“

Apie ateitį.
„Stosiu į kelių ir geležinkelių inžineriją Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). Manau, tai perspektyvi profesija, be to, įvairių sričių inžinierių dabar trūksta.“

Straipsnio apie pačius protingiausius Lietuvos moksleivius tęsinį skaityk rugpjūčio mėn. „Panelės“ žurnale.

The post Geriausiai egzaminus išlaikę Lietuvos abiturientai atskleidė sėkmės paslaptis(SUŽINOK) appeared first on PANELĖ.