Šiuo metu daugelio abiturientų galvose sukasi mintys: O kas, jeigu blogai išlaikysiu egzaminus ir niekur neįstosiu, o kas, jeigu įstosiu ten, kur man nepatiks, ir visą gyvenimą dirbsiu nemėgstamą darbą, kas, jeigu tėvai sako: „Būk teisininkė“, o tau prie širdies dizainas?
Niekas negali patarti geriau, nei šį išbandymų etapą sėkmingai perėję ir savo svajonių darbus dirbantys biochemikas Paulius, teisininkė Greta, kūrybininkė Vytautė ir odontologė Indrė. Šie jaunieji specialistai dalinasi patirtimi ir patarimais, kad tau būtų lengviau apsispręsti ir atsakyti į klausimą – kurgi stoti?
GAMTOS MOKSLŲ TYRINĖTOJAS
Biochemikas Paulius Mielinis (24) šiuo metu eina jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas tarptautinėje įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“ Vilniuje. Mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros centre jis su baltu chalatu ir apsauginiais akiniais kasdien atlieka įvairius tyrimus laboratorijose.
Vilniaus universitete Paulius baigė biochemijos bakalauro studijas: „Įgijau ne tik biochemijos, bet ir fizikinės biochemijos, fizikos pagrindus. Ypač patiko aukštosios matematikos paskaitos, kuriose buvo laužomos mokyklose mokomos nusistovėjusios taisyklės. Turėjau puikių dėstytojų, kurie pasitelkdavo kūrybiškumą rodydami mums eksperimentus. Pasirinkau molekulinės biologijos magistro studijas, jos dar labiau praplėtė pasaulio suvokimą.“
Pasak Pauliaus, dirbant tokioje įmonėje ypač svarbu komunikacija, bendravimas su kolegomis, dalijimasis informacija, vienų pagalba kitiems, entuziazmas, idėjų generavimas ir atsakomybė: „Apskritai gamtos mokslų studijas siūlyčiau rinktis tiems, kurie yra smalsūs, kuriems įdomu, kas vyksta žmogaus ar bet kurio kito organizmo viduje.“
Gamtos mokslų mėgėjas sako, jog pagrindinis reikalingas gebėjimas šioje srityje – nedrebančios rankos. Programa kupina laboratorinių darbų, kuriems reikia kruopštumo ir tikslumo. Mokykloje Pauliui sekėsi diduma dalykų – pradedant tiksliaisiais mokslais, baigiant geografija ar daile.
„Visą laiką buvau labai smalsus ir domėdavausi bent maža dalimi kiekvienos srities, tad galiu sakyti, kad man neįdomių pamokų nebuvo. Tačiau viena mokslų kryptis mane labiau nei kitos traukti pradėjo prasidėjus chemijos pamokoms. Nepraėjus visiems mokslo metams chemijos pamokose supratau atradęs savo gyvenimo kelią, o po metų jau įstojau į Nacionalinę moksleivių akademiją chemijos mokytis nuotoliniu būdu. Pasirinkdamas šią kryptį visai nesuklydau“, – Palangos Senosios gimnazijos laikus prisimena dabar magistrantūros studentas.
Jei nori būti biologe, svarbu:
– būti orientuotai į gamtos mokslus;
– norėti sužinoti, kaip veikia žmogaus ar kitų gyvų būtybių organizmai;
– pasižymėti kruopštumu ir tikslumu;
– turėti nedrebančias rankas ir gebėjimą susikoncentruoti;
– mėgti dirbti savarankiškai ir būti atsakingai už rezultatus;
– gebėti komunikuoti su kolegomis ir kartu atrasti naujus dalykus.
TEISYBĖS IEŠKOTOJA
Teisininkė Greta Bendikaitė (24) jau pusantrų metų dirba advokatų profesinėje bendrijoje „Viliušis ir Astromskis“, ten su kitais kostiumuotais teisininkais kasdien rengia procesinius dokumentus teismams, o esant įdomiai bylai su advokatais griebia odinius portfelius ir lekia į teismo posėdžius.
Dirbti teisininke privačioje įmonėje Greta pradėjo jau po antro teisės kurso Vilniaus universitete. Prasidėjus trečiajam atsidėjo mokslams, o po jo atėjo į dabartinę savo darbo vietą atlikti praktikos, po jos tiek darbdaviai, tiek ji pati norėjo pasilikti. Šiuo metu Greta daugiausia rengia procesinius dokumentus: ieškinius, atsiliepimus, skundus, – susijusius su įvairiausiomis sritimis, pradedant statybomis, skyrybomis ar viešaisiais pirkimais, baigiant nuoma, įvaikinimu ir tėvystės nustatymu.
Pasirinkti teisę Gretą paskatino tai, kad ji laikoma prestižine specialybe, tai aukštai vertinamas išsilavinimas, kuris suteikia daug naudingų žinių. Jas galima panaudoti nebūtinai tiesiogiai dirbant teisinį darbą: „Jeigu atsitiktų taip, kad teisinio darbo dirbti nebenorėčiau, šie mokslai man būtų naudingi ir daugelyje kitų sričių. Norėjosi itin kokybiškų studijų, semtis daug žinių, taip pat žavėjo teisininkų darbo specifika – galimi įvairūs darbo pobūdžiai.“
Jau prieš įstodama Greta žinojo, kad reikės labai daug mokytis. Taip pat tikėjosi sutikti daug kompetentingų šalies teisininkų, profesorių iš užsienio, iš kurių galima būtų pasisemti praktinių žinių, o lūkesčiai ėmė ir pasiteisino: „Vilniaus universiteto dėstytojai tikrai aukštos kvalifikacijos ir itin kompetentingi. Dėl to mokytis labai sunku, skaityti reikia daug ir viską labai gerai atsiminti.“
Gretai mokykloje visuomet puikiai sekėsi lietuvių kalba. Literatūra ir rašymas buvo jos stiprioji pusė: „Gyvenime esu labai neapsisprendęs žmogus, dažnai dvejoju, tad kuo noriu būti užaugusi, nežinojau iki pat to meto, kai baigiau mokyklą. Svajonės ir norai keitėsi labai dažnai, nuo aktorės iki žurnalistės ar politikos mokslų specialistės. Iš karto po mokyklos įstojau į VU Komunikacijos fakulteto verslo informacijos vadybos studijas, tačiau po pusmečio ėmiau dairytis kitų studijų galimybių.“
Tuomet, kaip sako Greta, prasidėjo procesas „išsirink specialybę atmesdama tuos studijoms reikalingus dalykus, kurių nemėgsti“. Atmetus tiksliuosius mokslus, liko humanitarinės ir socialinės srities mokslai, tarp kurių buvo teisė. Tai nebuvo jos svajonė ir nuosekliai siekiamas tikslas: „Greičiau racionaliausias pasirinkimas.“
„Kūrybiškumas, loginis mąstymas, kruopštumas, puikūs teksto kūrimo ir rašymo įgūdžiai labai reikalingi kasdieniame darbe“, – savybes vardijo jaunoji teisininkė. Greta šią specialybę pataria rinktis moksleiviams, kurie domisi istorija, politika, kuriems sekasi lietuvių kalba ir literatūra, tiems, kurie yra drąsūs, nebijo iššūkių, sugeba susitvarkyti su stresu ir yra kūrybiški bei žingeidūs, o svarbiausia – sąžiningi ir teisingi.
Jei nori būti teisininkė, svarbu:
– būti orientuotai į socialinius, humanitarinius mokslus;
– mėgti rašyti ir būti kūrybiškai;
– domėtis politika ir istorija;
– pasižymėti puikia iškalba ir mėgti bendrauti su žmonėmis;
– mėgti įrodinėti savo tiesą ir ginčytis dėl jos iki galo;
– susitaikyti su mintimi, jog ilgas valandas teks praleisti analizuojant storiausias bylas;
– būti drąsiai, žingeidžiai, užsispyrusiai ir preciziškai;
– suvokti, jog pritrūkus įrodymų net ir akivaizdžios tiesos bus beveik neįmanoma įrodyti.
IŠ ŽURNALISTĖS Į MENININKĘ
Kūrybininkė Vytautė Česnaitė (22) šiuo metu dirba rinkodaros specialiste UAB „Citus Constructions“. Vienas iš pirmųjų Vilniaus dizaino kolegijos absolventės darbų buvo nišinės parfumerijos kompanijoje „FUMparFum by Aistis Mickevičius“, kurioje ji buvo atsakinga už socialinius tinklus ir komunikaciją. Kaip sako Vytautė, darbą susirasti jos specialybės žmonėms nesunku, nes išsilavinimas yra labai plataus profilio, baigęs studijas gali dirbti grafiniu dizaineriu, projektų vadovu, prodiuseriu ar rinkodaros specialistu.
Vytautės studijų pasirinkimo istorija kiek kurioziška. Daugelis net nebūtų bandęs stoti ten, kur išdrįso ji. „Žinojau, kad yra tokia Vilniaus dizaino kolegija, bet ką ten galima studijuoti – nelabai. Vieną vakarą užsukau į jų tinklalapį ir pamačiau, jog rengiama nauja studijų programa – kūrybinių industrijų dizainas. Nuskambėjo labai kietai, bet tuo metu apie programą buvo parašyti vos keli sakiniai. Iš jų tik supratau, jog bus ir kūrybos, ir vadybos. Pagalvojau, kad tai kaip tik man, nes norėjau būti menininke ar dizainere, bet kartu norėjosi ir kažko iš komunikacijos, vadybos srities. Nuo pirmos paskaitos supratau, jog intuicija manęs neapgavo“, – abitūros laiku patyrusi stresą pripažino dabar reklamos srityje dirbanti kūrėja.
Nuo pirmos studijų dienos Vytautės požiūris į studijavimą pasikeitė kardinaliai. Pirmi mėnesiai buvo tikrai šokiruojantys: „Įsivaizduokite, jūs sėdite paskaitoje, o kabinete su jumis yra didžiulis kursiokės šuo. Neįtikėtina? Mums tai buvo kasdienybė. Pirmą studijų dieną sužinojau, jog mūsų specialybę studijuos tik devyni žmonės, ir iškart pagalvojau: kur aš pakliuvau? Juk draugai sustojo į universitetus su šimtais kursiokų.“ Tačiau mergina netruko suprasti, jog tai tik didžiulis pranašumas. Būdami nedidelė komanda, jie iš dėstytojų gavo daug dėmesio, visi tapo viena stipria komanda: „Studijų programos dėstytojai yra jauni, su jais leisdavome net laisvalaikį, tad mikroklimatas buvo labai geras.“
Mokytis Vytautei tikrai nebuvo lengva. Kadangi ji buvo rengiama kaip kūrybininkė, iš esmės turėjo išmokti ir paragauti visko nuo grafinio dizaino iki režisūros ar projektų valdymo. „Teorijos mes mokėmės labai mažai, nebuvo taip, kad sėdėtume ir klausytume pusę metų, o paskui parašytume egzaminą. Per visą semestrą turėjome po kelis realius projektus, tad dirbti tekdavo ištisus metus. Atsiskaitymai vykdavo peržiūrų principu, tai reiškia, kad per vieną dieną atsiskaitai iš esmės visas paskaitas. Darbus spausdindavome ant didžiulių planšečių, vėliau juos išeksponuodavome komisijai, tad pasitaikydavo naktų, kai su kursiokais susitikdavome visą parą dirbančioje spaustuvėje“, – įtemptą sesijos laiką Vytautė dabar prisimena su šypsena.
Mokykloje kūrėjai labiausiai patiko istorija, tad ji jai ir sekėsi geriausiai. Ilgą laiką galvojusi, jog taps žurnaliste, nemažai pastangų mergina dėjo ir per lietuvių kalbos pamokas: „Dar būdama moksleivė įsitraukiau į daug skirtingų veiklų, nuo politikos iki dailės mokyklos, tad ilgai neįsivaizdavau, ką noriu studijuoti, daug kas atrodė įdomu ir man tinkama. Tačiau viskas galvoje susidėliojo paskutiniais metais, žiemos laikotarpiu, kai vedama aplinkinių panikos pati pradėjau ieškoti vietos studijoms.“
Studijuojant kūrybines industrijas, Vytautės manymu, labai svarbu analitinis mąstymas, nes tu esi tas žmogus, kuris turi viską sugalvoti ir galiausiai perduoti idėjas įgyvendinti. Kūrybininkui taip pat svarbus komunikabilumas, nes naujos pažintys dažnai tampa naujomis idėjomis ir projektais. Ir, žinoma, kūrybingumas yra esminė savybė, tave paverčianti kūrybininku: „Ši specialybė skirta tokiam jaunam žmogui, kurį domina dizainas ir komunikacija, kuris nenori visą dieną sėdėti prie kompiuterio ir maketuoti, o jaučia turintis ir organizatoriaus gyslelę. Būsimas studentas turėtų nuolatos domėtis tendencijomis, stebėti, ką kuria kiti, ir viską sukramtęs sukurti ką nors naujo. Jis turi mokėti gerai pristatyti tiek save, tiek savo idėjas.“
Jei nori būti kūrybininkė, svarbu:
– mėgti menus ir kūrybinius užsiėmimus, kuriuose išlaisvinama fantazija;
– sekti kitų kūrybininkų darbus, juos analizuoti ir semtis iš jų įkvėpimo;
– nestokoti naujų idėjų ir kūrybinių sumanymų;
– pasižymėti analitiniu, kritiniu mąstymu;
– būti komunikabiliai, sugebėti dirbti su komanda ir kartu generuoti idėjas;
– noras dirbti ne nuo 8 iki 17 val., o kurti nuolatos.
PAŠAUKIMAS DANTIMS
Indrė Zykutė (30) dirba burnos chirurge Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikoje, taip pat privačiose odontologijos klinikose, Vilniaus universitete dėsto studentams burnos chirurgijos discipliną, o pati šiuo metu dar studijuoja gydomąją mediciną.
Dirbti Indrė pradėjo iškart po studijų, nors susirasti darbą lengva nebuvo: „Norėjau dirbti valstybinėje poliklinikoje, kad gaučiau kuo daugiau praktikos. Pavyko įsidarbinti Vilniuje, Centro poliklinikoje. Buvau be galo laiminga! Iš pradžių dirbau nedideliu krūviu, vėliau vis didesniu. Mano darbo dienos buvo beprotiškos – dirbau kasdien nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro, daug budėjau naktimis ir savaitgaliais. Kartais nespėdavau ir papietauti… Dažnai išeidavau į darbą pirmadienį 7 val., o grįždavau antradienį 21 val. Ir taip kelis kartus per savaitę!“ – sunkiai mokiniui suvokiamą krūvį atskleidė medikė.
Mokytis buvo tikrai sunku. Tarp studentų konkurencija žvėriška, į mediciną įstoja aukščiausius įvertinimus mokyklose turintys moksleiviai. Geriausi pagalbininkai tada gera atmintis ir loginis mąstymas, nes mokymasis mintinai ir juodas kalimas niekur nenuves – reikia gebėjimo vieną discipliną susieti su kita, vieną simptomą su kitu.
Kad mokysis odontologiją arba mediciną, ji žinojo jau pirmoje klasėje. Gal tai ir yra pašaukimas: „Niekada net nedvejojau. Kodėl nusprendžiau būti odontologe, atsakyti negaliu. Tėvų spaudimo tikrai nejaučiau. Tiesa, mano mama odontologė, galbūt dėl to jaučiau simpatiją šiai specialybei. Prieš stodama tikėjausi, kad universitete mane išmokys gerai dirbti – vis dėlto to išmokė praktika, bet teoriškai mus parengė labai gerai. Praktikos studijuodami gavome ganėtinai daug, bet didžioji praktika prasidėjo pradėjus savarankiškai dirbti.“
Visos disciplinos sekėsi gana gerai, bet labiausiai patiko lietuvių kalba ir biologija: „Nuo mažens čiauškėjau, kad būsiu chirurgė, tačiau kai reikėjo pildyti stojimo į aukštąsias mokyklas prašymą, kažkodėl pirmą įrašiau odontologiją ir į ją įstojau. Besimokydama šiek tiek gailėjausi, kad neįstojau į mediciną, bet baigusi pasirinkau burnos chirurgijos rezidentūrą, nusprendžiau, kad vis dėlto reikia įgyvendinti ir tą tylią svajonę baigti medicinos studijas.“
Pasak Indrės, svarbiausia tiek odontologijoje, tiek medicinoje – pašaukimas. Jeigu širdimi jį jauti, neišgąsdins nei sunkios studijos universitete, nei ilgos darbo valandos ligoninėje.
Jei nori būti odontologė ar medikė, svarbu:
– puikiai mokytis, o ypač mėgti gamtos mokslus;
– jausti pašaukimą padėti žmonėms, juos gelbėti;
– turėti ypač gerą atmintį ir loginį mąstymą;
– būti ištroškusiai žinių ir norėti mokytis bent šešerius metus;
– susitaikyti su mintimi, jog mokytis reikės daug ir nuosekliai;
– mėgti sunkiai dirbti ir neskaičiuoti darbo valandų;
– nebijoti kraujo, atvirų žaizdų ar adatų;
– turėti nedrebančias rankas ir mokėti skubiai priimti kartais ekstremalius sprendimus.
