Šiemet patogiai susidėlioję kalėdiniai laisvadieniai daugelį paskatino tarpušventį praleisti svetur. Skaičiuojama, kad šventiniu laikotarpiu keliaujančių lietuvių srautas išaugo apie 15 proc., lyginant su praėjusiais metais. Deja, dalis keliautojų rizikuoja nusiviliti, nes auga grėsmė užsisakyti netikrus butus, kurių knibžda „Booking“ ar „Airbnb“ platformose. Tokių skelbimų pasitaiko ir Lietuvoje, ir visoje Europoje.
Netikri skelbimai
Pastaraisiais mėnesiais kelionių platformos visame pasaulyje fiksuoja padidėjusį netikrų skelbimų skaičių. „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis pastebi, kad sukčiai aktyviausi populiariausiuose Europos miestuose, o apgaulės schema dažniausiai ta pati – padirbtos nuotraukos, nukopijuoti tikrų būstų aprašymai ir siekis išvilioti pinigus apeinant oficialią platformą. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Italija ir Čekija, šiemet fiksuoja rekordiškai daug pranešimų apie netikrus „Airbnb“ ir „Booking“ skelbimus, o vidutiniai keliautojų nuostoliai siekia kelis šimtus eurų.
„Šiemet kalendorius keliautojams išties palankus, tai dar labiau paskatina planuoti išvykas. Šiais metais keliautojų apie 15 proc. daugiau nei pernai. Lietuviai šventinio laikotarpio keliones dažniausiai rezervuoja iš anksto – net apie pusę vietų užsakoma prieš 3–6 mėnesius. Ypač aktyviai planuojamos išvykos sutikti Naujuosius metus, tačiau populiaru šventes – ne tik Kalėdas, bet ir visą šventinį laikotarpį – praleisti svetur“, – komentuoja Inga Aukštuolytė, kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.
Anot jos, šventinės kelionės yra vienos populiariausių laikotarpių metuose, tad nenuostabu, kad ir šiemet nemaža dalis lietuvių didžiąsias metų šventes sutiks užsienyje. Nors dauguma labiau linkę rinktis kelionių paketus, agentūra turi ir klientų, kurie renkasi tik skrydžius, o nakvynės ieško patys.
Atpažino DI sugeneruotą skelbimą
Išpopuliarėjus DI vaizdo generavimo įrankiams, padirbtų vaizdų gausėja ne tik socialiniuose tinkluose, bet juos pasitelkia ir neegzistuojančioms nakvynių vietoms vizualizuoti. Sukčiai sukuria itin estetiškus, tarsi katalogo vertus interjerus, todėl jų neįmanoma patikrinti per „Google“ vaizdų paiešką.
Tokių idealių butų, viliojančių prabanga ir gera kaina, vis dažniau aptinkama lietuvių pamėgtuose Italijos miestuose ar Ispanijos kurortuose. Kibernetinio saugumo ekspertas pataria skelbimuose ieškoti loginių klaidų: DI generuotuose vaizduose dažnai pasitaiko keistų, išplaukusių detalių, pavyzdžiui, netaisyklingų formų baldų kojelių, nelogiškų šešėlių ar vaizdų pro langą, kurie visiškai neatitinka realios pastato lokacijos.
„Visada verta atsidaryti „Google Maps“ ar net „Street View“ ir įsitikinti, kad nurodytu adresu iš tiesų egzistuoja apgyvendinimo vieta, kurią pasirinkote viešnagei, o pastato fasadas ir aplinka sutampa su nuotraukomis platformoje. Tai paprastas, bet itin veiksmingas būdas atskleisti DI sugeneruotus ar visiškai suklastotus skelbimus. Taip tikrinti skelbimus siūlyčiau kiekvienam, kas keliauja savarankiškai ir pats ieško nakvynės – ypač šventiniu laikotarpiu“, – įspėja D. Povilaitis.
Leidinys „Travel and Tour World“ taip pat praneša, kad Prancūzija, Italija ir Čekija tapo „Airbnb“ sukčiavimo centrais. Dabar sukčiai naudoja nukopijuotus skelbimus, suklastotas mokėjimo nuorodas ir netgi samdo netikrus registratūros darbuotojus.
Prahos turizmo sektoriaus atstovai sako, kad nuo rugsėjo užregistruota mažiausiai 120 tokių atvejų, o vidutiniai keliautojų nuostoliai siekia 900 eurų. Sukčiai dažniausiai pavagia nuotraukas iš teisėtų, tikrų skelbimų ir įkelia jas iš naujo, pakeitę šeimininkų vardus. Aukas tokių skelbimų kūrėjai vilioja iš oficialios platformos ir ragina atsiskaityti per momentinių pervedimų programėles. Atvykę į vietą keliautojai sužino, kad būstas jau užimtas arba apskritai neegzistuoja.
Kaip neapsigauti?
Platformos „Booking.com“ atstovai pataria visada atidžiai peržiūrėti apgyvendinimo įstaigos mokėjimo taisykles, kurios nurodytos užsakymo puslapyje arba patvirtinimo laiške. Jei taisyklėse nenumatytas išankstinis apmokėjimas ar užstatas, tačiau jūsų reikalaujama sumokėti iš anksto ir taip patvirtinti rezervaciją, didelė tikimybė, kad bendraujate su apgavikais.
Nors pačios platformos atstovai taip pat pataria kreiptis į juos, Lietuvoje aptikus neegzistuojantį butą Biržuose, atstovai į žinutes nesureagavo. Dėl to D. Povilaitis sako, kad keliautojai turėtų atkreipti dėmesį į tokius ženklus kaip neįprastai žema nakvynės kaina, įtariai žiūrėti į kvietimą pokalbius perkelti į „WhatsApp“.
„Patikrinti skelbimo tikrumą taip pat galite atidžiai skaitydami atsiliepimus. Platformos dažniausiai užtikrina, kad nuomonę reikštų tik realūs klientai, kurių paskyrų autentiškumas patvirtintas, todėl didelis kiekis išsamių komentarų rodo, kad apgyvendinimo įstaiga yra patikima“, – sako D. Povilaitis.
Eksperto teigimu, papildomai saugesniems internete padeda jaustis ir techniniai sprendimai, pavyzdžiui, programėlė „Telia Safe“. Ji saugo, kad jūsų asmeniniai duomenys nenutekėtų internete, o jei taip atstitinka, iškart jus perspėja.
Jei nenaudojate papildomų programėlių ir suvedėte savo kortelės duomenis įtartinoje svetainėje, nedelsdami susisiekite su savo banku. Gali prireikti užblokuoti arba anuliuoti jūsų kortelę. D. Povilaitis taip pat rekomenduoja visose savo paskyrose įjungti dviejų veiksnių autentifikaciją (2FA).
