Gruodžio 4-ąją Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečia žiūrovus į išskirtinį vakarą – teatre vyks „Kopelijos“ premjera, dedikuota Lietuvos baleto 100-mečiui.
„Netrukus būsime liudininkai didingos istorinės akimirkos, kai Lietuvos baletas žengs į antrąjį savo gyvavimo šimtmetį, perduodamas estafetę ateinančioms kartoms. Prieš šimtą metų jaunai Lietuvos nepriklausomai valstybei užteko sutelktumo ir stiprybės įgyvendinti ambicingą profesionalios baleto trupės idėją, pristatant Léo Delibes‘o baletą „Kopelija“. Per tą šimtmetį prireikė daugybės talentingų žmonių pasiaukojamo indėlio, kad šiandien galėtume būti čia ir švęsti reikšmingą Lietuvos baleto jubiliejų“, – akcentuoja LNOBT generalinė direktorė Laima Vilimienė.
„Martyno Rimeikio „Kopelija“ – ypatingos svarbos spektaklis, tikra dovana Lietuvos baleto istorijai. Didžiuojamės, kad dviejų amžių riboženklį žymės būtent lietuvių choreografo kūrinys. Į naująjį šimtmetį žengiame tikslingai formuodami LNOBT baleto trupės identitetą kartu su ryškiu, unikaliu, savito braižo choreografu, Lietuvos baleto gimtadieniui su aukščiausio lygio lietuvių kūrėjų komanda dovanojančiu istorijoje išliksiantį spektaklį. Ši „Kopelija” – tai pirmasis naujojo šimtmečio puslapis“, – teigia LNOBT baleto meno vadovė Jurgita Dronina.
Perkėlė hofmaniškąjį dramatizmą
Pats M. Rimeikis ragino į „Kopelijos“ premjerą besiruošiantį žiūrovą nusiteikti visiškai naujam spektakliui.
„Pradėjus nagrinėti „Kopelijos“ libreto pagrindu tapusią E. T. A. Hoffmanno novelę „Smėlio žmogus“, išsigrynino dvi temos – apie vidinį vaiką, kuris mumyse gyvena, kartais trukdydamas, o kartais mums padėdamas, ir apie dirbtinį intelektą, arba žmogaus norą sukurti kažką tobulesnio už save. Manau, šimtmečio sulaukęs Lietuvos baletas jau yra pajėgus kalbėti tokiomis, gilesnėmis, temomis“, – pabrėžė LNOBT vyriausiasis choreografas.
Pradėjęs repetuoti su Natanaelio vaidmens atlikėjais Edvinu Jakoniu ir Jonu Kerteniu, jis įsitikino, kad šios temos artimos ir dabartiniam jaunimui. „Mane labai žavi dabartinės baleto šokėjų kartos atvirumas ir stiprumas“, – tvirtina M. Rimeikis.
Laurynas Katkus, anksčiau kartu M. Rimeikiu rašęs ir libretą jo baletui „Procesas“, akcentavo siekį, kad į baleto sceną persikeltų hofmaniškasis dramatizmas, įtampa ir nejauka, tačiau publikai visa tai nesukeltų išankstinės atmetimo reakcijos. „Man atrodo, visuomenė jau yra subrendusi gilintis į tokius dalykus, kaip vaikystės traumos, ir netgi gauti iš to tam tikrą malonumą“, – teigia rašytojas.
Fonogramų premjeroje nebus
L. Delibes‘o baleto muziką šiuolaikiškai perkomponavęs Jievaras Jasinskis atskleidė, kad būtent pamatytas M. Rimeikio baletas „Procesas“ paskatino jį rinktis kompozicijos studijas.
„Man įdomu, ar žiūrovas atrinks, kurios „Kopelijos“ scenos muzika yra sukurta mano, bet L. Delibes‘o stiliuje, kuris šiaip jau nėra man artimas stilius. Bus balete ir scena, kurioje L. Delibes‘o muzikos visiškai nekeitėme. Fonogramų šiame spektaklyje nebus – klavišininkas gyvai gros iš natų. Tačiau pats muzikos instrumentas suprogramuotas taip, kad kartu pasigirs unikalus, šiame teatre sukomponuotas atmosferinis garsovaizdis, specialiai sukurtas baleto šimtmečio pastatymui. Visgi kviesčiau publiką stebint „Kopeliją“ mažiau analizuoti, o tiesiog pasinerti į bendrą garsų bėgimą“, – ragino kompozitorius.
Teatro vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila liudija, kad L. Delibes‘o muzika tarsi persikūnijo, įgydama šiuolaikiško žavesio ir šarmo, o taip pat – sudėtingumo, nes stilistiniai baleto rėmai smarkiai prasiplėtė.
„Jei kalbėtume apie klasikinį L. Delibes‘o baletą, tai jo muzika buvo pakankamai vientisa. O šiame pastatyme galime rasti įvairiausių muzikos stilių atgarsių: nuo klasikos iki džiazo, iki minimalistinės monotonijos. Kils nemažai asociacijų ir su filmams rašoma muzika“, – atskleidžia dirigentas.
„Kopelijoje“ – trys vienos šeimos kartos
Nuolatinis M. Rimeikio choreografinės kūrybos bendražygis scenografas Marijus Jacovskis prisipažino: „Kai Martynas pasakė spektaklio pavadinimą – išsigandau, sakiau, kad nemoku kurti klasikinių pastatymų. Bet mane nuramino, kad čia bus ne klasikinė, o šiuolaikinė „Kopelijos“ versija. Aišku, befantazuodami iš pradžių prigalvojom daugybę nesąmonių, kurių vėliau, ačiū Dievui, atsisakėm. Tikiuosi, liko tik patys reikalingiausi dalykai“, – viliasi pastatymo scenografas.
Kostiumų dailininkei Elvitai Brazdylytei „Kopelija“ – apskritai ypatingas, dinastinis veikalas: jos senelis scenoje šoko Kopelijų, o tėtis buvo sukūręs šio baleto pastatymą LNOBT.
„Tėčio „Kopeliją“ moku atmintinai – ji lydėjo mane vaikystėje. Tačiau dabar mes į šį baletą pažvelgėme pro mūsų kartos prizmę ir atspindime tai, kas aktualu mums. Pagrindinis spektaklio herojus Natanaelis – žmogus su tamsybėmis ir giliais išgyvenimais, jis bus tarsi kontrastas spalvingam spektaklio kordebaletui“, – pasakoja E. Brazdylytė.
Premjera – tik šventės pradžia
„Kopelijos“ premjera tik pradeda Lietuvos baleto 100-mečio renginių paradą LNOBT scenoje. Gruodį žiūrovai pamatys ir choreografo Krzysztofo Pastoro baleto „Moving Rooms“ lietuviškąją premjerą, ir jaunųjų Nacionalinės M. K. Čiurlionio meno mokyklos šokėjų pasirodymą „Menų pašaukti. Šokio kalba“.
Savo gastrolinius baleto spektaklius LNOBT scenoje pristatys Klaipėdos ir Kauno valstybiniai muzikiniai teatrai: klaipėdiečiai atveža choreografų Gajaus Žmavco ir Alexanderio Ekmano vienaveiksmių spektaklių diptiką „Kaktusai+“, o kauniečiai – choreografės Anželikos Cholinos baletą „Dezdemona“.
Prieš pat Kalėdas LNOBT pakvies į šventinį Lietuvos baleto 100-mečio gala koncertą „Akimirkos lengvumas“, kuriame pasirodys žymiausi Lietuvos baleto solistai ir svečiai iš garsių užsienio teatrų.
