Kas yra šalčio alergija?

Šalčio alergija – tai organizmo reakcija į žemą temperatūrą, kai imuninė sistema išskiria histaminą. Dėl to atsiranda odos bėrimai, niežėjimas ar net rimtesni simptomai.

Svarbu žinoti: tai nėra tikra alergija, tačiau simptomai labai panašūs.

Pagrindiniai šalčio alergijos simptomai

Šalčio alergija dažniausiai pasireiškia per kelias minutes po kontakto su šalčiu.

Dažniausi požymiai:

• Odos paraudimas
• Niežulys
• Dilgėlinė (iškilę, niežtintys bėrimai)
• Patinimas (lūpų, rankų, veido)

Rimtesni simptomai:

• Galvos svaigimas
• Dusulys
• Staigus silpnumas
• Širdies plakimas

Retais atvejais gali pasireikšti anafilaksinė reakcija, ypač kontaktuojant su labai šaltu vandeniu.

Kaip atpažinti šalčio alergiją namuose?

Yra paprastas testas, kuris gali padėti įtarti šią būklę.

Ledo kubelio testas:

1. Uždėkite ledo kubelį ant dilbio 3–5 minutėms.
2. Nuimkite ir palaukite 10 minučių.
3. Jei atsiranda paraudimas, patinimas ar niežtinti dėmė – reakcija gali rodyti šalčio alergiją.

Šis testas nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Kas dažniausiai serga šalčio alergija?

• Jauni suaugusieji
• Žmonės, turintys kitų alergijų
• Tie, kurių imunitetas nusilpęs
• Asmenys po virusinių ligų

Kaip saugotis šalčio alergijos?

Prevenciniai patarimai:

• Rinkitės šilumą sulaikančius drabužius
• Venkite staigių temperatūros pokyčių
• Naudokite apsauginius veido kremus
• Neplaukite rankų labai šaltu vandeniu
• Žiemą venkite maudynių šaltuose vandens telkiniuose

Kaip gydoma šalčio alergija?

Dažniausiai skiriami:

• Antihistamininiai vaistai
• Simptomus mažinantys kremai
• Retais atvejais – papildomi tyrimai, ieškant gretutinių ligų

Jei simptomai kartojasi ar stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją alergologą ar dermatologą.

The post Šalčio alergija: kas tai ir kaip ją atpažinti? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Kvapnūs prieskonių puodai – garai, kurie kvepia namais

Vienas paprasčiausių būdų kvėpinti namus – ant viryklės pakaitinti prieskonius vandenyje.

Ką daryti:

• Į nedidelį puodą įpilkite vandens;
• Įmeskite 1–2 cinamono lazdeles, keletą gvazdikėlių, porą griežinėlių imbiero, apelsino ar citrinos žievelės;
• Virkite ant silpnos ugnies, kol kvapas pasklis po namus (galima palikti ant „šilto palaikymo“ funkcijos).

Kuo ypatinga? Kvapas šiltas, rudeniškas ir itin jaukus – primena pyragų kepimą ir šventes.

2. Kavos pupelės ir žvakė – ne tik dekoracija, bet ir kvapo šaltinis

Kavos kvapas daugeliui – vienas maloniausių. Naudokite tai savo naudai!

Kaip tai padaryti:

• Nedidelį stiklinį indelį (pvz., stiklainį ar žvakidę) pripildykite sausų kavos pupelių;
• Įstatykite arbatinę žvakę;
• Degant žvakei, pupelės šils ir paskleis subtilų kavos aromatą.

Patartina: galima naudoti ir maltą kavą, tačiau pupelės atrodo dekoratyviau ir nesudega.

3. Acto ir citrusų valiklis – švarai ir kvapui

Jeigu norite, kad namai kvepėtų švariai, be cheminių priemonių, pabandykite pasigaminti natūralų citrusinį valiklį.

Receptas:

• Į stiklinį butelį sudėkite citrusinių vaisių žieves (apelsinų, citrinų, greipfrutų);
• Užpilkite jas actu ir palikite 1–2 savaites;
• Perkoškite ir supilkite į purkštuvą – puikiai tiks valyti stalus, vonią ar net grindis.

Kuo naudingas? Nors actas turi stiprų kvapą, jis greitai išgaruoja, o citrusai palieka gaivų aromatą.

4. Kepami obuoliai – desertinis kvapas be pastangų

Nėra nieko, kas kvepėtų jaukiau nei kepami obuoliai su cinamonu. Ir net jei nesinori saldumynų – kelis obuolius galite iškepti tik dėl kvapo!

Kaip tai padaryti:

• Obuolius supjaustykite riekelėmis ar palikite sveikus, pašalinkite sėklas;
• Apibarstykite cinamonu, galima įdėti gvazdikėlių ar medaus;
• Kepkite orkaitėje 20–30 min. 180 °C temperatūroje.

Papildomas privalumas: po to dar ir turėsite skanų užkandį.

5. Soda su eteriniais aliejais – paprastas oro gaiviklis spintoms ir voniai

Jei turite eterinių aliejų (net vieno buteliuko pakanka ilgam), juos galima naudoti ne tik aromaterapijai, bet ir kaip kvapą palaikantį ingredientą.

Kaip pasigaminti:

• Nedidelį indelį (pvz., stiklinį indelį su dangteliu) pripildykite sodos;
• Įlašinkite 10–15 lašų mėgstamo eterinio aliejaus (levandos, eukalipto, citrusinių);
• Pradurkite dangtelį arba uždenkite audiniu – kvapas sklis palaipsniui.

Kur naudoti? Vonios kambaryje, spintose, prie batų lentynos ar net automobilyje.

6. Kepama duona ar pyragas – kvapas, kuris suvienija

Tai ne tik natūralus, bet ir emociškai stiprus kvapas. Net ir paprastas bananų ar moliūgų keksiukas orkaitėje sukurs tokį aromatą, kad net svečiai nespėję įeiti jau jausis laukiami.

Idėja: net jei neturite laiko ar noro kepti, pašildykite vakarykštį kepinį orkaitėje – kvapas vis tiek pasklis!

The post Namų kvapai be purškalų: kaip natūraliai kvėpinti erdvę su tuo, ką turite virtuvėje appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Alergija ar jautrumas maistui?

Maisto alergija yra ūmi imuninės sistemos reakcija į tam tikrus maisto baltymus. Organizmas klaidingai atpažįsta nekaltą maisto baltymą kaip pavojų ir pradeda gaminti specifinius antikūnus, vadinamus IgE.

„Simptomai paprastai atsiranda labai greitai – per kelias minutes ar valandas po kontakto su alergenu. Šios reakcijos pasekmės gali būti labai rimtos ir net pavojingos gyvybei. Alerginės reakcijos pasireiškia odos reakcijomis, tai gali būti dilgėlinė, egzema, paraudimas, niežėjimas ar patinimas. Taip pat ir virškinimo sistemos sutrikimais, pavyzdžiui, pykinimu, vėmimu, viduriavimu ar pilvo skausmu, kvėpavimo takų sutrikimais – švokštimu, kosuliu, dusuliu ir nosies užgulimu“, – sako A. I. Banaitė.

Sunkiausia alergijos forma yra anafilaksija, kuri sukelia kraujospūdžio kritimą, gerklės tinimą ir kvėpavimo takų užblokavimą.

„Tuo tarpu jautrumas maistui nėra imuninės sistemos reakcija. Tai neimunologinė organizmo reakcija, susijusi su nesugebėjimu tinkamai suvirškinti ar apdoroti tam tikrus maisto komponentus. Pavyzdžiui, dažnas atvejis – laktozės netoleravimas, kai trūksta fermentų, reikalingų tam tikrų maisto medžiagų skaidymui. Taip pat gali būti ir cheminis jautrumas tam tikriems maisto produktams“, – aiškina gydytoja.

Jautrumo maistui simptomai paprastai pasireiškia lėčiau nei alergijos, dažniausiai per kelias valandas ar net dienas po tam tikro maisto suvartojimo, o jų intensyvumas priklauso nuo suvalgyto produkto kiekio. Svarbu paminėti, kad jautrumas maistui nėra pavojingas gyvybei.

Dažniausi jautrumo maistui simptomai

Jautrumo maistui simptomai dažniausiai pasireiškia virškinimo sistemoje, tačiau jie gali paveikti ir kitas kūno sistemas, sako gydytoja.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie simptomai yra nespecifiniai ir gali būti susiję su įvairiomis ligomis, todėl norint tiksliai nustatyti priežastį, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Virškinimo sistemos sutrikimai pasireiškia pilvo pūtimu, dujų kaupimusi, pilvo skausmais ir spazmais, viduriavimu arba vidurių užkietėjimu, pykinimu, vėmimu, rėmeniu ar refliuksu. Be to, maisto netoleravimas gali sukelti ir odos problemas, tokias kaip egzema, bėrimai, niežėjimas ar net aknė“, – dėsto A. I. Banaitė.

Dažnai juntami bendrieji simptomai, į kuriuos priskiriami nuovargis ir energijos trūkumas, galvos skausmai ar migrena, raumenų ir sąnarių skausmai, sunkumai susikaupti, vadinamasis „smegenų rūkas“, nuotaikų svyravimai bei irzlumas, taip pat gali pasireikšti ir miego sutrikimai, pavyzdžiui, nemiga.

Kaip diagnozuoti ir gydyti?

Maisto alergijos dažniausiai diagnozuojamos atliekant kraujo tyrimus, kuriais nustatomi specifiniai IgE antikūnai, ar atliekant odos dūrio testus. Kai kuriais atvejais taikomi ir provokaciniai testai, tačiau jie visada turi būti atliekami prižiūrint gydytojui.

Tuo tarpu jautrumo maistui tyrimų pasirinkimas yra platesnis. Vienas dažniausiai naudojamų metodų – vandenilio iškvėpimo testas, padedantis įvertinti laktozės ar kitų angliavandenių pasisavinimą. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, skirti nustatyti jautrumą tam tikriems maisto produktams – jie leidžia vienu metu įvertinti net kelis šimtus galimų alergenų.

„Jautrumo maistui tyrimus verta atlikti tada, kai žmogus patiria aiškius ir pasikartojančius simptomus, kurie gali būti susiję su konkrečiais produktais – pilvo pūtimą, nevirškinimą, galvos skausmus ar odos reakcijas. Tokie tyrimai gali padėti tiksliau identifikuoti galimus dirgiklius ir pritaikyti tinkamą mitybos planą“, – sako „Antėja“ gydytoja.

Gydytoja pabrėžia, kad gavus tyrimo rezultatus labai svarbu juos aptarti su specialistu – gastroenterologu, dietologu ar alergologu. „Savarankiškas mitybos koregavimas gali būti žalingas – dažna klaida yra nepagrįstas maisto produktų eliminavimas ar ilgas jų atsisakymas be tolimesnio vertinimo. Todėl visada rekomenduojame kreiptis į gydytojus, kurie padės sudaryti subalansuotą, sveikatai palankią mitybą“, – pažymi medikė.

The post Alergija ar jautrumas maistui? Gydytoja paaiškina esminius skirtumus appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Turto banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad darbuotojams vis svarbiau, kokiose patalpose jie dirba. Kalba eina ne tik apie biuro lokaciją, bet ir apie tai, ar biuras yra tvarus, modernus, ar patalpose yra komforto elementų kaip kondicionierius, vėsinimo įranga bei poilsio erdvės ar net dušai. Beveik kas penktam ieškančiajam darbo yra svarbi biuro ergonomija. Per pastaruosius metus šis skaičius padidėjo beveik dvigubai.

„Darbas jau kurį laiką siejasi ne tik su atlyginimu ir karjeros galimybėmis. Pastebime, kad vis daugiau žmonių kreipia dėmesį į tai, kur dirba, kokia aplinka juos supa. Darbuotojai biuruose praleidžia daug laiko, todėl svarbu, kad juos supanti aplinka leistų jaustis saugiai. Vėsinimo ir vėdinimo sprendimai yra vieni iš elementų, padedančių ne tik maloniai jaustis, bet ir mažinantys alergijų atsiradimo riziką. Tačiau čia vertėtų nepamiršti ir kito svarbaus elemento – paviršių valymo ir patalpų švaros. Į tai nuosekliai investuojame, o praėjusiais metais 9 iš 10 klientų mūsų patalpų švarą įvertino aukščiausiais balais”, – pažymi Turto banko Turto valdymo departamento direktorė Modesta Acutė.

Blogas oras mažina darbo našumą

Higienos instituto Aplinkos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rybalko patvirtina, kad oro kokybė patalpose tiesiogiai veikia mūsų sveikatą, darbingumą ir savijautą, o prastas oras gali sukelti arba paaštrinti kvėpavimo takų ligas (pvz., astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą), galvos skausmus, nuovargį, alergines reakcijas. Ilgalaikis poveikis gali būti susijęs net su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Specialistė taip pat pažymi, kad netinkamai vėdinamose patalpose kaupiasi drėgmė, pelėsis, dulkių erkutės bei lakiosios cheminės medžiagos, kurios išsiskiria iš baldų, dažų, grindų dangų.

„Ypač svarbu užtikrinti gerą oro kokybę mokyklose ir biuruose – tyrimai rodo, kad deguonies stoka ir padidėjęs anglies dioksido (CO₂) kiekis blogina koncentraciją, gebėjimą priimti informaciją, mažina darbo našumą”, – sako J. Rybalko.

Neužtenka įprastos priežiūros

Pasak jos, neužtenka vien tinkamos patalpų priežiūros, patys žmonės turėtų daugiau laiko praleisti gryname ore, vedinti patalpas, palaikyti švarą.

„Natūralus vėdinimas (atveriant langus) – paprasčiausias būdas atnaujinti orą. Rekomenduojama vėdinti bent 2–3 kartus per dieną po 5–10 minučių, o geriausia – vėdinti kryžminiu būdu (atveriant langus priešingose sienose)”, – pataria specialistė.

Tuo metu jei patalpose yra rekuperacinė sistema, ji užtikrina pastovų šviežio oro tiekimą be reikšmingų šilumos nuostolių. Tai ypač aktualu sandariuose, moderniai renovuotuose pastatuose, kur natūrali oro apykaita yra ribota. Rekuperacijos sistema padeda sumažinti CO₂ koncentraciją, palaiko optimalų drėgmės lygį, filtruoja dulkes ir alergenus.

J. Rybalko taip pat atkreipia dėmesį, kad patalpose turėtų būti palaikomas optimalus, 40–60 proc. oro drėgnumas. Per sausas arba per drėgnas oras gali dirginti kvėpavimo takus, skatinti pelėsio augimą. Dėmesį reikėtų atkreipti ir į vidaus taršos šaltinius, vengti perteklinio kvapiklių, smilkalų, žvakių naudojimo, reguliariai valyti dulkes.

Alergijų sezonai ilgėja

Higienos instituto Aplinkos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Burkauskienė sako, kad alergijos sezonai intensyvėja, prasideda anksčiau ir trunka ilgiau. Tam įtakos turi klimato kaita. Ją iš dalies skatina kylanti temperatūra ir švelnios žiemos, todėl žiedadulkes išskiriantys medžiai ir žolės pradeda žydėti anksčiau. Dėl pailgėjusio vegetacijos sezono padidėja ore esančių alergenų kiekis.

Bene dažniausiai žmonės būna alergiški žiedadulkėms. Lietuvoje alergines reakcijas gali sukelti beržo, kiečio, lazdyno, alksnio, skroblo, uosio, ąžuolo, gluosnio, ambrozijos ir miglinių, kiparisinių šeimų augalų oru sklindančios žiedadulkės.

„Augalų žiedadulkės gali būti alerginių simptomų priežastis – atsiranda vandeningų ir gleivingų išskyrų iš nosies, čiaudulys, kosulys, užgula nosį, peršti akis, gali atsirasti dilgėlinė ant odos, silpnumas, nuovargis. Alergenai gali sukelti tokias ligas kaip astma ir alerginis rinitas, taip pat gali lemti konjunktyvitą ir dermatitą”, – dėmesį atkreipia I. Burkauskienė.

Specialistės primena, kad pasireiškus stipresniems alerginiams simptomams, jų nederėtų ignoruoti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Tam, kad būtų sumažinta alergijų rizika, derėtų nepamiršti vėdinti patalpas, užtikrinti patalpų švarą, po pasivaikščiojimo lauke nusiplauti rankas.

Kadangi patalpose praleidžiame didžiąją gyvenimo dalį, svarbu žinoti pagrindinius elementus, kurie gali daryti neigiamą įtaiką sveikatai ir mažinti koncentraciją būnant uždarose patalpose. Tinkama patalpų priežiūra ir atsakingas darbuotojų požiūris į tvarką bei sveikatą gali užtikrinti komfortiškas darbo sąlygas.

The post Patalpų oras gali tapti alergijų priežastimi: kaip apsaugoti organizmą? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Intensyviai žydintys medžiai, žolės ir augalai, skleidžiantys žiedadulkes, tampa pagrindine sezoninės alergijos priežastimi. Imuninė sistema, suvokdama žiedadulkes kaip priešus, išskiria histaminą – medžiagą, sukeliančią uždegimą ir nemalonius simptomus.

Anot akių klinikos „Lirema” akių ligų gydytojos Ievos Sabonaitienės, šios mikroskopinės dalelės lengvai nusėda ant odos, drabužių, o svarbiausia – patenka į akis.

„Be žiedadulkių, alerginę reakciją gali sukelti ir kiti aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, pelėsio sporos ar dulkių erkės, kurios pavasarį suaktyvėja dėl didesnės drėgmės. Taip pat verta žinoti, kad kai kurie žmonės jautriau reaguoja į oro taršą, ypač miestuose, kur žiedadulkių ir teršalų derinys gali stiprinti alergijos simptomus”, – teigia oftalmologė.

Varginantys simptomai

Akių alergija dažniausiai paveikia abi akis vienu metu, o simptomai gali būti labai įvairūs – nuo lengvo niežėjimo iki stipraus uždegimo.

„Intensyvus niežulys yra vienas pirmųjų alergijos požymių. Žmonės dažnai nesąmoningai trina akis ir taip labiau pažeidžia jų paviršių bei padidina infekcijų riziką. Kartu su niežuliu, dėl kraujagyslių išsiplėtimo akyse bei histamino išsiskyrimo, atsiranda paraudimas bei ašarojimas”, – simptomus vardija I. Sabonaitienė.

Anot gydytojos, alerginė reakcija dažnai sukelia skysčių kaupimąsi aplink akis, todėl vokai gali atrodyti patinę, apsunkę ar sunkiai merktis.

„Svetimkūnio pojūtis, tarsi akyse būtų smėlio ar dulkių, ar padidėjęs jautrumas šviesai, kai tampa sunku vairuoti, dirbti kompiuteriu ar būti lauke, skausmas ar deginimo jausmas, pasireiškiantis tik vienoje akyje ar labai stipriai, gali būti nebe standartinė alergija, o stipresnė alerginė reakcija ar net infekcija, kurią būtina valdyti”, – patirtimi dalijasi specialistė.

Visiškai pasveikti sudėtinga, bet įmanoma

Sezoninė akių alergija – ne tokia liga, kurią galima greitai išgydyti natūraliai, kaip peršalimą ar virusines infekcijas, tačiau, imantis priemonių, alergiją įmanoma suvaldyti.

„Ji kyla dėl įgimto ar išsivysčiusio imuninės sistemos polinkio reaguoti į tam tikrus aplinkos dirgiklius – šiuo atveju, žiedadulkes, bet laiku reaguojant, gali būti puikiai valdoma. Simptomai gali silpnėti ir su amžiumi – kai kurių žmonių imuninė sistema laikui bėgant tampa mažiau jautri tam tikriems alergenams, tad alergijos požymiai sumažėja arba net išnyksta”, – teigia I. Sabonaitienė.

Nors alergija ir nėra visiškai išgydoma, bet dauguma žmonių gali sėkmingai suvaldyti simptomus naudodami profilaktines priemones ir laiku taikydami gydymą, pavyzdžiui, antihistamininius akių lašus pradėdami naudoti dar prieš prasidedant žiedadulkių sezonui ar iš anksto pasiruošdami sau tinkamą aplinką.

„Vienintelis būdas iš esmės gydyti alergiją, o ne tik slopinti simptomus – kai žmogui reguliariai skiriamos mažos alergenų dozės, kad imuninė sistema pamažu priprastų ir nustotų reaguoti. Gydymas trunka kelerius metus, tačiau gali ženkliai sumažinti ar net panaikinti alergijos simptomus”, – tvirtina I. Sabonaitienė.

Patarimai, kaip alergiją kontroliuoti

Nors žiedadulkių visiškai išvengti beveik neįmanoma, tam tikri įpročiai gali itin sumažinti jų poveikį ir apsaugoti akis.

„Saulėtomis ir vėjuotomis dienomis alergiškiems žmonėms reikėtų vengti būti lauke. Žiedadulkių koncentracija ore būna didžiausia anksti ryte ir saulėtu oru, todėl, jei įmanoma, planuokite veiklas lauke vakare ar po lietaus, kai žiedadulkių kiekis ore sumažėja”, – teigia I. Sabonaitienė.

Anot gydytojos, sumažinti simptomus padeda ir uždaryti langai, kad žiedadulkės nesklistų patalpose. 

„Namuose galima naudoti oro kondicionierius su specialiais filtrais, kurie padeda sulaikyti alergenus, taip pat oro drėkintuvus, palaikančius švarią ir tinkamai drėgną namų aplinką, kas itin svarbu alergiškiems žmonėms. Vienas svarbiausių dalykų – nešioti saulės akinius, sukuriančius fizinį barjerą tarp akių ir alergenų, sumažinančius žiedadulkių patekimo tikimybę į akis”, – primena oftalmologė. 

Pajutus simptomus taip pat galima pradėti dažniau naudoti dirbtines ašaras, kurios padeda mechaniškai pašalinti alergenus nuo akių paviršiaus, drėkina akis ir mažina dirginimą.

„Padėti gali ir antihistaminiai akių lašai, mažindami histamino poveikį jie silpnina niežulį, paraudimą ir ašarojimą. Paprastai jų poveikis pasireiškia greitai – per kelias minutes. Stiprioms alerginėms reakcijoms mažinti gali būti skiriami ir kortikosteroidų lašai. Visais atvejais gydymo schema turi būti apibrėžta gydytojo, patiems neeksperimentuojant”, – apibendrina gydytoja.

The post Pavasarinė akių alergija: kaip ją atpažinti ir apsaugoti regėjimą?  appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Bundanti gamta atneša pavojus

Pavasarį pagrindiniai alergenai yra medžių, gėlių ir žolynų žiedadulkės. Žmogaus kvėpavimo sistema tampa jautri smulkioms šių alergenų dalelėms, tad organizme kyla uždegiminės reakcijos. Vaistininkė J. Jankauskienė paaiškina, kad alergijas dažnai lemia paveldimumas, tačiau jų priežastys gali būti ir kitos.

„Šienligę sukelia padidėjęs jautrumas žiedadulkėms, kurios ypač gausiai pasirodo pavasarį. Ši alergija dažniausiai pasireiškia vaikystėje ir su laiku gali silpnėti, tačiau kartais ji atsiranda ir vyresniame amžiuje, ypač tiems, kurie vaikystėje sirgo atopiniu dermatitu.

Pavasarinė alergija dažniausiai pasireiškia sloga, čiauduliu, nosies niežuliu ir kartais dingusia uosle. Taip pat gali atsirasti akių paraudimas, niežulys, sausas kosulys ar kutenimas gerklėje. Į žiedadulkes reaguojanti oda išsausėti, taip pat gali atsirasti bėrimai veide ir kaklo zonoje. Negydoma alergija gali sukelti komplikacijas, kaip sinusitą ar konjunktyvitą, o sergantieji dažnai turi polinkį į bronchinę astmą“, – teigia „Camelia“ vaistininkė.

Šiuo metų laiku žmonės taip pat dažniau susiduria su alergijomis vabzdžių įkandimams bei aktyvesniems saulės spinduliams. Anot vaistininkės, vabzdžių įkandimai paprastai būna lokalūs, o nemalonūs simptomai greitai praeina. Alergija saulei, dar vadinama fotodermatoze, atsiranda dėl per ilgo buvimo saulėje be apsaugos priemonių ir dažniau pasireiškia šviesios odos žmonėms, ypač vaikams.

Būtinas pasiruošimas

Anot vaistininkės, alergijos simptomų stiprumą lemia žmogaus imuninė sistema. Stiprų imunitetą turintys žmonės gali nejausti nemalonių simptomų, tačiau kitiems patariama gresiančioms alerginėms reakcijoms pasiruošti iš anksto.

„Žinantys apie savo jautrumą žiedadulkėms, jau dabar turėtų pamažu pradėti reguliariai plauti nosį jūros vandeniu, daryti garų inhaliacijas ir pasidomėti, kada turėtų pražysti alergijas jiems sukeliantys augalai. Tokiu atveju patariama antihistamininius vaistus vartoti maždaug dešimt dienų prieš alergiją sukeliančių augalų žydėjimą. Tinkamus vaistus paskirs gydytojas arba parekomenduos vaistininkas“, – pataria J. Jankauskienė.

Vaistininkė primena, kad visose „Camelia“ vaistinėse galima įsigyti reikalingų preparatų, padedančių palengvinti pavasarinės alergijos simptomus, tokius kaip lėtinė idiopatinė dilgėlinė, sloga, čiaudulys, nosies ar akių niežulys, gerklės dirginimas.

„Suaugusiems šienligės simptomams mažinti skirtus nosies purškalus patariama naudoti kartą per parą, po vieną įpurškimą į nosies landą. Nereceptinius geriamuosius vaistus nuo alergijos reikėtų vartoti kartą per parą, pirmoje dienos pusėje, o niežėjimą palengvinančius gelius tepti nuo 3 iki 6 kartų per dieną, stengiantis nekasyti odos. Jei alergijos simptomai vis tiek trukdo kasdieniams planams, būtina pasikonsultuoti su gydytoju – jis gali pakeisti vaistų dozes ir vartojimo dažnį, skirti papildomų priemonių“, – vardija J. Jankauskienė.

Kaip sumažinti riziką ir padėti sau

„Camelia“ vaistininkė J. Jankauskienė pataria pernelyg nebijoti pavasarinių alergijų. Svarbiausia – žinoti, kurie dirgikliai sukelia nemalonius simptomus, taip pat laikytis kelių paprastų patarimų, kurie padės sumažinti riziką ir padėti sau.

„Jei esate alergiški žiedadulkėms, venkite būti lauke vėjuotomis dienomis, geriausia pakvėpuoti grynu oru po lietaus, kai alergenų koncentracija būna mažesnė. Kai kuriems padeda dėvėti vienkartines veido kaukes, grįžus namo nusimaudyti, persivilkti. Taip pat galima stebėti alergenų kiekį specialiai tam sukurtose telefonų aplikacijose. Jei esate alergiški vabzdžių įkandimams, naudokite repelentus, venkite saldžių kvapų ir gausiai žydinčių vietų. Tiems, kurie yra patyrę anafilaksinį šoką, kartu su savimi visada reikėtų turėti automatinį epinefrino injektorių“, – pataria vaistininkė.

Pasak jos, alergijos saulei atveju, lauke patartina leisti laiką tik anksti ryte ar vėlai vakare, dėvėti visą kūną dengiančius drabužius ir naudoti aukšto SPF priemones.

„Staigių ir stiprių alerginių reakcijų metu būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, nes kiekviena minutė yra svarbi. Gydytojo pagalba reikalinga ir tada, kai alergijos simptomai nepraeina vartojant tam skirtus vaistus kelias dienas. Tokiais atvejais svarbu ne tik tiksliai nustatyti alergiją, bet ir atlikti tyrimus, kad būtų identifikuoti alergenai, kurių reikia vengti“, – priduria J. Jankauskienė.

The post Pavasarį sugrįžta ne tik saulė: kaip palengvinti alergijos simptomus? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Odos sausumas

Sausas oras, ypač žiemą, dažnai sukelia odos sausumą ir niežėjimą. Jei jūsų oda tampa sausa ir šiurkšti, tai gali sukelti nemalonų niežėjimą, tačiau nesukelia jokių matomų bėrimų. Toks niežėjimas paprastai būna laikinas ir gali būti lengvai palengvintas drėkinamaisiais kremais.

Kaip sušvelninti:

• Naudokite drėkinamuosius kremus, losjonus ar aliejus.
• Venkite karštų vonių ar dušų, kurie gali dar labiau išdžiovinti odą.
• Užtikrinkite, kad kambaryje būtų pakankamai drėgmės, ypač žiemą, kai šildymo sistema gali išdžiovinti orą.

2. Alerginės reakcijos

Alergija – viena iš dažniausių niežtinčios odos priežasčių, net jei ant odos nėra bėrimų. Tai gali būti reakcija į maistą, kosmetiką, buitinę chemiją ar net augalų žiedadulkes. Alerginės reakcijos gali sukelti niežėjimą, kuris gali trukti kelias valandas ar net kelias dienas.

Kaip sušvelninti:

• Jei įtariate, kad niežėjimą sukelia alergija, pabandykite pašalinti galimus alergenus (pvz., pakeiskite kosmetikos priemonę, jei manote, kad ji gali sukelti reakciją).
• Gali padėti antihistamininiai vaistai, kurie slopina alerginę reakciją.

3. Sausa oda dėl sveikatos sutrikimų

Jei niežėjimas tęsiasi ir nepraeina, tai gali būti susiję su tam tikrais sveikatos sutrikimais. Pavyzdžiui, tokios ligos kaip cukrinis diabetas, inkstų ligos ar skydliaukės sutrikimai gali sukelti odos sausumą ir niežėjimą be bėrimų. Šie sutrikimai gali paveikti odos drėgmės balansą ir sukelti nuolatinį niežėjimą.

Kaip sužinoti, ar tai rimta problema:

• Jeigu niežėjimas tęsiasi ilgą laiką ir yra susijęs su kitais simptomais, tokiais kaip nuovargis, svorio pokyčiai ar stiprus troškulys, tai gali būti ženklas, kad reikia atlikti kraujo tyrimus ir pasikonsultuoti su gydytoju.

4. Psichosomatiniai sutrikimai

Stresas, nerimas ir emociniai sutrikimai taip pat gali sukelti niežėjimą be matomų bėrimų. Kai kurie žmonės, patirdami ilgalaikį stresą, gali jausti niežėjimą visame kūne, net jei ant odos nėra jokių matomų pokyčių. Tai yra psichosomatinis simptomas, kuomet kūnas reaguoja į psichinę įtampą.

Kaip sušvelninti:

• Įtraukti atsipalaidavimo technikas, tokias kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas.
• Pasikalbėti su specialistu, jeigu stresas ar nerimas tampa nuolatinė problema.

5. Kūno temperatūros svyravimai ir prakaitavimas

Per didelis prakaitavimas ar staigūs temperatūros pokyčiai gali sukelti niežėjimą, nes prakaitas gali dirginti odą, ypač jei ilgą laiką nebuvo nuplaunama ar po drabužiais susikaupė drėgmė. Tai gali sukelti niežėjimą, tačiau be kitų odos pokyčių.

Kaip sušvelninti:

• Venkite per šiltų drabužių, kurie priverčia prakaituoti.
• Po fizinio aktyvumo ar karštų sąlygų greitai nusiprauskite po dušu ir dėvėkite drabužius, pagamintus iš natūralių audinių, kad oda galėtų kvėpuoti.

6. Odos infekcijos ar grybeliai

Nors niežėjimas dažniausiai siejamas su bėrimais, kartais grybelinės infekcijos, pvz., pėdų ar kirkšnių grybelis, gali sukelti niežėjimą, tačiau bėrimų gali nebūti iškart. Tokiais atvejais niežėjimas gali būti pirmasis infekcijos požymis.

Kaip sužinoti, ar tai grybelinė infekcija:

• Stebėkite, ar niežtinti vietos nesukelia paraudimo ar odos nelygumų.
• Jei niežėjimas neatsiranda tik vienoje vietoje ir plinta, pasikonsultuokite su gydytoju, kuris gali skirti priešgrybelinių vaistų.

The post Ką reiškia niežtinti oda be bėrimų? Kada tai gali būti rimtesnių sveikatos problemų signalas? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kaip atpažinti, kas iš tikrųjų vyksta su jūsų oda? Apžvelkime pagrindinius skirtumus ir ką daryti, kai bėrimas užklumpa netikėtai.

Alerginė reakcija: greita ir staigi odos reakcija

Alerginiai bėrimai dažniausiai atsiranda staiga, dažnai per kelias minutes ar valandas po kontakto su alergenu. Tai gali būti maistas, kosmetika, buitinė chemija, augalai, gyvūnai ar net vaistai.

Pagrindiniai alerginės reakcijos požymiai:

✅ Raudonos dėmės, dilgėlinė, pūslės, kartais patinimas.
✅ Stiprus niežulys, deginimo pojūtis.
✅ Gali pasireikšti visame kūne arba tik tam tikroje vietoje (pvz., ant rankų po kontakto su plovikliu).
✅ Simptomai dažnai praeina pašalinus alergeną.

Kas dažniausiai sukelia alergiją?

• Maisto produktai (riešutai, pienas, jūros gėrybės).
• Kosmetika ir parfumerija.
• Buitinė chemija, skalbikliai.
• Žiedadulkės, gyvūnų plaukai.
• Vaistai (ypač antibiotikai).

Ką daryti?

✅ Iš karto nutraukite kontaktą su galimu alergenu.
✅ Išgerkite antihistamininių vaistų (cetirizinas, loratadinas ar kiti).
✅ Jei atsiranda dusulys, patinimas ar bėrimas plinta labai greitai – kvieskite greitąją pagalbą.

Dermatitas: odos uždegimas dėl dirginimo

Dermatitas – tai odos uždegimas, dažniausiai atsirandantis po kontakto su dirginančia medžiaga arba dėl odos barjero susilpnėjimo.

Pagrindiniai dermatito požymiai:

✅ Sausa, paraudusi oda, gali būti pleiskanojanti.
✅ Niežulys ir sudirgimas.
✅ Gali būti mažos pūslelės arba įtrūkimai.
✅ Atsiranda po ilgesnio kontakto su dirginančia medžiaga (pvz., valikliais, muilu).

Kas dažniausiai sukelia dermatitą?

• Dažnas rankų plovimas ar agresyvios cheminės priemonės.
• Šaltas oras, vėjas, sausas patalpų oras.
• Ilgalaikis kontaktas su metalais (pvz., nikeliu papuošaluose).

Ką daryti?

✅ Nutraukite kontaktą su dirginančia medžiaga.
✅ Naudokite raminamąjį, drėkinamąjį kremą (su pantenoliu, cinku ar alaviju).
✅ Jei sudirgimas didelis, padeda kremai su kortikosteroidais (naudoti tik gydytojo rekomendacija).

Egzema: lėtinė, pasikartojanti odos liga

Egzema dažniausiai yra lėtinė liga, kuri pasireiškia atkryčiais. Ji nėra staigi kaip alergija, tačiau kartais paūmėjimai gali būti stiprūs ir priminti alerginę reakciją.

Pagrindiniai egzemos požymiai:

✅ Sausa, suskeldėjusi oda, paraudimas.
✅ Stiprus niežulys, kartais net peršti ar skauda.
✅ Gali būti šlapiuojančios pūslelės, odos pleiskanojimas.
✅ Dažniausiai pažeidžiamos rankos, alkūnės, keliai, kaklas.

Kas dažniausiai sukelia egzemą?

• Paveldimumas (dažnai pasireiškia žmonėms, kurių šeimoje buvo alergijų).
• Stresas ir nervinė įtampa.
• Klimato pokyčiai, šaltis ar sausas oras.
• Kontaktas su vilna, sintetiniais audiniais.

Ką daryti?

✅ Drėkinkite odą specialiais kremais, skirtais egzemai (emolientais).
✅ Venkite aštrių ploviklių ir stiprios kosmetikos.
✅ Esant stipriam paūmėjimui, gydytojas gali skirti priešuždegiminių tepalų ar antihistamininių vaistų.

Kaip atskirti bėrimą? Palyginimas

Kada kreiptis į gydytoją?

🔸 Jei bėrimas nesitraukia ilgiau nei savaitę.
🔸 Jei atsiranda karščiavimas, dusulys, stiprus patinimas.
🔸 Jei bėrimai dažnai kartojasi ar tampa lėtiniai.

Patarimai, kaip apsaugoti odą:

• Naudokite švelnias, hipoalergines odos priežiūros priemones.
• Dirbdami su chemikalais, mūvėkite pirštines.
• Drėkinkite odą kasdien, ypač šaltuoju metų laiku.
• Venkite sintetinių audinių ir vilnonių drabužių, jei turite jautrią odą.

The post Staiga išbertė? Kaip atskirti alerginę reakciją nuo dermatito ar egzemos? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Reguliarūs švaros darbai – didžiausias alergenų priešas

Skaičiuojama, kad pasikeitus visuomenės socialiniams įpročiams ir išpopuliarėjus nuotoliniam darbui, šiandien žmonės vidutiniškai 90 proc. laiko praleidžia uždarose patalpose. Todėl nenuostabu, kad namų erdvės dažnai yra prasčiau vėdinamos, ko pasekoje padidėja drėgmės kiekis, kuris sudaro puikias sąlygas pelėsiui ir namų dulkių erkutėms veistis.

Be to, daugelis savo namų neįsivaizduoja be augintinių, kurie taip pat prisideda prie alergenų padidėjimo. Jų kailis, odos pleiskanos, seilės, iš lauko parneštos žiedadulkės gali tapti alergijų šaltiniu. Reguliari augintinio higiena, dažnas namų valymas, ypač minkštų baldų, kilimų, tekstilės ir patalų, gali pagerinti alergiškų žmonių gyvenimo kokybę.

5 rekomendacijos, kurios padės sumažinti alergenų kiekį namuose.

#1. Nuvalykite dulkes net ir nuo sunkiausiai prieinamų paviršių. Rekomenduojama visas namuose esančias dulkes nuo paviršių nuvalyti bent kartą per savaitę. Dulkes patariama valyti drėgna arba mikropluošto šluoste, kuri dulkes sulaiko, o ne išsklaido. Taip pat reikėtų nenaudoti plunksninės dulkių šluostės, kuri gali į orą pakelti dulkių daleles.

#2. Tinkamai pasirūpinkite patalynės švara. Patalynę reikėtų keisti kas savaitę ir skalbti 60 laipsnių ar aukštesnėje temperatūroje – taip efektyviausiai pasišalina dulkių erkutės. Be to, patariama ant pagalvių ir čiužinių naudoti dulkių nepraleidžiančius užvalkalus, nes juose nesiveisia dulkių erkutės.

#3. Atsakingai prižiūrėkite naminių gyvūnų kailį. Alergiški gyvūnams žmonės yra jautrūs gyvūnų pleiskanoms, t. y. negyvoms odos ląstelėms. Kai kurių gyvūnų pleiskanos turi mažiau alergizuojančių baltymų, dėl to simptomai gali būti silpnesni arba jų gali visai nebūti. Visgi jei jus kamuoja ši alergija, reikėtų reguliariai maudyti augintinius ir tam naudoti jų odą drėkinančias priemones – taip bus sumažintas pleiskanų kiekis. Taip pat auginantiems gyvūnus rekomenduojama namuose atsisakyti kilimų ir neleisti augintiniams patekti į miegamąjį.

#4. Neleiskite namuose veistis pelėsiui. Tam, kad pelėsis nesidaugintų, namuose palaikykite 30–50 proc. drėgmę patalpose. Drėgnose erdvėse, pavyzdžiui, rūsiuose ir vonios kambariuose, gali padėti oro sausintuvai. Jei įtariate, kad patalpose drėgmės lygis viršija normą, pašalinkite visus nesandarumus ir kitas drėgmės atsiradimo priežastis.

#5. Tinkamas siurblys – vienas geriausių pagalbininkų kovojant su alergijomis

Dar vienas svarbus namų ruošos darbas siekiant efektyviai sumažinti alergenų kiekį – reguliarus siurbimas ir drėgnas grindų valymas. Tam, kad šie du namų ruošos darbai nevargintų, technologijų gamintojai yra pristatę siurblius robotus, kurie ne tik efektyviai siurbia ir plauna, bet ir pasižymi higieną užtikrinančiomis funkcijomis.

Naujausi siurbliai-robotai, pavyzdžiui, „Samsung Jet Bot Combo AI“, turi įdiegtą sanitarinio dezinfekavimo garais funkciją. Tai reiškia, kad įrenginiui drėgnai išplovus namų grindis, šluostės savaiminio išsivalymo stotelėje bus apipurkštos aukštos temperatūros garais, o tai garantuoja beveik šimtaprocentinį kenksmingų bakterijų sumažinimą ir blogų kvapų prevenciją.

Pašnekovas, ieškantiems naujo siurblio roboto, siūlo atkreipti dėmesį ir į įrenginio galimybes sulaikyti dulkes po siurbimo. Naujausiuose siurbliuose robotuose yra naudojama „Air Pulse“ technologija, kuri dėl daugiasluoksnės filtravimo sistemos sulaiko 99,999 proc. smulkių dulkių.

The post Alergenai namų aplinkoje: neignoruokite to ir nedelsiant imkitės veiksmų appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kas yra dulkių erkutės?

Dulkių erkutės yra mažyčiai, plika akimi nematomi voragyviai, kurie gyvena žmonių ir gyvūnų odos ląstelių likučiuose. Jos mėgsta drėgną ir šiltą aplinką, todėl dažnai randamos mūsų namų minkštuose balduose, čiužiniuose, patalynėje, kilimuose ir užuolaidose. Nors dulkių erkutės pačios nėra pavojingos, jų išmatos ir kiti išskiriami baltymai gali sukelti alergines reakcijas žmonėms, kurie yra jautrūs šiems alergenams.

Alergijos dulkių erkutėms simptomai

Alergija dulkių erkutėms gali sukelti įvairių simptomų, kurie gali būti panašūs į kitų kvėpavimo takų alergijų ar peršalimo simptomus. Pagrindiniai simptomai yra:

• Čiaudulys: Dažnas ir intensyvus čiaudulys, ypač ryte arba kai esate aplinkoje, kur daug dulkių.
• Nosies užgulimas ar sloga: Nosies užgulimas arba nuolatinė sloga, kuri gali būti susijusi su padidėjusia gleivių gamyba.
• Akių sudirginimas: Niežulys, paraudimas ar ašarojančios akys.
• Kosulys: Sausas, nuolatinis kosulys, ypač naktį ar ryte.
• Kvėpavimo sunkumai: Gali pasireikšti sunkumas kvėpuoti, ypač astma sergantiems žmonėms.
• Odos bėrimai: Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti odos bėrimai arba egzema, ypač esant glaudžiam kontaktui su dulkėmis.

Kaip diagnozuojama alergija dulkių erkutėms?

Jei įtariate, kad turite alergiją dulkių erkutėms, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ar alergologu. Diagnozė gali būti nustatoma atlikus alergijos testus, tokius kaip:

• Odos dūrio testas: Šio testo metu ant odos uždedamas nedidelis kiekis dulkių erkučių alergenų, ir stebima, ar atsiras alerginė reakcija (paraudimas, patinimas).
• Kraujo tyrimai: Kraujo tyrimai gali matuoti specifinių imunoglobulinų E (IgE) kiekį, kurie yra atsakingi už alergines reakcijas.

Alergijos dulkių erkutėms gydymas

Nors nėra būdo visiškai išgydyti alergiją dulkių erkutėms, yra keletas gydymo būdų, kurie gali padėti kontroliuoti simptomus:

1. Antihistamininiai vaistai: Šie vaistai padeda sumažinti alerginius simptomus, tokius kaip niežulys, čiaudulys ir akių sudirginimas.
2. Dekongestantai: Šie vaistai gali sumažinti nosies užgulimą ir palengvinti kvėpavimą.
3. Kortikosteroidai: Nosies purškalai su kortikosteroidais gali sumažinti uždegimą ir nosies simptomus.
4. Imunoterapija: Jei simptomai yra sunkūs ir negali būti kontroliuojami vaistais, alergologas gali rekomenduoti imunoterapiją (pvz., alergijos injekcijas), kuri padeda organizmui tapti mažiau jautriam alergenams ilgainiui.
5. Astmos gydymas: Jei alergija sukelia astmos simptomus, gydytojas gali skirti inhaliatorius ar kitus vaistus, skirtus kontroliuoti astmą.

Prevencinės priemonės

Nors dulkių erkutės yra beveik neįmanoma visiškai pašalinti iš namų aplinkos, galima imtis tam tikrų priemonių, kad sumažintumėte jų kiekį ir alerginių simptomų riziką:

1. Reguliariai plaukite patalynę: Skalbkite patalynę karštame vandenyje (ne žemesnėje nei 60 °C temperatūroje) kas savaitę, kad sunaikintumėte dulkių erkutes.
2. Naudokite alergenų barjerinius užvalkalus: Naudokite specialius čiužinių, pagalvių ir antklodžių užvalkalus, kurie apsaugo nuo dulkių erkučių įsiskverbimo.
3. Pašalinkite kilimus ir minkštus baldus: Jei įmanoma, pašalinkite kilimus, sunkius užuolaidas ir minkštus baldus, kurie gali kaupti dulkes.
4. Valykite grindis ir paviršius: Reguliariai valykite grindis ir paviršius dulkių siurbliu su HEPA filtru, kuris padeda sulaikyti smulkias dulkių daleles ir alergenus.
5. Palaikykite tinkamą drėgmės lygį: Dulkių erkutės mėgsta drėgną aplinką, todėl stenkitės palaikyti žemą drėgmės lygį namuose (ne daugiau kaip 50%) naudodami oro sausintuvus.

The post Alergija dulkių erkutėms: simptomai, gydymas ir prevencija appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.