Cinkas ir varis – du sklandžiai organizmo veiklai svarbūs, tačiau pakankamai dėmesio nesulaukiantys mikroelementai. Jų kiekio kraujyje neatskleidžia bendrieji kraujo tyrimai, o trūkumo simptomai dažnai priskiriami nuovargiui, stresui ar sezoniniams pokyčiams. Apie cinko ir vario reikšmę, tyrimų svarbą ir papildų vartojimo rizikas pasakoja Vilniaus šeimos klinikos „Meliva” (anksčiau – „InMedica”) šeimos gydytoja Rimantė Juodelienė.

„Cinkas svarbus šimtų organizmo fermentų veiklai, dalyvauja baltymų ir DNR sintezėje, palaiko imuninės sistemos funkcijas. Jis spartina žaizdų gijimą, saugo ląsteles nuo oksidacinio streso, svarbus skonio ir uoslės pojūčiui. Varis taip pat naudingas fermentų veiklai – dalyvauja energijos gamyboje, padeda įsisavinti ir pernešti geležį, palaiko kaulų, odos bei jungiamojo audinio struktūrą. Be to, jis prisideda prie nervų sistemos veiklos ir odos pigmento susidarymo”, – sako šeimos gydytoja.

Simptomai gali klaidinti

Kadangi mikroelementų trūkumas vystosi palaipsniui, o simptomai dažnai būna neryškūs, jis ilgą laiką gali likti nepastebėtas.

„Cinko trūkumas pasireiškia dažnesnėmis infekcijomis, sulėtėjusiu žaizdų gijimu, plaukų slinkimu, skonio ir kvapo pokyčiais. Vaikams būdingas augimo sulėtėjimas, viduriavimas, sumažėjęs apetitas. Vario stoka dažnai siejama su į geležies papildus nereaguojančia mažakraujyste, odos pigmentacijos pokyčiais, bendru silpnumu. Taip pat įvairiais neurologiniais simptomais, padidėjusiu kaulų trapumu ar lengvai atsirandančiomis mėlynėmis”, – vardina R. Juodelienė.

Šeimos gydytoja pastebi, kad šiuos simptomus pacientai dažnai sieja su kitomis būklėmis, pavyzdžiui, stresu, miego trūkumu ar vitaminų stoka, todėl tikroji priežastis – mikroelementų disbalansas – gali ilgai likti nediagnozuota.

Trūkumas dažniau nustatomas vegetarams ir veganams

Cinko ir vario trūkumas dažniau pasitaiko asmenims, sergantiems virškinamojo trakto ligomis ar turintiems medžiagų įsisavinimo sutrikimų, pavyzdžiui, sergantiems celiakija, Krono liga arba po virškinamojo trakto operacijų. Šių mikroelementų stoka taip pat neretai nustatoma vegetarams, veganams ir žmonėms, stipriai ribojantiems savo mitybos racioną.

Šeimos gydytoja atkreipia dėmesį, kad ribojant mitybą ar atsisakant tam tikrų produktų, ne tik sumažėja cinko ir vario kiekis maiste, bet ir organizmui tampa sunkiau juos įsisavinti. Pavyzdžiui, kai kurios augaliniame maiste esančios medžiagos gali trukdyti mikroelementų įsisavinimui – ypač cinko.

„Padidėjęs šių mikroelementų poreikis būdingas nėščiosioms, žindančioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurie vartoja diuretikus ar piktnaudžiauja alkoholiu. Rizika kyla ir tiems, kurie ilgą laiką savarankiškai vartoja maisto papildus nepasitarę su šeimos gydytoju ar neatlikę tyrimų. Toks, iš pirmo žvilgsnio nekaltas, vartojimas gali sutrikdyti mikroelementų pusiausvyrą ir ilgainiui sukelti papildomų sveikatos problemų”, – tikina R. Juodelienė.

Svarbu neužsiimti savigyda

Tiek cinko, tiek vario atsargų nustatymas organizme nėra įtrauktas į Teritorinių ligonių kasų kompensuojamų tyrimų sąrašą, todėl jie atliekami paciento iniciatyva ir lėšomis. Vis dėlto jų rezultatai leidžia priimti pagrįstus sprendimus dėl mitybos pokyčių ar papildų vartojimo.

Kalbėdama apie maisto papildus, šeimos gydytoja pabrėžia, kad trumpam laikui cinko ar vario papildus galima vartoti ir be išankstinių tyrimų, jei laikomasi nustatytų paros normų. Tačiau ilgesniam ar didesnių dozių vartojimui svarbu įsitikinti, kad mikroelementų iš tikrųjų trūksta.

„Ilgalaikis cinko perteklius gali neigiamai paveikti organizmo funkcijas – slopinti vario pasisavinimą, sutrikdyti imuninės sistemos veiklą, sukelti virškinimo sutrikimus ar lipidų apykaitos pokyčius. Vario perteklius pasitaiko rečiau, tačiau jis taip pat gali būti žalingas – kauptis kepenyse, sukelti nuotaikos svyravimus, neurologinius simptomus, o ilgainiui – pažeisti kepenų veiklą”, – sako šeimos gydytoja.

Svarbu žinoti, kad cinkas ir varis organizme veikia pusiausvyroje. Vartojant dideles vieno mikroelemento dozes, gali sutrikti kito įsisavinimas, todėl net ir iš pažiūros nekaltas papildų derinimas reikalauja žinių, kada, kaip ir kokiais kiekiais juos vartoti.

„Jeigu atlikus tyrimus paaiškėja, kad organizmui trūksta tiek cinko, tiek vario, geriausia juos vartoti atskirai – cinką ryte, tarp valgymų, o varį – prieš miegą. Tokiu būdu sumažinama rizika, kad mikroelementai trukdys vienas kito pasisavinimui. Visgi kiekviena situacija yra individuali, todėl geriausia pasitarti su šeimos gydytoju”, – dalinasi Vilniaus šeimos klinikos „Meliva” šeimos gydytoja R. Juodelienė.

The post Lėtinis nuovargis ir slenkantys plaukai gali byloti apie svarbių mikroelementų trūkumą: atsakymas slypi tyrimuose appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kai kalbame apie grožį ir jaunystę, dažnai minime vitaminą C, kolageną ar hialurono rūgštį. Tačiau viena iš svarbiausių, nors neretai pamirštamų, medžiagų jaunystei išsaugoti – tai cinkas. Šis mikroelementas ne tik stiprina imunitetą ar padeda gyti žaizdoms, bet ir tiesiogiai veikia odos būklę, hormonų balansą ir net emocinę savijautą. Tad jei norite kuo ilgiau džiaugtis sveika, spindinčia oda bei energinga išvaizda – metas susidraugauti su cinku.

Kas yra cinkas ir kodėl jis toks svarbus?

Cinkas – tai būtinas mikroelementas, dalyvaujantis daugiau nei 300 fermentinių reakcijų organizme. Jis svarbus ląstelių dalijimuisi, audinių atsinaujinimui, imuninės sistemos veiklai ir hormonų balansui. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama cinko vaidmeniui kovojant su priešlaikiniu senėjimu.

Kaip cinkas padeda išlaikyti jaunystę?

1. Skatina odos atsinaujinimą ir apsaugo nuo raukšlių

Cinkas palaiko odos ląstelių regeneraciją – tai reiškia, kad oda greičiau atsinaujina, išlieka lygi, stangri ir mažiau pažeidžiama. Jis taip pat reguliuoja riebalinių liaukų veiklą, todėl padeda išvengti spuogų bei odos uždegimų, kurie dažnai palieka pigmentines dėmes ar randelius.

2. Kovoja su laisvaisiais radikalais

Cinkas yra antioksidantas, padedantis kovoti su laisvaisiais radikalais – viena pagrindinių senėjimo priežasčių. Šios nestabilios molekulės pažeidžia ląstelių struktūras, o tai gali paspartinti raukšlių atsiradimą ir odos elastingumo praradimą.

3. Palaiko hormonų pusiausvyrą

Hormonų svyravimai tiesiogiai atsispindi odoje, plaukuose ir net nuotaikoje. Cinkas reguliuoja estrogeno, progesterono ir testosterono gamybą, todėl itin svarbus tiek jaunoms moterims, tiek toms, kurios jau susiduria su premenopauzės ar menopauzės simptomais.

4. Stiprina plaukus ir nagus

Silpni nagai, ploni ar slenkantys plaukai gali būti ženklas, kad organizmui trūksta cinko. Šis mikroelementas padeda stiprinti plaukų folikulus ir skatina keratino gamybą – baltymą, iš kurio sudaryti plaukai ir nagai.

5. Pagerina žaizdų gijimą ir mažina uždegimus

Net maži odos pažeidimai ar spuogeliai sugyja greičiau, kai organizme netrūksta cinko. Jis padeda sumažinti uždegiminius procesus ir skatina greitesnį audinių atsikūrimą, o tai labai svarbu norint išsaugoti lygią ir sveiką odą.

Kaip atpažinti, kad gali trūkti cinko?

Dažni cinko trūkumo požymiai:

• Lūžinėjantys nagai
• Slenkantys arba silpni plaukai
• Spuogai ar odos bėrimai
• Prastas žaizdų gijimas
• Mažėjantis skonio ar kvapo pojūtis
• Dažnas nuovargis ar prasta koncentracija

Kaip papildyti cinko atsargas?

Natūralūs cinko šaltiniai:

• Moliūgų sėklos
• Jautiena
• Avinžirniai
• Anakardžiai
• Kiaušiniai
• Grikiai
• Jūros gėrybės, ypač austrės

Papildai: jei mityba nėra pakankama, galima vartoti maisto papildus su cinku. Tačiau svarbu nepersistengti – per didelis cinko kiekis gali trukdyti kitų mikroelementų (pavyzdžiui, vario) pasisavinimui. Rekomenduojama dienos norma suaugusiai moteriai – apie 8–12 mg per parą (priklausomai nuo amžiaus, gyvensenos ir individualių poreikių).

The post Cinkas: kodėl jis reikalingas norint išlaikyti jaunystę? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Šiuolaikinė moteris – aktyvi, veikli, daug pasiekianti ir… dažnai pavargusi. Nuolatinis stresas, oro tarša, netaisyklinga mityba ir miego trūkumas daro savo – veide greičiau atsiranda raukšlelės, oda praranda elastingumą, o energijos lygis krinta. Tačiau gera žinia ta, kad mūsų organizmas turi stiprų sąjungininką – tinkamai parinktus vitaminus ir mineralus. Tam tikros maistinės medžiagos ne tik padeda išsaugoti jaunystę, bet ir palaiko vidinę pusiausvyrą, kuri tiesiogiai atsispindi mūsų išvaizdoje.

1. Vitaminas C – odos skaistumui ir kolageno gamybai

Vitaminas C – tai galingas antioksidantas, saugantis mūsų ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Tai viena svarbiausių medžiagų kovojant su priešlaikiniu senėjimu, ypač odos srityje.

Ką daro vitaminas C:

• Skatina kolageno sintezę, o tai reiškia stangresnę, elastingesnę odą.
• Mažina odos pigmentaciją ir padeda išvengti saulės daromos žalos.
• Stiprina imuninę sistemą, kuri tiesiogiai susijusi su organizmo atsinaujinimo galimybėmis.

Kur jo rasti?
C vitamino gausu citrusiniuose vaisiuose, kiviuose, brokoliuose, špinatuose, raudonuosiuose pipiruose. Norint užtikrinti efektyvų poveikį, dažnai rekomenduojama papildomai vartoti šį vitaminą kapsulių ar miltelių pavidalu.

2. Cinkas – hormonų pusiausvyrai ir odos regeneracijai

Cinkas dažnai pamirštamas, tačiau jis yra vienas svarbiausių mineralų moters organizmui. Jis ne tik padeda odai atsinaujinti, bet ir reguliuoja hormonų veiklą, kuri turi didžiulę įtaką tiek išvaizdai, tiek emocinei savijautai.

Ką daro cinkas:

• Dalyvauja ląstelių dalijimosi ir atsinaujinimo procesuose – tai svarbu odai, plaukams, nagams.
• Reguliuoja riebalų liaukų veiklą, todėl padeda išvengti odos problemų, tokių kaip spuogai ar bėrimai.
• Padeda palaikyti stabilią hormonų pusiausvyrą, ypač svarbu moterims priešmenstruaciniu ir menopauzės laikotarpiu.

Kur jo rasti?
Cinko galima gauti valgant moliūgų sėklas, lęšius, jautieną, kiaušinius, grikius. Jei mityba nėra pakankama – verta pasitarti su gydytoju dėl papildų.

3. Vitaminas E – jaunystės eliksyras ląstelių lygiu

Vitaminas E dar vadinamas „grožio vitaminu“ ir ne be reikalo – jis saugo odos ląsteles nuo oksidacinio streso, padeda lėtinti senėjimo procesus ir palaiko švytinčią išvaizdą.

Ką daro vitaminas E:

• Apsaugo ląstelių membranas nuo pažeidimų, lėtina odos senėjimą.
• Padeda sulaikyti drėgmę odoje, todėl ji tampa elastingesnė ir skaistesnė.
• Veikia kaip natūralus priešuždegiminis agentas, gerinantis bendrą odos būklę.

Kur jo rasti?
Šis vitaminas kaupiasi riešutuose (ypač migdoluose), avokaduose, saulėgrąžų sėklose, augaliniuose aliejuose. Norint stipresnio efekto – galima naudoti ir išorinius produktus su vitaminu E, ypač odos priežiūroje.

The post 3 būtiniausi vitaminai ir mineralai moteriai, siekiančiai nepasenti anksčiau laiko appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kompleksiniai vitaminai, vitaminas C ir D, Omega-3, magnis, cinkas – šiuos ir kitus vitaminus bei maisto papildus daugelis renkasi vartoti šaltuoju periodu. Tačiau ar visų žiemos vitaminų vartojimą verta tęsti ir vasarą? Pavyzdžiui, atšilus orams, dažnas nutraukia vitamino D ar vitamino C vartojimą, kiti šiuos vitaminus vartoja be pertraukų. Specialistės papasakojo, kokių vitaminų iš tikrųjų reikia organizmui šiltuoju metu laiku, kokia mityba užtikrina, kad gautume visas reikalingas medžiagas, bei atskleidė, koks įprotis gali pridaryti žalos mūsų sveikatai.

Populiariausi vasaros vitaminai

Anot BENU vaistininkės Lauros Kairiūkštienės, jei pavasarį vaistinėse pirkėjai dažniausiai teiraujasi vitaminų D ir C, B grupės vitaminų, geležies papildų, Omega-3 riebalų rūgščių ar imuninę sistemą stiprinančių papildų, tai vasarą paklausiausi kiti vitaminai.

„Norėdami apsidrausti nuo prakaitavimo ir mėšlungių, aktyvūs žmonės renkasi magnį, elektrolitus, taip pat teiraujasi antioksidantų, reikalingų apsaugoti odą nuo saulės žalos, populiarūs ir odai, plaukams bei nagams reikalingi kolagenas, biotinas ir cinkas. Pastebime, kad vasarą paklausūs virškinimą gerinantys bei nuo vabzdžių įkandimų apsaugantys papildai – pavyzdžiui, vitaminas B1 kartais naudojamas kaip natūrali apsauga“, – sako L. Kairiūkštienė.

Pasak vaistininkės, šiltuoju metų laiku organizmui dažnai tenka prisitaikyti prie didesnio fizinio aktyvumo, daugiau saulės, temperatūrų svyravimų ir galimo prakaitavimo, todėl verta rinktis papildus, kurie padeda palaikyti energiją, drėgmės balansą ir imuninę sistemą.

Vitamino D dilema: tęsti ar nutraukti?

Nors pavasarį, kai dažniau lepina saulė, dažnas renkasi nutraukti vitamino D vartojimą, pasak „Tavo klinika“ šeimos bei vidaus ligų gydytojos Rūtos Maciulevičienės, Lietuvoje efektyvi vitamino D sintezė odoje prasideda tik balandžio pabaigoje ar gegužę, kai ultravioletiniai spinduliai pasiekia pakankamą lygį.

„Reikia turėti omenyje, kad dauguma vaikų ir suaugusiųjų nepakankamai ilgai būna saulėje, dėvi pilnai kūną dengiančius drabužius arba naudoja stiprią apsaugą nuo saulės, todėl natūrali sintezė gali būti nepakankama. Be to, papildomas vartojimas rekomenduojamas rizikos grupėms – žmonėms su antsvoriu, tamsesne oda, tam tikrais sveikatos sutrikimais ar vyresnio amžiaus asmenims. Dėl šių priežasčių daugeliu atvejų verta tęsti vitamino D vartojimą, o kilus abejonių – pasitikrinti vitamino D kiekį kraujyje“, – pataria R. Maciulevičienė.

Kompleksiniai vitaminai ar pavieniai papildai?

Besirūpinantys savo sveikata dažnai susiduria ir su kita dilema: ką rinktis – vartoti kompleksinius vitaminus ar pavienius papildus? Anot L. Kairiūkštienės, kompleksinius vitaminus verta rinktis tuomet, kai neturime aiškių nusiskundimų ir norime profilaktiškai pasirūpinti savo organizmu: „Jie taip pat pravers ir tais atvejais, kai mityboje trūksta daržovių, žuvies, vaisių ar grūdinių produktų, kai gyvename labai aktyviai ir patiriame didelį fizinį krūvį. Vitaminų kompleksai taip pat naudingi vyresnio amžiaus žmonėms – jiems reikia daugiau B grupės vitaminų, vitamino D, kalcio, todėl kompleksai gali būti patogus sprendimas.“

Tuo tarpiu pavienius vitaminus verta rinktis tuomet, kai kraujo tyrimai parodo konkretų magnio, vitamino D ar geležies trūkumą, arba tada, kai gydytojas paskiria didesnę dozę konkretaus vitamino ar mineralo.

Kurių vitaminų vartojimą vasarą reikėtų nutraukti?

Anot L. Kairiūkštienės, imunitetui vasarą tenka mažesnis krūvis nei žiemą, o per didelis stimuliavimas ilgainiui gali jį išbalansuoti, todėl imuniteto stipriklių, tokių kaip vitaminas C, cinkas ar ežiuolė, nederėtų vartoti ištisus metus. Šiuos vitaminus rekomenduojama vartoti kursais, pavyzdžiui, 2-4 savaites, o paskui derėtų padaryti pertrauką.

„Žalingas gali būti ir geležies perteklius – ypač, jeigu nėra nustatytas geležies trūkumas, – pastebi vaistininkė. – Geležį visada geriausia vartoti vadovaujantis kraujo tyrimų rezultatais, o ne profilaktiškai. Taip pat be pertraukų nepatariama vartoti stresui valdyti skirtų adaptogenų, pavyzdžiui, rodiolių ar ašvagandos – vartojant šiuos papildus ištisus metus, jie gali prarasti savo efektyvumą.“

Kada gresia hipervitaminozė ar net organų pažeidimai?

Vaistininkė priduria, kad ištisus metus nederėtų vartoti ir riebaluose tirpių vitaminų, pavyzdžiui, vitaminų A, E, K ir D, kurie kaupiasi organizme. Jai pritaria ir R. Maciulevičienė, teigianti, kad perdozavus vitamino A, pasireiškia galvos skausmas, pykinimas, odos pokyčiai, o vaikams – augimo sutrikimai. „Vitamino D perteklius sukelia hiperkalcemiją, dėl kurios atsiranda silpnumas, vėmimas, troškulys, inkstų pažeidimai“, – sako gydytoja. 

Anot R. Maciulevičienės, profilaktiškai vartojant maisto papildus didelėmis dozėmis ir neturint aiškių indikacijų galima padaryti žalos sveikatai: „Nors tam tikrais atvejais vitaminų ir mikroelementų vartojimas yra būtinas, perteklinis naudojimas gali sukelti hipervitaminozę, mikroelementų disbalansą ar organų pažeidimus. Kai kurios medžiagos gali sąveikauti tarpusavyje ar su vartojamais medikamentais ir šitaip trikdyti įprastas fiziologines funkcijas. Todėl bet kokių papildų vartojimas turėtų būti pagrįstas individualiu poreikiu pasitarus su gydytoju.“

Natūralus būdas stiprinti organizmą – subalansuota mityba

Šiltuoju metų laiku organizmą galima stiprinti natūraliai – pavyzdžiui, įtraukiant į racioną daugiau vitaminų ir mineralų turinčio sezoniško maisto, kuris kompensuoja tai, ko organizmui trūko žiemą. Pasak L. Kairiūkštienės, vitamino C gausu petražolėse, krapuose, daigintuose grūduose, rūgštynėse, dilgėlėse, juoduosiuose serbentuose, citrusiniuose vaisiuose, paprikose.

„Geležies gausu jautienoje, kepenėlėse, kiaušiniuose, burokėliuose, špinatuose, lęšiuose, pupelėse, moliūgų sėklose, o raumenims ir nervų sistemai reikalingo magnio galime gauti valgydami grikius, avižas, migdolus, žaliuosius lapinius augalus, bananus. B grupės vitaminų esama viso grūdo produktuose, mėsoje, kiaušiniuose, mielių dribsniuose, o Omega-3 riebalų rūgščių – linų sėmenyse, čija sėklose, riebioje žuvyje, graikiniuose riešutuose. Žarnyno mikroflorą pastiprinsime rinkdamiesi fermentuotus produktus, tokius kaip rauginti kopūstai ar kefyras“, – pataria vaistininkė.

The post Vitaminai ir papildai atšilus orams: atskleidė, kurių vitaminų nereikia vartoti ištisus metus, ir įvardijo klaidą, galinčią pakenkti sveikatai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.