Vengti daug saulės ir streso

Norintys džiaugtis gražia oda žmonės stengiasi naudoti kokybišką kosmetiką, subalansuotai maitintis, nerūkyti, gerai išsimiegoti, vengti daug saulės ir streso. Tačiau ne visiems ji atsidėkoja norimu spindesiu, nes mūsų sveikata skirtinga, nevienodai reaguojame į aplinką ir kt. Mokslininkų dėmesys pastaruoju metu sutelktas, matyt, į pagrindinį odos grožio ir jaunystės raktą – genus.

Genetinė informacija atveria naujas duris į asmeninę odos priežiūrą ir tikslinį gydymą. Šioje srityje Lietuvoje ką tik įdiegtas unikalus genetinių tyrimų komplektas – vienintelis Baltijos šalyse.  Panašūs odos savybių įvertinimo metodai pasaulyje skaičiuojami bene ant vienos rankos pirštų. Tyrimo tikslumui įtakos nedaro nei paros metas, nei fizinis krūvis, nei mityba ar kiti išoriniai veiksniai.

„Tai pavyko įgyvendinti, kai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai ir mūsų laboratorijos specialistai atliko pirmąją mūsų šalyje studiją. Gauti rezultatai nauju lygiu padeda suprasti ir spręsti odos problemas. Tuomet buvo sukurtas inovatyvus genetinių tyrimų komplektas, leidžiantis įvertinti kiekvieno žmogaus silpnąsias bei stipriąsias odos savybes. Turint tokį genetinį pasą galima priimti tikslius personalizuotus odos priežiūros sprendimus“, – sakė „Medicina practica“ laboratorijų tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.

Jis paaiškino, kad paėmus kraujo mėginį pirmiausia pagal molekulinės biologijos technologijas išanalizuojama 14 naujausių mokslui žinomų skirtingų genų ir jų derinių, darančių įtaką 5 svarbiausioms odos funkcijoms: elastingumui, drėkinimui, imuniniam atsakui, antioksidacinei savybei ir apsaugai nuo ultravioletinių (UV) spindulių.

Žmogaus tėvų paveldėtos funkcijos

Šios iš žmogaus tėvų paveldėtos funkcijos tarpusavyje glaudžiai susijusios. Dauguma genetiškai užprogramuotų požymių jaunesniame amžiuje gali būti nepastebimi, o pradeda ryškėti tik sulaukus 30 metų.

„Gauti duomenys apdorojami pagal specialų algoritmą. Tai leidžia gydytojams dermatologams įvertinti odos savybes. Po to galima spręsti, kokios priemonės būtų efektyviausios siekiant išlaikyti sveikatą ir jaunatviškumą“, – pasakojo specialistas.

Štai įsivaizduokime 35 metų moterį, kuri jau kurį laiką nerimauja, kad oda tapo jautresnė, neretai parausta, būna smulkiai išberta. Atlikus šį inovatyvų tyrimą paaiškėja, kad ji turi genetinį polinkį į padidintą uždegiminį atsaką bei sumažėjusią antioksidacinę apsaugą.

Remiantis tyrimo rezultatais moteriai rekomenduojama naudoti kosmetikos priemones su raminančiais ingredientais, pavyzdžiui, nikotinamidu ir alaviju, vengti agresyvių šveitiklių ir valgyti daugiau antioksidantų turinčio maisto. Be to, patariama naudoti priemones su keramidais – tai sustiprina odos barjerinę funkciją. Per keletą mėnesių, taikant šias personalizuotas priemones, odos būklė pagerėjo, sumažėjo paraudimas ir jautrumas.

Anot S. Barakausko, odos genetinį pasą galima ir verta įvertinti su bendraisiais kraujo, mikrobiotos ar ilgaamžiškumo tyrimais: „Turint labai rimtų odos problemų ir niekaip nerandant atsakymo, kas galėtų būti blogai, toks visų tyrimų kompleksas turėtų duoti išsamiausią atsakymą.“

Genetiniai tyrimai

Specialistai pabrėžia, kad šie genetiniai tyrimai gali būti naudingi ne tik dermatologijos srityje, bet ir kosmetologijoje.

„Odos genetinis pasas leidžia personalizuoti priežiūros procedūras, parinkti tinkamiausias priemones. Prie šio tyrimo sukūrimo dirbusių universiteto mokslininkų manymu, tai gali paskatinti unikalios asmeninės kosmetikos kūrimą. Tokie produktai atitiktų konkrečius žmogaus poreikius“, –kalbėjo medicininių tyrimų laboratorijų tinklo vadovas.

Taip pat įžvelgiama dar viena labai svarbi tyrimų komplekto panaudojimo sritis – plastinė chirurgija. Tai padėtų siekti geriausio rezultato ir sumažinti galimas komplikacijas.

„Mokslas labai sparčiai juda pirmyn. Šis naujausias tyrimas gali būti puikiu pavyzdžiu, kaip genetikos, laboratorinės medicinos ir biotechnologijų pasiekimai atveria naują odos priežiūros erą. Tai gali ne tik padėti asmeniškai tiksliai spręsti jau esamas problemas, bet ir užkirsti joms kelią ateityje“, – S. Barakauskas.

Šiuo metu tiriama, kaip genetinis pasas gali padėti išsiaiškinti polinkį į melanomą ir kitas sudėtingas odos ligas.

Verta žinoti

Elastingumo ir odos atraminės funkcijos sutrikimas lemia odos plonėjimą, ryškesnes raukšles, spartesnius veido ovalo pokyčius, maišelius po akimis, prastesnį žaizdų gijimą.

Sutrikusi drėkinimo funkcija sukelia šerpetojimą, smulkias raukšles, negyvybingą odą.

Odos imuninio atsako funkcijos sutrikimas lemia odos jautrumą, ilgai išliekantį raudonį, bėrimą,  odos sausumą ir jautrumą.

Sutrikusi antioksidacinė odos funkcija pasireiškia odos išsausėjimu, padidėjusiu riebalų išsiskyrimu, greitesniu senėjimu, papilkėjimu, šiurkščiu odos paviršiumi, kuperozės rizika, išsiplėtusiais kapiliarais.

Apsaugos nuo UV spindulių funkcijos sutrikimas lemia odos nudegimą, pigmentines dėmes, smulkių raukšlių tinklą, papilkėjusią, negyvybingą odą, UV spinduliuotės sukeltas odos ligas.

The post Nauja odos priežiūros era – taisykles rašo genai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Atjauninti ląstelę? Šiandien tai – įmanoma

Šiandien mokslininkai jau kalba apie galimybę ne tik pristabdyti senėjimą, bet ir atgręžti šį procesą atgal. Kaip teigia medicinos mokslų daktaras, genetikas, pionierius ilgaamžiškumo tyrimų srityje Lietuvoje Vaidas Dirsė, viena iš labiausiai jį nustebinusių naujienų mokslo srityje yra susijusi su laboratoriniais eksperimentais, kurie dar visai neseniai atrodė sunkiai įsivaizduojami.

„Prieš porą metų „Cell“ žurnale publikuotame tyrime buvo aprašyta, kaip pasitelkus genų inžineriją eksperimento metu pavyko dirbtinai pasendinti laboratorines peles ir sukelti joms senatvinę akių ligą – glaukomą. Vėliau – atstatyti pažeistus akies audinius ir dalinai arba visiškai sugrąžinti regėjimą. Šis eksperimentas parodė, kad pasitelkus mokslą galima atgręžti ląstelių senėjimo procesą. Didžiausias žingsnis šioje srityje laukia dar šiemet, kai prasidės pirmieji klinikiniai tyrimai su žmonėmis, bandant atjauninti jų akių audinius. Vertinant dabartines tendencijas ir technologinę pažangą, tikėtina, kad tokie tyrimai greitai plėsis ir sukels tikrą revoliuciją ilgaamžiškumo srityje“, – pasakoja V. Dirsė.

Genetika lemia mažiau, nei galvojame

Nors ilgaamžiškumas dažnai siejamas su paveldimumu, šiandien mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad genetika tėra tik dalis visos dėlionės. Pasak medicinos mokslų daktaro V. Dirsės, kur kas didesnį vaidmenį vaidina mūsų gyvenimo būdas, kasdieniai įpročiai ir aplinka.

„Genetika lemia apie 10–20 proc. mūsų sveikatos, o likusią dalį – gyvenimo būdas ir aplinka, kurie tarpusavyje glaudžiai susiję. Galima turėti labai palankius genus, galinčius nulemti ilgaamžį gyvenimą, tačiau žalinga gyvensena stabdo jų raišką. Vienas iš pagrindinių veiksnių, labiausiai skatinančių senėjimą – stresas. Antroje vietoje – miego trūkumas. Geriausius ilgaamžiškumo biologinius rodiklius turi tie, kurie miega nuo 6 iki 8 valandų per parą. Dar vienas itin svarbus aspektas – fizinis aktyvumas. Kiek atliekame tyrimų, tiek matome: žmonių, kurie sportuoja intensyviau, rodikliai yra žymiai geresni“, – sako genetikas.

Technologijos, kurios padeda gyventi ilgiau

Kiekvienas mūsų sprendimas turi įtakos sveikatai, tačiau norint ką nors keisti – pirmiausia reikia žinoti, ką stebėti. Šiandien tai tampa gerokai paprasčiau: išmanieji laikrodžiai leidžia sekti ne tik žingsnius ar pulsą, bet ir kitus sveikatos parametrus, kurie gali būti gyvybiškai svarbūs. Kaip pasakoja genetikas V. Dirsė, kartais užtenka vieno tiksliai pamatuoto rodiklio, kad būtų išgelbėta gyvybė.

„Deguonies koncentracijos stebėsena organizme yra gyvybiškai svarbi. Sveiko žmogaus kraujyje deguonies lygis turėtų būti nuo 95 iki 99 proc. Jei jis krenta žemiau – tai jau signalas sunerimti. Pats esu turėjęs atvejį artimoje aplinkoje: žmogus sirgo plaučių infekcija, gydėsi namuose ir nesimatavo šio rodiklio. Kai galiausiai pasimatavo – buvo 89 proc. Tai jau ta riba, kai reikia skubiai vykti į ligoninę. Laimei, viskas baigėsi gerai, bet tokia stebėsena gali realiai išgelbėti sveikatą – ar net gyvybę“, – apie įvykį pasakoja medicinos mokslų daktaras.

Tačiau žvelgiant į ilgaamžiškumo perspektyvą, pasak V. Dirsės, svarbiausi tampa du rodikliai: širdies ritmo kintamumas (HRV) ir miego kokybė.

„HRV parodo patiriamo streso lygį. Kuo aukštesnis rodiklis – tuo didesnis atsparumas stresui. Gerai sudėlioti kasdieniai įpročiai šį rodiklį gali pakelti iki 100 ar net 120. Kalbant apie miegą, svarbu ne tik tai, kiek valandų miegame, bet ir kiek trunka gilus miegas, kuris yra būtinas kūno ir smegenų regeneracijai. Jis turėtų trukti bent pusantros valandos, minimaliai – valandą. Šiuos rodiklius aš pats kasdien stebiu savo išmaniajame laikrodyje „Huawei Watch 5“. Jame esanti „X-Tap“ funkcija per 60 sekundžių išmatuoja pagrindinius devynis sveikatos rodiklius, įskaitant HRV, miego kokybę, deguonies lygį kraujyje ir streso lygį. Įrenginyje integruota ir dar viena naudinga funkcija, galinti įvertinti kvėpavimo būklę. Užtenka kelis kartus giliai įkvėpti, pakosėti – ir dirbtinis intelektas analizuoja duomenis, nustatydamas, ar nepasireiškia kvėpavimo sutrikimo požymiai. Stebint kvėpavimo pokyčius, galima anksčiau reaguoti ir išvengti rimtesnių komplikacijų“, – pasakoja V. Dirsė.

The post Ilgaamžiškumas – mūsų rankose: genetikas atskleidė, ką svarbu stebėti, jei norite gyventi ilgiau appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Tad kodėl vieni žmonės žilus plaukus pastebi tik sulaukę 50-ies, o kiti – dar studijų laikais? Pateikiame 5 netikėtas priežastis, kurios gali paskatinti ankstyvą plaukų žilimą, ir patarimus, kaip to išvengti arba bent jau sulėtinti procesą.

1. Lėtinis stresas – tylus žilimo katalizatorius

Daugelis yra girdėję posakį „nuo streso net žili plaukai atsirado“. Ir tai – ne mitas. Naujiausi tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas pažeidžia melanocitus – ląsteles, atsakingas už plaukų pigmentaciją. Kai šios ląstelės išsenka arba nustoja veikti, plaukai pradeda augti be spalvos, t. y. žili.

Ką daryti:
Reguliarus poilsis, kokybiškas miegas, fizinis aktyvumas, meditacija ar net trumpi pasivaikščiojimai gamtoje gali sumažinti streso lygį ir apsaugoti nuo priešlaikinio žilimo.

2. Vitaminų ir mineralų trūkumas

Plaukų spalvai išsaugoti būtinas tam tikrų maistinių medžiagų balansas, ypač:

• Vitaminas B12
• Folio rūgštis
• Cinkas
• Varis

Šių medžiagų trūkumas trukdo melanino – pigmento, suteikiančio plaukams spalvą – gamybai.

Ką daryti:
Į savo mitybą įtraukite daugiau žalių lapinių daržovių, pupelių, kiaušinių, jūros gėrybių ir riešutų. Jei abejojate dėl vitaminų kiekio – verta atlikti kraujo tyrimus ir pasitarti su gydytoju ar dietologu.

3. Rūkymas – sparčiausias žilimo spartintojas

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad rūkaliai turi net 2,5 karto didesnę tikimybę pradėti žilti anksčiau nei nerūkantys. Nikotinas ir kiti toksinai mažina deguonies tiekimą plaukų folikulams, trikdo pigmento gamybą ir spartina senėjimo procesus visame kūne.

Ką daryti:
Jei dar rūkate – tai dar viena puiki priežastis atsisakyti šio įpročio. Jūsų plaukai (ir visa išvaizda) tikrai padėkos.

4. Hormoniniai svyravimai ir sutrikimai

Skydliaukės veiklos sutrikimai (hipotireozė ar hipertireozė), policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ar net ankstyva menopauzė – visa tai gali paveikti plaukų augimą, tankumą ir pigmentaciją. Hormonai tiesiogiai susiję su melanino sinteze.

Ką daryti:
Jei pastebite ne tik žilimą, bet ir plaukų slinkimą, nuovargį, svorio pokyčius ar odos sausėjimą – verta pasitarti su gydytoju ir atlikti hormonų tyrimus.

5. Aplinka ir oro tarša

Dėl didelio užterštumo miestuose plaukų folikulai nuolat veikiami laisvųjų radikalų, kurie pažeidžia odos ląsteles, skatina uždegiminius procesus ir trikdo pigmento gamybą. Taip pat dažnas plaukų dažymas, karštis (lygintuvai, fenas), netinkama priežiūra – visa tai prisideda prie folikulų silpnėjimo.

Ką daryti:
Rinkitės švelnias, natūralios sudėties plaukų priežiūros priemones, naudokite apsauginius purškalus nuo karščio, o vasarą – ir nuo UV spindulių. Taip pat reguliariai valykite galvos odą nuo nešvarumų ir aplinkos teršalų.

The post 5 netikėtos priežastys, dėl ko gali anksčiau pradėti žilti plaukai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Sportiški elementai kasdienėje aprangoje

Sportinio stiliaus detalės – viena paprasčiausių ir veiksmingiausių priemonių atjauninti įvaizdį. Tai nebūtinai reiškia sportinį kostiumą – pakanka vieno akcento, pavyzdžiui:

• baltų sportinių batelių prie suknelės ar sijono,
• laisvo „bomber“ tipo švarko,
• kuprinės vietoj klasikinės rankinės.

Tokios detalės įvaizdžiui suteikia dinamikos, lengvumo ir nenuobodaus modernumo.

2. Šviesios spalvos – jaunystės sąjungininkės

Tamsūs atspalviai – elegantiški, bet jie gali „apsunkinti“ įvaizdį. Jei nori atrodyti gaiviau ir šviesiau, rinkis:

• švelnią rožinę,
• šviesiai melsvą,
• pistacijų žalią,
• smėlio ar baltą toną.

Ypač svarbu šviesius atspalvius rinktis arčiau veido – palaidinė, megztinis ar švarkas gali daryti didelę įtaką visam vaizdui.

3. Jaunatviškas kirpimas ir sluoksniavimas

Drabužių forma – tai, kas dažnai išduoda amžių labiau nei pati apranga. Venk pernelyg griežtų, standžių siluetų, vietoj to rinkis:

• laisvai krentančius drabužius,
• sluoksniavimą (pavyzdžiui, marškiniai po liemene ar megztinis ant pečių),
• trumpesnio ilgio švarkelius ar džinsinius švarkus, kurie pabrėžia liemenį.

Sluoksniavimas ne tik vizualiai atjaunina, bet ir leidžia kurti įvairius derinius be didelių investicijų.

4. Modernūs aksesuarai

Aksesuarai gali „nunešti“ į praeitį arba suteikti šiuolaikiško žavesio. Šiuo metu jaunatviškiausi ir stilingiausi akcentai:

• stambesni, netaisyklingų formų auskarai,
• „cat eye“ stiliaus akiniai nuo saulės,
• minimalistiniai grandinėlės tipo kaklo papuošalai,
• pintos rankinės ar „bucket bag“ stiliaus krepšiai.

Svarbiausia – vengti „sunkių“, senamadiškų detalių ir pasirinkti vieną akcentą, kuris įvaizdžiui suteiks charakterio.

5. Gaivus makiažas ir natūralūs plaukai

Stiliaus jausmas – tai ne tik drabužiai, bet ir tai, kaip pateiki save. Gaivus, natūralus makiažas ir nesuvaržyta šukuosena sukuria įspūdį, kad esi energinga, neperkrauta ir savimi pasitikinti.

• Vietoj matinės pudros rinkis švytėjimą suteikiančią.
• Ryški lūpų spalva (pvz., koralinė ar vyšninė) gali veikti kaip nuotaikos pakėlėja.
• Plaukai gali būti laisvai banguoti, surišti į netvarkingą kuodelį ar pusiau susegti – jokių „kietų“ šukuosenų!

The post 5 stiliaus detalės, kurios suteikia jaunatviškumo: paprasti akcentai, keičiantys visą įvaizdį appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Genus galima „įjungti” ir „išjungti”

Žmogui, pirmąkart girdinčiam sąvoką „epigenetika”, gali būti keblu suprasti, kuo ji skiriasi nuo genetikos ir kodėl apie ją vis dažniau kalba ne tik mokslininkai, bet ir sveikatos specialistai. Tačiau būtent epigenetika šiandien atskleidžia vieną svarbiausių žinučių: mes galime turėti didesnę įtaką savo sveikatai, nei iki šiol manėme.

„Epigenetika analizuoja, kaip aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai daro įtaką genų raiškai bei reguliuoja organizmo funkcijas. Šie procesai lemia, kurie genai bus aktyvuoti, o kurie – „išjungti”, priklausomai nuo tokių veiksnių kaip mityba, aplinkos sąlygos ir propaguojamas gyvenimo būdas. Vadinasi, daug galios yra mūsų pačių rankose – epigenetika įgalina mus keistis. Iš esmės, epigenetika valdo genetiką – jei genomą įsivaizduotume kaip kompiuterį, tai epigenomas būtų jo programinė įranga”, – aiškina A. Krupavičė.

Didžiulę įtaką turi gyvenimo būdo pasirinkimai

Ne vienam atrodo, kad paveldimumas – tai gyvenimo scenarijus, kurio pakeisti negalime. Tačiau šiuolaikinis mokslas kviečia pažvelgti giliau ir suprasti: tai, kaip gyvename, ką valgome, net ką jaučiame, gali daryti įtaką mūsų genų aktyvumui.

„Mes patys galime daryti teigiamą įtaką epigenetiniams procesams, nes jie, daugiausia priklauso nuo mūsų kasdienių gyvenimo būdo pasirinkimų – mitybos, fizinio aktyvumo, miego, streso. Tačiau tai reikalauja žinių ir supratimo, kas naudinga, o kas gali būti žalinga. Tam tikrų medžiagų, maisto papildų vartojimas per epigenetinius mechanizmus gali paveikti genų raišką. Kasdieniai mūsų pasirinkimai – ar sportuojame, ar sveikai maitinamės, kiek streso patiriame, lemia savijautą, polinkį į tam tikrus susirgimus”, – tvirtina endobiogenikė.    

Pokyčiai įvyksta greitai

Gydytojos teigimu, kai kurie epigenetiniai pokyčiai įvyksta gan greitai, o kitų pasireiškimui reikia ilgesnio laiko. Tačiau svarbu suprasti, kad tai yra nuolat besikeičiantys procesai, kuriuos galima paveikti ir pakreipti kita linkme.

„Epigenetiniai procesai yra dinamiški ir grįžtami. Skirtingai nei genetiniai pokyčiai, kurie yra pastovūs, epigenetiniai gali kisti reaguodami į mitybą, fizinį aktyvumą, stresą, miego kokybę, aplinkos veiksnius ir net socialinius ryšius. Pavyzdžiui, ilgai trunkantis stresas gali sukelti nuoseklius epigenetinius pokyčius”, – sako A. Krupavičė.

Epigenetiniai procesai vyksta visą gyvenimą

Specialistė pabrėžia, kad epigenetiniai procesai vyksta visą gyvenimą, nuo pat pirmųjų vystymosi akimirkų, o kiekvienas gyvenimo etapas skirtingai veikia mūsų epigenetinį kodą. Dėl šios priežasties labai svarbu jau ankstyvame amžiuje formuoti gerus įpročius.

„Epigenetiniai pokyčiai vyksta per visus žmogaus gyvenimo etapus. Kiekvienas jų turi skirtingą poveikį epigenetiniam kodui. Jau vaisiaus vystymosi metu veikiamas epigenomas. Mamos patiriamas stresas, mitybos įpročiai, aplinkos toksinai turi įtakos vaisiaus formavimosi procesams, nes lemia epigenetinius pokyčius. Po gimimo ir augant vis daugiau išorinių aplinkos veiksnių pradeda daryti įtaką žmogaus vystymuisi. Ankstyvosios gyvenimo patirtys, pavyzdžiui, santykiai su tėvais, lemia tolesnius epigenetinius pokyčius, veikia besivystančias neuronų grandines. Teigiamos ir neigiamos patirtys ankstyvame gyvenime sukuria biologinę atmintį, o epigenetiniai DNR pokyčiai įrašo šias patirtis į besivystančias smegenų neuronines grandines, formuodami ilgalaikį poveikį žmogaus gyvenimo eigai. Suaugusiame amžiuje vidiniai signalai vis dar svarbūs fiziniam augimui ir mokymuisi, tačiau pamažu didesnę reikšmę įgauna aplinkos bei socialinės įtakos. Lankstus epigenomas padeda mums prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio ir mokytis iš savo patirties”, –  pasakoja endobiogenikė.

Sritis sparčiai vystosi  

Nors epigenetika dar ganėtinai nauja, tačiau sparčiai besivystanti mokslo sritis. Žinios apie epigenetiką jau taikomos praktikoje – jos tampa pagrindu kuriant naujus, moksliškai pagrįstus sprendimus. Vieną tokių pavyzdžių jau galime matyti ir mūsų šalyje – remdamiesi epigenetikos principais, Šveicarijos ir Lietuvos mokslininkai sukūrė inovatyvius produktus, galinčius prisidėti prie genų aktyvumo reguliavimo. Lietuvoje pristatyta pirmoji epigenetinė „Aconitum” maisto papildų linija, skirta padėti reguliuoti genų veiklą per specifines veikliąsias medžiagas. Pasak A. Krupavičės, epigenetiniai maisto papildai smarkiai skiriasi nuo įprastinių papildų – jų veikimas pagrįstas visai kitokiu principu.   

„Įprasti maisto papildai labiau orientuoti į trūkstamų medžiagų, vitaminų atstatymą, papildymą. Epigenetiniuose papilduose esantys ingredientai veikia epigenetinius mechanizmus, o per juos ir genų raišką, moduliuoja ląstelių veiklą. Tai gali turėti ilgalaikį poveikį organizmo sveikatai”, – teigia gydytoja.  

Reaguoja į organizmo energijos poreikius

Pasak endobiogenikės A. Krupavičės, epigenetika atlieka itin svarbų vaidmenį reguliuojant energijos gamybą ir organizmo atsistatymo procesus.

„Epigenetika reguliuoja mūsų organizmo funkcijas per įvairius mechanizmus, kurie veikia mūsų genų išraišką – ji nurodo, kuriems genams ir kada būti aktyviems be pačių genų sekos pakeitimų. Epigenetiniai mechanizmai kruopščiai reguliuoja imuninės sistemos ląstelių veiklą ir uždegiminius procesus, padeda reguliuoti medžiagų apykaitą ir energijos gamybą ląstelėse, reaguojant į organizmo energijos poreikius. Epigenetika ne tik keičia genų ekspresiją, bet ir prisideda prie organizmo gebėjimo prisitaikyti prie skirtingų energetinių poreikių ir užtikrinti efektyvų atsistatymą po pažeidimų ar streso. Organizmas kasdien susiduria su įvairiais iššūkiais, pavyzdžiui, kenčia nuo oksidacinio streso, uždegimo ar sužeidimų, kurie gali sutrikdyti ląstelių funkcijas. Epigenetiniai pokyčiai padeda organizmui reaguoti į šiuos iššūkius. Pavyzdžiui, kai ląstelės patiria stresą, epigenetiniai mechanizmai gali aktyvuoti tam tikrus genus, kurie padeda kovoti su pažeidimais, taisyti DNR ar mažinti uždegimą”, – pasakoja A. Krupavičė.   

The post Genai – ne nuosprendis: gydytoja endobiogenikė atskleidė, kaip galime perrašyti savo sveikatos scenarijų appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Apkūnių žmonių pasaulyje kasmet vis daugėja ir mokslininkai susidomėjo, ar ši aktuali problema nėra susijusi su kokiomis nors kitomis priežastimis, išskyrus tinginystę ir potraukį kenksmingam maistui. Jų įtarimai pasitvirtino: pasirodo, polinkis kaupti papildomus kilogramus iš tikrųjų egzistuoja. Negana to, jis pakankamai apgaulingas ir galintis paveikti skirtingus biocheminius ir fiziologinius mechanizmus.

Kai mūsų genai „lūžta“/stringa

Pilną „juodraštinę“ žmogaus genomo šifruotę mokslininkai turėjo 2001-aisiais metais. Nuo to laiko chromosomose jie aptiko daugiau negu 60 „dalyvių“, pokyčiai kuriuose padidina riziką papilnėti.

Kartais vienas iš genų išeina iš rikiuotės (tokio tipo nutikimas vadinamas monogeniniu) sistemoje, kuri atsakinga už resursų kaupimą „atsargai“. Ši sistema nusprendžia, kiek kalorijų iš suvalgytų pietų suvartoti dabar, o kiek atidėti ateičiai ant sėdmenų ir talijos. Savo tvarką mūsų organizmo ūkvedys įvedinėja padedamas dviejų talkininkų – leptino ir melanokortino hormonų.

Leptino gamyba vyksta riebaliniame audinyje, jis dažnas vadinamas sotumo hormonu. Išsiskyręs riebalinėse ląstelėse jis keliauja tiesiai į pogumburį – tą smegenų dalį, kuri atsakinga už daugybę gyvybiškai svarbių procesų. Ten leptinas užkuria sintezę kito hormono – melanokortino, kuris nuslopina malonumo centrą smegenyse, dėl ko žmogus jaučia sotumą ir praranda susidomėjimą maistu. Kuo didesnė riebalinio audinio apimtis, tuo didesnė leptino koncentracija ir tuo mažiau norisi valgyti. Toks atbulinis ryšys reguliuoja mitybos elgseną ir neleidžia kaupti papildomų kilogramų. Tačiau esant tam tikroms mutacijoms, nusistovėjęs mechanizmas išeina iš rikiuotės: žmogus sušlamščia visą jąm prieinamą maistą ir nejaučia sotumo jausmo, net jeigu jo kelnės tuoj tuoj sprogs.

Mergina, antsvoris

Shutterstock

Valgyti, bet nejausti sotumo

Pati dažniausia paveldėto nutukimo priežastis – geno MCR4 mutacija. Jis koduoja melanokortino receptorių pogumburyje, ir jo mutavusių variantų nešiotojai arba iš viso nejaučia sotumo jausmo (tokiu atveju, nutukimas pradeda vystytis dar ankstyvojoje vaikystėje), arba jų pasisotinimo jausmas kur kas silpnesnis negu lieknų žmonių. Pati kenksmingiausia šio geno mutacijos versija atsakinga už maždaug 4 proc. visų, smarkiai išreikšto vaikų nutukimo, atvejų, o šiek tiek „nekaltesnis“ šio geno variantas būdingas maždaug 22 proc. žmonių. Jie nebūtinai yra nutukę, bet jiems kur kas sunkiau apriboti save dėl maisto.

Dar vienas lieknumui pražūtingas nukrypimas nuo normos vyksta leptino LEP gene, dėl ko hormonas neišsiskiria taip, kaip turėtų. Kūdikiai su šia geno mutacija valgo kur kas daugiau negu priklausytų pagal amžių, o pamėginus atimti iš jų maistą, būna irzlūs ir nepatenkinti. Tokiems žmonėms nutukimas prasideda jau vaikystėje, o sulaukus maždaug 30-ies, dar prisideda ir 2-ojo tipo cukrinis diabetas. Tačiau laimei, mokslininkai rado būdą, kaip pagerinti paveldėtos medžiagų apykaitos sutrikimo reikalus: pacientams į paodį suleidžiama dirbtinai sukurto leptino, dėl ko apetitas normalizuojasi.

Iš serijos „Visos bėdos užgriuvo tuo pat metu“

Jei nutukimo priežastis – netaisyklinga kelių genų veikla tuo pat metu, kalbama apie poligeninį apkūnumą. Jis pasitaiko kur kas dažniau už monogeninį: bent kelios tavo amžiais besikūdinančios draugės turi vienų arba kitų genų nukrypimų nuo normos. Atskirai šios mutacijos milžiniškos žalos nedaro, tačiau veikdamos išvien sutrikdo medžiagų apykaitą. Genetikės-epidemiologės Elizabeth Speliotes (Mičigano Universitetas) skaičiavimais, žmogus, kurio DNR yra 104 „nepageidaujami“ genų variantai, susiję su nutukimu, vidutiniškai sveria 11 kg daugiau už tą, kuris yra 78 tokių variantų nešiotojas.

Nesėkmingų genų versijų savininkai gali stipriau jausti alkį arba kad tas jausmas praeitų, jiems reikia daugiau maisto, arba makaronai ir sausainiai jiems kelia kur kas didesnį malonumą negu įprastinių genų variantų nešiotojams, arba jų organizmai juodai dienai linkę kaupti kur kas didesnes atsargas – panašių į šiuos mechanizmus gali būti ir kur kas daugiau. Pavyzdžiui, jei kažkieno DNR „sutinkamos“ mutavusios genų DRD2 ir OPRM1 versijos, patyrę bent menkiausią stresą tokie žmonės nusiraminimo ieško šaldytuve. Genas DRD2 atsakingas už vieno iš dopamino („malonumo hormono“) receptorių formavimą, o OPRM1 koduoja opioidinį receptorių. Jis jautriai reaguoja į natūralius opiatus, kuriuos išskiria mūsų smegenys skausmo malšinimui. Paprasčiau kalbant, abu šie genai yra atsakingi už tai, kad tu jaustum malonumą, ir šio svarbaus proceso sutrikdymas sukelia fizines priklausomybes arba mitybos elgsenos sutrikimus.

Kaip lieknumą perduoti ateities kartoms

Kaip jau supratai, tavo santykiui su maistu genai turi didžiulę įtaką. Tačiau tai tik dalis paveikslo. 1980-aisiais mokslininkai aptiko, kad be DNR mūsų ląstelėse yra dar viena kontroliuojanti sistema – epigenetinė. Tai tarsi „greitojo reagavimo būrys“: priklausomai nuo išorinės terpės ji uždeda ant genų specialias „žymes“ ir taip keičia jų veiklą. Ir šis procesas įvyksta per visą vieno žmogaus gyvenimą, o ne per kelias kartas.

2015-aisiais metais mokslininkai iš kelių Danijos ir Švedijos institutų išsiaiškino štai tokį dalyką: epigenenetinis „prižiūrėtojas“ akylai seka, koks maisto kiekis yra prieinamas organizmui ir priklausomai nuo patikros rezultatų keičia medžiagų apykaitą. Mokslininkai palygino spermatozoidų DNR apkūnių ir liesų vyrų ir aptiko daugiau negu 9000 epigenetinių pakitimų, be to 274 iš jų buvo aptikti genuose, kurie reguliuoja apetitą ir mitybos elgseną. Mokslininkai labai nustebo, kai po liposakcijos skirtumų skaičius sumažėjo 1.2 karto, o praėjus metams po operacijos – beveik 2 kartus! Apkūnių žmonių epigenomai labiau supanašėjo į lieknų žmonių, o tai reiškia, kad įtakos tam tikroms DNR grandinėms dalims turėjo pats riebalinis audinys.

Mokslininkai mano, kad stambesnio sudėjimo vyrų spermatozoidai siunčia palikuonims štai tokią žinutę: „Mažyli, tavo tėtis buvo gerokai nusipenėjęs, o tai reiškia, kad aplink – pilna maisto. Mėgaukis! Maža kas gali nutikti ateityje“. Tačiau palikuonių metabolizmui dar didesnę įtaką turi motinos gyvenimo būdas ir svoris. Keliais tyrimais iškart buvo įrodyta, kad apkūnių moterų vaikams gresia didesnė nutukimo tikimybė, nors tokia rizika ženkliai sumažėjo, kai mama nėštumo metu suėmė save į rankas ir numetė svorio.

Ar įmanoma „perrašyti“ programą?

Mokslininkams akivaizdus ir dar vienas dalykas: pasirodo, „prižiūrėtojas“ pažymi skirtingus genus net ir priklausomai nuo to, kokį maistą vartojame. Atlikus vieną eksperimentą su pelėmis, kurias maitino itin riebiu maistu, vos per keletą mėnesių atsirado didžiulis kiekis žymių ant genų, kurie atsakingi už leptino ir melanokortino gamybą (pameni, jie reguliuoja alkio jausmą?).

Žalos pridaryti gali ne tik potraukis žalingam maistui, bet ir stiprus jo apribojimas. Metų pradžioje amerikiečių moksliniame žurnale „Obesity“ (Nutukimas) buvo išspausdintas tyrimas, kuris rėmėsi svorio metimui skirto televizijos šou „The biggest loser“ rezultatais. Mokslininkai išanalizavo programos laimėtojų būklę praėjus šešiems metams po finalo. Priėjo tokios išvados: radikali dieta pakeitė jų metabolizmą, sumažinusi bazinę medžiagų apykaitą. Negana to, kad visiems dalyviams sugrįžo ankstesnis jų svoris, jie nebegalėjo daugiau sulieknėti net ir vartodami minimalų kalorijų skaičių.

Žalingi mitybos įpročiai gali išderinti net ir iš pradžių vyraujančią taisyklingą medžiagų apykaitą. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Jei tau atiteko netobulos genų versijos, tai dar nereiškia, kad užkąsti problemas bandelėmis – vienintelė tavo išeitis. Už mitybos elgseną ir reakciją į stresą atsako daugybė genų, todėl vienų „nurašymas“ gali būti kompensuojamas taisyklinga kitų veikla.

Bet kokiu atveju, tikrai nevalia tų, kurie nesėkmingai kovoja su viršsvoriu metų metais, laikyti tinginiais ir bevaliais. Galimas daiktas, kad jiems sunkiau atsikratyti papildomų kilogramų negu tau ne dėl apsileidimo, o dėl genetikos. Tačiau yra ir gerų naujienų. Taip, mokslininkai kol kas dar neturi pakankamai informacijos, kad skirtų dietines rekomendacijas remdamiesi genotipu. O tie, kurie siūlo panašias paslaugas, dar nėra užsitarnavę pakankamai pasitikėjimo. Tačiau mokslas nestovi vietoje.Dar 10-15 metų ir kiekviena iš mūsų galės gauti individualius patarimus su genetinių ir biomechaninių parametrų ataskaita. O kol mes laukiam proveržio technologijų srityje, naudokis trimis išbandytomis rekomendacijomis: saikas, saikas ir dar kartą saikas.

The post Genetika ir antsvoris: ar genai kalti, jog kovojame su papildomais kilogramais? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Dvynukių ar dvynukų gimimą šeimoje daugiausia lemia genetika. Tikėtina, jog jei tavo giminėje būta atvejų, kuomet moteris pagimdė dvynukus, ateityje dviejų identiškų vaikučių turėsi tikimybę susilaukti ir tu. Svajos svajomis, bet, regis, amerikiečių Elishos ir Renee Herbert tėveliams labai pasiekė – jie augina ne tik charizmatiškas, linksmas, sveikas, bet ir be galo gražias dvynukes, kurias daugelis jau spėjo tituluoti gražiausiomis pasaulio dvynukėmis. Iš tiesų, Elishos ir Renee Instagram prilygsta pasakai – dvi neįtikėtinai žavios merginos kartu keliauja po pasaulį, fotografuojasi įvairioms reklamoms ar leidiniams ir tiesiog smagiai leidžia laiką viena kitos draugijoje.

Identiškos dvynukės, kaip pačios teigia, beveik nesipyksta ir dažniausiai viena kitą palaiko sunkiausiomis situacijomis. Dvynės pripažįsta, jog jų kraujo ryšys be galo stiprus – jos telepatiškai jaučia viena kitą ir dažnai negali apie vieną kitą negalvoti, kai yra ne kartu. Modeliaujančios dvynukės sulaukia ir individualių modelių pasaulio atstovų pasiūlymų, vis dėlto labai dažnai nuotraukose užsakovai jas trokšta išvysti kartu. Kam fotografuoti vieną grožį, kai gali fotografuoti kelis?

Nuostabiosios merginos ir pačios teigia, jog jų gyvenimas prilygsta pasakai, mat jų ateitis nusimato įdomi, dvynės labai daug keliauja, turi nemažai draugų, o svarbiausia, jog visuomet šalia savęs regi brangiausią žmogų žemėje – sesutę, su kuria sieja tiek daug. Pasižvalgyk po dvynukių pasaką:

View this post on Instagram

catwomen take on splendour itg??going with our faves again this year thanks for dressing us @beginningboutique ✨

A post shared by Renee?? (@reneeherbert_) on Jul 18, 2019 at 11:56pm PDT

View this post on Instagram

Pink & purple barbies??

A post shared by Renee?? (@reneeherbert_) on Jul 21, 2019 at 3:28pm PDT

View this post on Instagram

Beach babies for life

A post shared by Renee?? (@reneeherbert_) on Dec 2, 2019 at 12:02pm PST

View this post on Instagram

Me & my travel partner for life. Also If you look closely you can see a ✈️ in the sky

A post shared by Renee?? (@reneeherbert_) on Dec 10, 2019 at 11:43am PST

View this post on Instagram

Imma take a nap right here

A post shared by Renee?? (@reneeherbert_) on Jan 27, 2020 at 6:00am PST

View this post on Instagram

Can’t stop matching ?

A post shared by Renee?? (@reneeherbert_) on Mar 7, 2020 at 7:21am PST

View this post on Instagram

Putting on makeup to go to the grocery store like

A post shared by Renee?? (@reneeherbert_) on Apr 9, 2020 at 11:59am PDT

View this post on Instagram

Posting sneak peeks and updates on @jumelleswim ! Launching 28/09 ?? Anfjcjvjdncifidnf AHHH who’s ready!?

A post shared by Renee?? (@reneeherbert_) on Sep 21, 2020 at 10:34am PDT

The post Gražiausios dvynės žemėje: tobulą gyvenimą gyvenančios sesutės jaučiasi tarsi pasakoje (FOTO) appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Esi jai patarėja visais gyvenimo klausimais. Nesvarbu, ar tai būtų prieš vakarėlį ant kaktos išdygęs spuogas, ar sudaužyta širdis, ar kiti gyvenimo sunkumai, esi sesuo, kuri visuomet patars ir ras geriausią sprendimą. Kitaip ir negali būti – juk jūs kartu žaidėte smėlio dėžėje, todėl kuo puikaiusiai pažįstate viena kita ir gebate taikliai patarti.

Žinai visas jos silpnybes ir išreiški kritiką, kai to reikia. Žinai jaunesniosios sesutės silpnąsias vietas ir tai tave sustabdo nuo netinkamų poelgių.Esi jai tarsi antroji mama, kuri žino visas tavo paslaptis ir net jei mėgintum ką nors nuo jos nuslėpti, yla tuoj pat išlystų iš maišo.

Jaunoji sesutė – lyg antroji tu. Jūs be galo panašios. Bendra genetika lėmė, jog jūs panašūs jei ne išvaizda, tuomet kai kuriomis charakterio savybėmis. Tikriausiai esi girdėjusi terminą: giminės bruožas? Būtent jis ir nusako tavo bei tavo jaunesnės sesutės panašumus.

Turi tą, šalia kurios gali jaustis sava. Ji žino visas tavo keistenybes. Būtent todėl tau nėra gėda jai prisipažinti apie tai, ką gėdingo esi padariusi ar pasakyti kokią nors nesąmonę. Jaunesnioji sesutė tarsi antroji tu – ji žino apie tave beveik viską, todėl su ja visuomet jauteisi taip, lyg būtum namuose.

Mokai ją santykio su priešinga lytimi. Jei tarp sesučių netvyro konkurencija, tuomet jos gali tapti puikiomis viena kitos santykių patarėjomis bei nenusisekusių santykių guodėjomis.

Tavo daiktai – jos daiktai. Tu visuomet gali skolintis iš sesers drabužius, kosmetiką, knygas, namų reikmes. Ji taip pat.

Mokai ją grožio bei stiliaus paslapčių. Ką kitą supažindinsi su grožio pasauliu ir dalinsi stiliaus patarimus? Sesutės, kartu augdamos, ne tik domisi grožio pasauliu, bet ir dalinasi įvairiausiais grožio patarimais, kosmetinėmis priemonėmis, atlieka viena kitai šukuosenas bei makiažus. Jos viena kitai yra tarsi asmeninės grožio stilistės.

Padedi jai siekti tikslų. Kartu su jaunesniąja sesute vaikystėje tikrai šnekėjotės, kuo norite būti suaugusios. Dabar metas tobulinti save ir siekti vaikystės svajų, garantuojame, jog tai kartu ir darote.

Ji yra tavo geriausia draugė, kuri tik gali būti. Jei gyvenime rasi geresnių draugių už tavo jaunesnę seserį, tau labai pasiseks. Vis dėlto tiesa yra tokia – dauguma draugių ateina ir išeina, o štai sesuo visuomet lieka šalia tavęs, palaikydama tave įvairiais gyvenimo etapais.

Darai ją stipresne. Sesučių jėga – ypatinga, nes kartu jos jaučiasi stiprios bei nepriklausomos. Viena kitą palaikančios seserys visuomet būdamos kartu jaus dvasinę stiprybe, dalinsis patirtimi ir išmokys nežinomų dalykų.

The post 10 priežasčių, kodėl geriausias dalykas gyvenime yra turėti jaunesnę sesutę! appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Tu visada turėsi tą, kuri tave gins. Jūs ginate viena kitą lygiai taip kaip kaip brolis gintų seserį ar sesuo brolį. Kadangi viena kitai jaučiate pagarbą, ginate viena kitos interesus ir prireikus būtinai kovosite dėl viena kitos. Jūs neišskiriamos viena kitos globėjos bei tikros partners in crime.

Turi draugę, kuri niekada nepaliks. Galite metų metus nesimatyti, o susitikusios vėl jausitės taip, lyg ką tik matėtės. Nuo pat vaikystės tvirtintas tarpusavio ryšys, abipusis supratimas ir bendri nuotykiai, prisiminimai, jus taip suartino, jog susitikus vėl jaučiatės tarsi namie. Jums visuomet gera pasikalbėti ir išsipasakoti.

Pusseserė – lyg antroji tu. Jūs be galo panašios. Bendra genetika lėmė, jog jūs panašūs jei ne išvaizda, tuomet kai kuriomis charakterio savybėmis. Tikriausiai esi girdėjusi terminą: giminės bruožas? Būtent jis ir nusako tavo bei tavo pusbrolio ar pusseserės panašumus. Galbūt todėl, turėdami tiek daug bendro, esate neišskiriami.

Turi tą, šalia kurios gali jaustis sava. Ji žino visas tavo keistybes. Būtent todėl tau nėra gėda jai prisipažinti apie tai, ką gėdingo esi padariusi ar pasakyti kokią nors nesąmonę. Pusseserė tarsi antroji tu – ji žino apie tave beveik viską, todėl su ja visuomet jauteisi taip, lyg būtum namuose.

Siekiat savo tikslų kartu. Kartu su pussesere vaikystėje tikrai šnekėjotės, kuo norite būti suaugusios. Dabar metas tobulinti save ir siekti vaikystės svajų, garantuojame, jog tai kartu ir darote.

Visada šalia savęs turėsi tą, su kuria gera kalbėtis. Jūsų prisiminimai – neįkainojami. Kadangi jūs kartu nemažai keliavote, dalyvavote įvairiose giminių išvykose, vakarėliuose, taip pat šeimos šventėse, kartu leisdavote vasaras, visuomet turite apie ką šnekėti.

Turite tą, kurios praradimas reikštų pasaulio katastrofą. Labai tikėtina, kad jūs – geriausios draugės. Prisiminus visas nuostabias kartu patirtas akimirkas jums pasidaro labai gera širdyje ir jūs niekuomet nenorėtumėte prarasti artimo ryšio su pussesere.

Turi tą, kuri jei prireiks, nuleis tave ant žemės. Pusseserė neretai gali būti pernelyg kritiška, bet ji tave pažįsta puikiai. Gal net geriau nei tu pati. Todėl atsižvelgdama į pusseserės kritiką gali tobulėti, nepervertinti savęs ir sužinoti savo trūkumus.

Turi tą, šalia kurios šluostysiesi ašaras ir juoksiesi. Net kai labai tamsu, pusseserė visuomet bus tas mažytis šviesos ruoželis, kuris džiugins ir šildys tave. Ji žino, kaip tave prajuokinti, nes puikiai tave pažįsta.

Turi tą, su kuria gali ne tik juoktis į valias, bet ir rimtai kalbėtis. Su daugeliu draugių gali tik pasilinksminti, o štai su pussesere tu visuomet galėsi ir linksmintis, ir kalbėti rimtomis temomis.

The post 10 įrodymų, kodėl turėti pusseserę yra geriausia, kas tau nutiko gyvenime appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Kraujo pokyčiai gali būti susiję su daugeliu priežasčių – sumažėjusiu eritrocitų ir hemoglobino kiekiu, padidėjusiu ar sumažėjusiu leukocitų, trombocitų kiekiu ar pakitusiais kraujo krešumo rodikliais, tačiau vis tik dažniausiai pasitaikanti priežastis, pasireiškianti tokiais neįprastais simptomais, kaip lūžinėjantys nagai ar plaukų slinkimas, yra anemija. Kitaip ši liga dar vadinama mažakraujyste“, – teigia šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė.

Gydytojai antrina ir „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė bei priduria, kad anemija dažniausiai susergama, kai kraujyje pradeda trūkti deguonį nešančių eritrocitų ir hemoglobino. Tuomet alinamas visas organizmas.

„Ankstyvoji anemijos forma dažniausiai neturi aiškių požymių ir organizmas ilgą laiką sugeba tiesiog prisitaikyti. Žmogus gali greičiau pavargti, būti dirglesnis, šiek tiek blyškesnis. Tačiau negydoma anemija gali privesti net iki mirties, tad pajutus neaiškius simptomus vertėtų iš karto išsitirti“, – pataria vaistininkė.

Simptomų gausa

Gydytojos D. Makaravičienės teigimu, apie nusilpusį kraują ir anemiją įspėja visas simptomų kompleksas. Be jau ankščiau išvardintų požymių, jus gali kamuoti padidėjęs dirglumas, nupoliruoto liežuvio jausmas, greitas nuovargis ar atminties pablogėjimas.

„Taip pat galite jausti ir galvos svaigimą, padažnėjusį širdies plakimą, permušimus, dusulį, bendrą raumenų silpnumą, blogą apetitą. Hemolizinės anemijos atveju būna gelsvo atspalvio oda, gelsvi akių baltymai, rudos spalvos šlapimas ir padidėjusi blužnis“, – ligos priežastis vardija D. Makaravičienė.

Farmacijos specialistė sako, kad anemija neretai serga ir vaikai. „Susirgę mažakraujyste, mažieji ligoniukai ima prasčiau mokytis, praranda apetitą, sumažėja jų aktyvumas, gali sulėtėti ir vystymasis. Jeigu mažasis staiga užsimanė sukirsti molio, kreidos ar žemių, taip pat galite įtarti anemiją. Be to, ja gali sirgti net ir kūdikiai“, – teigia E. Ramaškienė.

Kraują stiprinkite ir nejausdami simptomų

Vaistininkė pastebi, kad dalis mūsų kraujo savybių priklauso ne tik nuo genetikos, bet ir nuo to, kaip gyvename: ar neturime žalingų įpročių, ar vartojame subalansuotą maistą.

„Kraujui reikalingos šios pagrindinės maistinės medžiagos: geležis, baltymai ir folio rūgštis. Pavyzdžiui, geležies gausu gyvulinės ir augalinės kilmės maiste, tačiau gyvulinės kilmės geležis yra lengviau pasisavinama organizmo. O, kad geležis dar lengviau patektų į kraują, kartu patarčiau vartoti ir vitamino C turinčius produktus“, – rekomenduoja „Eurovaistinės“ atstovė.

Pasak jos, baltymai yra svarbūs antikūnių ir kraujo krešulių susidarymui. Jie padeda palaikyti skysčių balansą organizme. Geriausi baltymų šaltiniai yra liesa mėsa, žuvis ir pieno produktai. Taip pat baltymų turi ir augalinės kilmės maistas: riešutai, pupelės, sojos ir ankštinės daržovės.

Farmacininkė rekomenduoja vartoti ir pakankamai B grupės vitaminų, iš kurių svarbiausi vitaminas B6, folio rūgštis ir vitaminas B12. Jie palaiko raudonųjų kraujo kūnelių ir baltymų medžiagų apykaitą kraujyje.

The post Nuolat slenka plaukai? Priežastis gali būti netikėta ir labai rimta appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.