Pirmieji žili plaukai – tai signalas, kuris dažnai sukelia nuostabą, ypač jei pasirodo dar neperkopus 30-ies. Nors daugelis žino, kad genetika yra svarbiausias veiksnys, nulemiantis, kada pradėsime žilti, vis dažniau pastebima, kad ir gyvensena bei aplinkos veiksniai gali paspartinti šį procesą.
Tad kodėl vieni žmonės žilus plaukus pastebi tik sulaukę 50-ies, o kiti – dar studijų laikais? Pateikiame 5 netikėtas priežastis, kurios gali paskatinti ankstyvą plaukų žilimą, ir patarimus, kaip to išvengti arba bent jau sulėtinti procesą.
1. Lėtinis stresas – tylus žilimo katalizatorius
Daugelis yra girdėję posakį „nuo streso net žili plaukai atsirado“. Ir tai – ne mitas. Naujiausi tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas pažeidžia melanocitus – ląsteles, atsakingas už plaukų pigmentaciją. Kai šios ląstelės išsenka arba nustoja veikti, plaukai pradeda augti be spalvos, t. y. žili.
Ką daryti:
Reguliarus poilsis, kokybiškas miegas, fizinis aktyvumas, meditacija ar net trumpi pasivaikščiojimai gamtoje gali sumažinti streso lygį ir apsaugoti nuo priešlaikinio žilimo.
2. Vitaminų ir mineralų trūkumas
Plaukų spalvai išsaugoti būtinas tam tikrų maistinių medžiagų balansas, ypač:
- Vitaminas B12
- Folio rūgštis
- Cinkas
- Varis
Šių medžiagų trūkumas trukdo melanino – pigmento, suteikiančio plaukams spalvą – gamybai.
Ką daryti:
Į savo mitybą įtraukite daugiau žalių lapinių daržovių, pupelių, kiaušinių, jūros gėrybių ir riešutų. Jei abejojate dėl vitaminų kiekio – verta atlikti kraujo tyrimus ir pasitarti su gydytoju ar dietologu.
3. Rūkymas – sparčiausias žilimo spartintojas
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad rūkaliai turi net 2,5 karto didesnę tikimybę pradėti žilti anksčiau nei nerūkantys. Nikotinas ir kiti toksinai mažina deguonies tiekimą plaukų folikulams, trikdo pigmento gamybą ir spartina senėjimo procesus visame kūne.
Ką daryti:
Jei dar rūkate – tai dar viena puiki priežastis atsisakyti šio įpročio. Jūsų plaukai (ir visa išvaizda) tikrai padėkos.
4. Hormoniniai svyravimai ir sutrikimai
Skydliaukės veiklos sutrikimai (hipotireozė ar hipertireozė), policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ar net ankstyva menopauzė – visa tai gali paveikti plaukų augimą, tankumą ir pigmentaciją. Hormonai tiesiogiai susiję su melanino sinteze.
Ką daryti:
Jei pastebite ne tik žilimą, bet ir plaukų slinkimą, nuovargį, svorio pokyčius ar odos sausėjimą – verta pasitarti su gydytoju ir atlikti hormonų tyrimus.
5. Aplinka ir oro tarša
Dėl didelio užterštumo miestuose plaukų folikulai nuolat veikiami laisvųjų radikalų, kurie pažeidžia odos ląsteles, skatina uždegiminius procesus ir trikdo pigmento gamybą. Taip pat dažnas plaukų dažymas, karštis (lygintuvai, fenas), netinkama priežiūra – visa tai prisideda prie folikulų silpnėjimo.
Ką daryti:
Rinkitės švelnias, natūralios sudėties plaukų priežiūros priemones, naudokite apsauginius purškalus nuo karščio, o vasarą – ir nuo UV spindulių. Taip pat reguliariai valykite galvos odą nuo nešvarumų ir aplinkos teršalų.
