Apie antsvorį ir nutukimą kalbama vis garsiau, tačiau stigma kalbėti apie šią temą niekur nedingo – žmonės vis dar delsia ieškoti pagalbos, vengia atvirų pokalbių net su gydytojais ar vaistininkais. Kai kuriems patogiau konsultuotis su dirbtiniu intelektu ar socialinių tinklų „ekspertais”, tačiau toks kelias gali būti ne tik klaidinantis, bet ir rizikingas.

„Daliai klientų tikrai nepatogu kalbėti apie savo svorį – ypač kai dėl antsvorio ar nutukimo sunku pritaikyti vaistus, medicinos priemones ar kompresines kojines. Kiti bando situaciją sušvelninti humoru. Mūsų, vaistininkų, tikslas – padėti, o ne vertinti. Todėl visada stengiamės bendrauti pagarbiai, jautriai ir profesionaliai”, – pasakoja „Gintarinės vaistinės” vaistininkė Sigita Korbutaitė.

Pirmas žingsnis – vaistinėje

Pasak S. Korbutaitės, vaistinė dažnai tampa ta vieta, kur žmogus pirmą kartą prabyla apie norą keisti gyvenimo būdą ar mažinti svorį. Ne visi išdrįsta iškart kreiptis į gydytoją, todėl vaistininkas gali padėti žengti pirmą žingsnį.

„Galime suteikti informaciją apie sveiką gyvenseną, padėti suprasti, kada būtina profesionali medicininė pagalba. Taip pat galime patarti dėl papildų ar vaistų, padedančių valdyti apetitą, ir įvertinti, ar jų vartojimas konkrečiam žmogui yra saugus. Bet svarbiausia – paskatinti elgtis atsakingai”, – pabrėžia ji.

Vaistininkė priduria, kad kai kuriais atvejais, ypač kai antsvoris kelia rimtą grėsmę sveikatai, gydytojas gali skirti ir receptinių vaistų. Jie veikia skirtingais mechanizmais – mažina apetitą, reguliuoja medžiagų apykaitą ar gliukozės kiekį kraujyje – tačiau jų vartojimas turi būti prižiūrimas medikų.

Nuo badavimo iki grikių dietų

Paklausta, kokius pavojingus lieknėjimo metodus žmonės dažniausiai mini, vaistininkė išskiria protarpinį badavimą ir „vieno produkto” dietas.

„Kelerius metus dažnai girdime apie protarpinį badavimą, tačiau jis tinka tikrai ne visiems. Ypač pavojinga, jei žmogus serga virškinimo trakto ligomis ar turi medžiagų apykaitos sutrikimų. Bado režimu organizmas gali pradėti kaupti atsargas, o ne jų atsikratyti. Lygiai taip pat žalingos ir kefyro, kopūstų ar grikių dietos – jos nesuteikia organizmui būtinų maistinių medžiagų”, – perspėja S. Korbutaitė.

„Pasitarsiu su „ChatGPT” – dažnėjanti frazė

Vis dažniau vaistininkai iš pacientų išgirsta, kad šie prieš ateidami jau „pasitikrino” internete ar net pasikonsultavo su dirbtiniu intelektu. Kai kurie net atvirai atsisako išklausyti rekomendacijų dėl vaistų ar papildų vartojimo – paklaus „ChatGPT”.

„Tačiau tiesa ta, kad šie įrankiai nėra individualizuoti. Jie nežino žmogaus ligų istorijos, negali įvertinti gretutinių ligų – pavyzdžiui, aukšto kraujospūdžio ar diabeto – nenumato vaistų sąveikų. Todėl patarimas, gautas iš DI ar bendro pobūdžio internetinio šaltinio, gali būti klaidingas ar net pavojingas”, – akcentuoja vaistininkė.

Pasak jos, net patys vaistininkai kartais iš smalsumo užduoda profesinių klausimų DI įrankiams, tačiau atsakymai dažnai paviršutiniški, o kartais – net klaidinantys.

„Bent kol kas tai nėra šaltinis, kuriuo būtų galima atsakingai remtis sprendžiant sveikatos klausimus”, – pastebi S. Korbutaitė.

Dar viena problema – socialiniuose tinkluose sklindantys nefiltruoti patarimai. Taip pat nors „ChatGPT” laikosi griežtos politikos dėl žalingo turinio, vis tiek gali pateikti informaciją apie vaistus ar papildus, kurią žmogus interpretuos savaip – dažnai neatsižvelgdamas į realią savo sveikatos būklę.

„Žmogui gali atrodyti, kad jis gavo atsakymą. Tačiau jis net nežino, kokių klausimų reikia paklausti. Būtent čia ir slypi skirtumas – tik gyvas specialistas įvertins visumą, paklaus to, ko pats žmogus net nepagalvotų”, – sako „Gintarinės vaistinės” vaistininkė.

Papildas – ne saldainis

Pasak S. Korbutaitės, žmonės dažnai savarankiškai perka papildus ar vaistus svoriui mažinti, ypač po „ekspertų” rekomendacijų socialiniuose tinkluose ar pokalbių forumuose. Tačiau ne visi papildai yra tokie nekalti.

„Kai kurios veikliosios medžiagos nesuderinamos su vartojamais vaistais. Kartais jų sudėtyje kartojasi tos pačios medžiagos – kyla rizika perdozuoti ar patirti šalutinį poveikį. Todėl net perkant tik papildą būtina pasitarti”, – įspėja ji.

Tiems, kurie nori pradėti keisti gyvenimo būdą, vaistininkė pataria nepasiklysti tarp internete sklandančių patarimų ir pradėti nuo paprastų, bet nuoseklių žingsnių.

„Judėjimas ir visavertė, baltymais parturtinta mityba – tai sveikos gyvensenos pagrindas. Pakankamas fizinis aktyvumas, skysčių vartojimas ir nuoseklumas – svarbiausi pirmieji žingsniai. Ir tam nereikia laukti pavasario ar pirmadienio – pradėti galima bet kada, svarbiausia tai padaryti”, – pabrėžia S. Korbutaitė.

Anot jos, daugeliui žmonių šie įpročiai gali duoti puikų rezultatą, tačiau svarbu suprasti – kai kuriais atvejais vien gyvensenos pokyčių nebepakanka. Tuomet į pagalbą pasitelkiami ir vaistai ar kitos gydymo priemonės. 

„Tai kompleksinis požiūris, kai svarbi kiekviena dedamoji: ir mityba, ir fizinis aktyvumas, ir medicininis gydymas, jei jo reikia. Svarbiausia – sprendimus priimti atsakingai, pasitarus su specialistu”, – reziumuoja vaistininkė.

The post Kai „ChatGPT“ tampa gydytoju, dietologu ir vaistininku viename: kodėl vis dar gėda ieškoti pagalbos dėl antsvorio ir nutukimo? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Nuotolinės šeimos gydytojų konsultacijos vis dažniau tampa pirmuoju žingsniu, ieškant pagalbos susirgus. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas, šiuo metu pagrindinė priežastis, kuri paskatintų gyventojus nuotolinei konsultacijai – tai apribotos galimybės išeiti iš namų dėl ligos (46 proc.) arba būtinybė likti namuose dėl kitų aplinkybių (27 proc.), pavyzdžiui, vaiko priežiūros. Jei susirgtų būdami užsienyje, nuotolinės Lietuvoje dirbančio gydytojo konsultacijos ieškotų 17 proc. apklaustųjų, rodo tyrimas. 

Sveikatos priežiūros specialistai pažymi, kad gydytojų konsultacijos nuotoliu reikšmingai didina medicinos paslaugų prieinamumą. Visgi kiekvienu atveju svarbu įvertinti, kada tokia konsultacija yra pakankama, o kada būtinas tiesioginis vizitas pas gydytoją.

Nuotolinės konsultacijos įgauna pagreitį 

Pasak Karolinos Blauzdienės, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento sveikatos žalų grupės vadovės, nuotolinių konsultacijų ilgalaikę vertę išryškino COVID-19 pandemija, kuomet imti diegti inovatyvūs ir pacientų poreikius atitinkantys sprendimai. Šiandien tai – patogi galimybė pasiekti gydytojus ne tik tiems, kurie gyvena atokiau arba susiduria su judumo iššūkiais, bet apskritai visiems pacientams. 

„Mūsų inicijuoto tyrimo duomenys rodo, kad nuotolinės konsultacijos vis dar vertinamos kaip alternatyva negalint pasiekti gydytojo fiziškai – dėl ligos, vaikų priežiūros, susirgus būnant užsienyje, gyvenant periferijoje. Kita vertus, 46 proc. respondentų pasirinktų šį kontakto su gydytoju būdą bet kurioje situacijoje. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad gydytojo konsultacija nuotoliu yra visavertis būdas gauti gydytojo patarimą dėl gydymosi ir vaistų, e. receptą, siuntimą tyrimams ar nukreipimą pas gydytoją specialistą“, – sako K. Blauzdienė.

Elena Šukė, „Affidea“ klinikos šeimos gydytoja, pažymi, kad pandemijos laikotarpiu nuotolinės gydytojų konsultacijos tapo ne tik būtinu sprendimu dirbant ekstremaliomis sąlygomis, bet ir esminiu impulsu visos sveikatos sistemos transformacijai bei skaitmenizacijai. 

„Iki prasidedant pandemijai nuotolinės konsultacijos buvo taikomos itin retai, o pati jų praktika – fragmentiška. Pandemija tapo lūžio tašku, kuris privertė tiek gydytojus, tiek pacientus greitai adaptuotis ir perprasti naujus bendravimo bei darbo būdus“, – sako šeimos gydytoja.

Kada užtenka nuotolinės konsultacijos

Anot E. Šukės, svarbiausia nuotolinių konsultacijų vertė – tai galimybė greitai ir be didelių pastangų susisiekti su gydytoju, ypač tiems pacientams, kurie serga lėtinėmis ligomis arba gyvena atokiose vietovėse, kuriose medicinos paslaugos sunkiau pasiekiamos. Vis dėlto gydytoja pabrėžia, kad atsiradus naujiems simptomams ar poreikiui atlikti fizinę apžiūrą, būtinas tiesioginis vizitas pas gydytoją.

„Jei atsiranda naujų, iki tol nepatirtų simptomų arba reikia objektyviai įvertinti būklę – būtina tiesioginė gydytojo apžiūra. Tačiau tokiais atvejais, kaip vaistų pratęsimas ar tyrimų rezultatų aptarimas, nuotolinė konsultacija yra racionalus ir efektyvus sprendimas“, – sako E. Šukė.

Pasak medikės, esminis sėkmingos sveikatos priežiūros aspektas – tinkamas skirtingų konsultavimo formų suderinimas: „Optimalu būtų taikyti mišrų modelį – kai tiesioginis vizitas skiriamas pirminiam ištyrimui ar ligos paūmėjimui, o tęstiniams stebėjimams ar gydymo korekcijoms pakanka nuotolinės konsultacijos. Tai užtikrina efektyvų paslaugų teikimą, yra patogu pacientui ir leidžia tvariai valdyti sveikatos sistemos resursus.“

Ateities modelis – hibridinės konsultacijos

Remiantis tyrimo rezultatais, 9 iš 10 lietuvių pritaria nuotolinėms gydytojų konsultacijoms, tačiau jas vis dar rezervuotai vertina kaimo vietovių (17 proc.) bei vyresni nei 56 metų gyventojai (15 proc.).  

K. Blauzdienės teigimu, siekiant spręsti medicinos paslaugų prieinamumo iššūkius, svarbu užtikrinti visoms gyventojų grupėms paslaugų plėtrą ir kokybę, edukuojant pacientus, kad jie galėtų efektyviai naudotis šiomis technologijomis ir užmegzti ryšį nuotoliniu būdu.

„Tikėtina, jog ateityje vis labiau įsitvirtins hibridinis modelis, kuomet tam tikri klausimai bus sprendžiami nuotoliniu būdu, o esant poreikiui, pacientai kviečiami tiesioginei apžiūrai. Dėl to svarbu užtikrinti sklandų technologinį prieinamumą ir pacientų švietimą, kad visi galėtų pasinaudoti šiomis paslaugomis, nepriklausomai nuo vietos ar amžiaus“, – sako K. Blauzdienė.

Ekspertė priduria, jog jau šiandien yra užtikrintos patogios ir saugios pacientų ir gydytojų  konsultavimo sąlygos. 

„Pavyzdžiui, registruojantis konsultacijai su šeimos gydytoju „Lietuvos draudimo“ programėlėje, sveikatos draudimo paslaugos klientai gali pasirinkti iš įvairių formatų – telefono skambučio, vaizdo skambučio per „Zoom“, taip pat naudoti „Viber“ ir „WhatsApp“ programėles. Visos šios platformos yra saugios ir atitinka aukščiausius duomenų apsaugos ir privatumo reikalavimus“, − pažymi K. Blauzdienė. 

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos iššūkiai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) 2023 m. paskelbtoje apžvalgoje apie gyventojų sveikatos būklę Lietuvoje atkreipė dėmesį į sveikatos priežiūros iššūkius bei bendrą gyventojų sveikatos būklę Lietuvoje. 

Remiantis EBPO apžvalga, 3 iš 10 gyventojų sveikatos priežiūros poreikiai Lietuvoje nėra patenkinami dėl išlaidų, kelionės atstumo arba laukimo laiko. Šalies gyventojai vis dar susiduria su sisteminiais trukdžiais, norėdami patenkinti savo sveikatos poreikius. 

Pavyzdžiui, laukimo laikas pas bendrosios praktikos gydytoją 1 iš 10 gyventojų gali užtrukti ilgiau nei 2 savaites, o pas gydytojus specialistus dar ilgiau − net 40 proc. pacientų Lietuvoje vizito pas kardiologą laukia ilgiau nei mėnesį.

The post Gydytojo konsultacija gyvai ar nuotoliu: ką ir kodėl renkasi lietuviai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.