Sparčiai populiarėjant technologijoms ir augant jų skvarbai visuomenėje, vis daugiau gyventojų, pajutę nerimą keliančius simptomus, pirmiausia kreipiasi ne į šeimos gydytoją, o į dirbtiniu intelektu (DI) paremtas konsultavimo platformas. Keli sakiniai pokalbių roboto atsakyme gali pateikti galimą diagnozę ir pasiūlyti gydymą. Tačiau sveikatos priežiūros specialistai perspėja: nors DI gali būti naudingas informacijos šaltinis, tačiau jis nepakeičia individualios medicininės konsultacijos, ir net gali suklaidinti.
Remiantis „OpenAI“ duomenimis, kasdien daugiau nei 40 mln. žmonių visame pasaulyje konsultuojasi su „ChatGPT“ sveikatos temomis: užduoda klausimus apie savo savijautą, sveikatos sutrikimus ar gydymo būdus.
Pasak „Northway“ šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo, pats faktas, kad žmonės domisi savo sveikata ir aktyviai ieško informacijos, yra teigiamas reiškinys, tačiau egzistuoja ne vienas „bet“.
„Informuotumas ir žinios apie savo ligas ir būkles yra pozityvus dalykas. Problemos prasideda tada, kai informacija apie sveikatą priimama nekritiškai ir ja aklai tikima. Su dirbtiniu intelektu galima pasitarti, tačiau be atodairos vadovautis jo rekomendacijomis ar reikalauti, kad gydytojas jas vykdytų – negalima“, – sako V. Morozovas.
Gydytojas pažymi, kad praktikoje kasdien susiduria su pacientais, kurie atvyksta jau „pasidiagnozavę“ pagal interneto ar DI pateiktą informaciją.
„Pirminiam supratimui ir žinojimui tai nėra blogai. Kur kas didesnė problema – kai žmogus pasianalizuoja ir toliau nesiima jokių veiksmų, nusprendžia iš viso nesikreipti į gydytoją. Tada išauga rizika praleisti rimtą būklę“, – pabrėžia šeimos gydytojas.
Ko dirbtinis intelektas nemato
Nors DI gali pateikti struktūruotą ir užtikrintai skambančią informaciją, jis vertina ir atsakymus formuluoja tik pagal tai, kas jam parašyta užklausoje.
„Dirbtinis intelektas neturi galimybės įvertinti paciento būklės dinamikos, nemato žmogaus, negali atlikti apžiūros ar užduoti papildomų klausimų taip, kaip tai daro gydytojas. Pacientas gali manyti, kad tam tikra informacija nėra svarbi ir jos nepaminėti, o būtent ji nustatant diagnozę ir ieškant gydymo būdų gali būti lemiama“, – nurodo V. Morozovas.
Gydytojas pateikia pavyzdį: jei vaikui atsiranda besiplečiantis paraudimas odoje ir pakyla temperatūra po erkės įkandimo, dirbtinis intelektas gali įtarti Laimo ligą ir rekomenduoti kreiptis į gydytoją. Tačiau tokia išvada remiasi tik keliais pateiktais faktais.
„Tokioje situacijoje gydytojas visų pirma tikslintų daug papildomų detalių – kiek laiko tęsiasi karščiavimas, kokia temperatūra, kaip atrodo bėrimas, kaip jaučiasi vaikas, ar atsirado kitų simptomų. Kartais būtent šie niuansai leidžia atskirti vieną ligą nuo kitos“, – sako V. Morozovas.
Jo teigimu, medicinoje svarbi ne tik bendra informacija, bet ir kontekstas, todėl keli papildomi klausimai ar paciento apžiūra gali visiškai pakeisti situacijos vertinimą.
Savidiagnostika gali būti pavojinga
Pasak V. Morozovo, pasitaiko realių situacijų, kai delsti ar ieškoti atsakymų internete gali būti pavojinga paciento sveikatai ar net gyvybei.
„Insultas, staigus dusulys, sąmonės praradimas, rimtos traumos – tai atvejai, kai būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Deja, pasitaiko ir kraštutinių situacijų, kai žmonės, perskaitę informaciją internete, delsia kreiptis pagalbos net esant akivaizdžiai grėsmei sveikatai“, – pažymi jis.
Gydytojas priduria, kad DI sukurtas taip, jog visuomet pateiktų atsakymą, tačiau medicinoje svarbiausia – tikslumas, o ne atsakymo greitis ar „naudingumo“ įspūdis.
Nuotolinė konsultacija – patikimesnė alternatyva
Pasak Audriaus Zinevičiaus, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo eksperto, DI platformų populiarėjimas rodo, kad žmonės ieško greito ir patogaus sprendimo, tačiau sveikatos klausimais svarbiausia – profesionali atsakomybė ir duomenų saugumas.
„Jei savo sveikatos duomenis pateikiame technologijų bendrovei, kuri neteikia sveikatos priežiūros paslaugų, atsakomybė lieka pačiam vartotojui. Kreipiantis į gydytoją, galioja profesinis konfidencialumas ir aiški atsakomybė už sprendimus. Tai esminis skirtumas“, – sako A. Zinevičius.
Remiantis pernai „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktu reprezentatyviu gyventojų tyrimu, 9 iš 10 šalies gyventojų prireikus rinktųsi nuotolinę šeimos gydytojo konsultaciją. Ypač palankiai šias paslaugas vertina 26–35 metų amžiaus gyventojai, tarp kurių net 93 proc. nurodo, kad konsultuotųsi su gydytoju nuotoliniu būdu.
„Nuotolinės konsultacijos leidžia greitai pasiekti specialistą, gauti e. receptą, siuntimą tyrimams ar tolimesnei konsultacijai. Tai yra žymiai patikimesnė alternatyva nei remtis bendro pobūdžio informacija DI platformose ar internete“, – teigia ekspertas.
Pagalbininkas, bet ne gydytojas
Specialistai sutaria, kad dirbtinis intelektas gali būti naudingas kaip pagalbinė priemonė – pavyzdžiui, padedanti pasiruošti vizitui ar suformuluoti klausimus gydytojui.
„Jei žmogus klausia, kaip pasiruošti vizitui pas specialistą ar kokie simptomai gali reikšti rimtą būklę, tai gali padėti geriau susiorientuoti. Tačiau diagnozuoti ir numatyti gydymo būdus ir medikamentus turi gydytojas“, – pabrėžia V. Morozovas.
Pasak A. Zinevičiaus, svarbiausia nepamiršti, kad technologijos gali būti įrankis, tačiau jos nepakeičia atsakingo medicininio vertinimo.
„Sveikatos klausimais greitis neturi būti svarbesnis už tikslumą. Jei kyla abejonių dėl savijautos, geriau pasirinkti profesionalią konsultaciją, ir šiandien tai galima padaryti nuotoliniu būdu“, – apibendrina ekspertas.
