Jau savo šeimas sukūrusios ir atskirai Šiauliuose gyvenančios seserys kas rytą pasuka į skirtingas puses. Roberta Markauskė – link Kelmės raj., o Aiva Janušonytė-Vadoklė – link Radviliškio raj. Tačiau kelionės abiem neprailgsta, nes seserišką ryšį palaiko kasryt kalbėdamos telefonu. Pokalbis jau tapęs savotišku ritualu pasidalinti mintimis dar prieš prasidedant dienos ritmui. Pasibaigus darbams seserys vėl susiskambina, tuomet prie pokalbio kartais prisijungia ir mama.

Viskas prasidėjo nuo močiutės  

Iš Pakruojo rajono, Megučionių kaimo kilusi M. Janušonienė jau 20 metų dirba fermos operatore Danijos kiaulių augintojų įmonėje „Idavang“, Mūšos padalinyje. Sajas padaliniui vadovaujanti Roberta įmonėje darbuojasi 9 metus, o dviem metais jaunesnė Aiva – be pertraukų 11 metų.

Tad pasakojant šios šeimos moterų gyvenimo istoriją, tiesiog neįmanoma jos atpinti nuo darbo. Jis tapo ne tik pragyvenimo šaltiniu, bet ir svarbia kasdienybės dalimi, formavusia jų tarpusavio ryšį ir pasirinkimus. Tai kaip viskas prasidėjo?

„Darbas su gyvūnais man nuo vaikystės buvo artimas ir pažįstamas, nes mano mama ilgą laiką dirbo kiaulių ūkyje. Iš pradžių buvo nemažai fizinio darbo, bet laikui bėgant viskas keitėsi, tobulėjo. O kai matai prasmę tame, ką darai, ir aplink yra žmonės, kuriais gali pasitikėti, tuomet ir užsilieki“, – pasakoja M. Janušonienė.

Pirmieji žingsniai fermoje – su ašaromis, bet ir su ryžtu

Pirmoji iš seserų būdama šešiolikmete pagalbine darbuotoja fermoje vasarą pradėjo dirbti Aiva. Ji įsitikinusi, kad prie jųdviejų su seserimi meilės darbui mama nemenkai prisidėjo, net jei pirmosios dienos fermoje abiem nebuvo paprastos. Aiva prisipažįsta, net ašarų yra buvę. Tačiau abi nenorėjo nuvilti mamos.

Tad Aiva grįžo ten ir kitą vasarą. Vėliau darbą derino su mokslais – ketverius metus studijavo aplinkosaugą Panevėžio kolegijoje, o sesijų metu imdavo atostogas, kad galėtų susitelkti į studijas.

„Kai dukros pradėjo dirbti, man teko jas apmokyti. Parodydavau, kaip kas daroma, paaiškindavau smulkmenas, kai reikėdavo – padrąsindavau. Kuri motina nebūtų laiminga, kai dukros pasirenka tokį patį kelią“, – šypsosi M. Janušonienė. 

Nebūna dviejų vienodų dienų

Roberta kuriam laikui buvo išvykusi padirbėti į Daniją. Tačiau gyvenimas ją atvedė atgal. Vienas etapas keitė kitą: darbas skirtinguose padaliniuose, naujos atsakomybės, o galiausiai – pasiūlymas vadovauti Sajos padaliniui. 

„Šeduvos padalinyje dirbau, kol sesuo buvo motinystės atostogose. Galvojau, jai sugrįžus, man teks išeiti. Bet pasiūlė likti ir vadovauti kitam padaliniui. Labai apsidžiaugiau, bet kartu tai buvo didelis iššūkis, nes tapau atsakinga už 26 žmonių komandą. Reikėjo laiko apsiprasti, suprasti komandą, susidėlioti darbus“, – tikina Roberta. 

Šiandien jai pačiai sunku patikėti, kad čia dirba jau devynerius metus. „Kartais pagalvoju, kaip greitai prabėgo tie metai. Ir tikrai nebuvo taip, kad būtų tekę save versti važiuoti į darbą. Gal todėl, kad kiekviena diena vis kitokia – atsiranda naujų situacijų, sprendimų, reikia reaguoti. Iš šalies gali pasirodyti, kad darome tą patį, bet iš tikrųjų taip nėra“, – tvirtina Roberta ir priduria, kad ją motyvuoja galimybė kelti tikslus ir matyti rezultatą.

Padalinio vadove tapo sulaukusi 23-ejų

Aiva paskaičiavo, kad su pertraukomis „Idavang“ įmonėje dirba 14 metų. Per tą laiką išbandė ne vieną poziciją: dirbo naktine fermos operatore, pagalbine virtuvės darbuotoja, kol galiausiai ją tiesiog įtraukė paršiavimosi skyrius. „Nuo pirmų dienų ten buvo labai įdomu. Ypač tas momentas, kai gimsta mažas paršelis. Matai, koks jis silpnas, padedi jam sustiprėti, įdedi daug darbo ir po kurio laiko matai rezultatą. Tas pokytis labai motyvuoja“, – pasakoja ji.

Kai Aivai buvo 23-eji, jai buvo pasiūlyta vadovauti Šeduvos padaliniui. „Iš pradžių nebuvo labai drąsu. Skyrius man buvo visiškai naujas – atjunkytų ir penimų. Nebuvau tokio darbo dirbusi. Atsakomybių buvo daug, bet po truputį įsivažiavau. Dabar jau taip pripratau prie šio ritmo, kad net sunku įsivaizduoti save kitame darbe“, – sako Aiva, vadovaujanti keturių žmonių komandai.

Tenka griauti įsitikinimus apie darbą 

Nors kasdien vyksta į darbą šiuolaikiškoje įmonėje, moterys pripažįsta – stereotipai apie darbą fermoje vis dar labai gajūs. Su jais tenka susidurti ne tik atsitiktiniuose  pokalbiuose, bet ir priimant naujus darbuotojus.

„Realybė juos nustebina. Kai pakviečiame atvykti ir patiems apsižiūrėti, žmonės pamato, kad fermose daug švariau ir tvarkingiau negu jie įsivaizdavo. Dirbame su švariais rūbais, baltais batais, daug kas automatizuota, sustyguota“, –  pasakoja Roberta. 

Pasak seserų, pasenusį fermų vaizdinį iš žmonių galvų išgyvendinti nėra paprasta. Dažnai joms tenka griauti kitų įsitikinimus ir už darbovietės sienų. „Kai pasakai, kad esi padalinio ar fermos vadovė, to neužtenka. Iš karto seka kitas klausimas – kaip atrodo tavo diena? Ką tu ten iš viso gali dirbti? Viskas priklauso nuo pašnekovo požiūrio, kiek detaliai tenka aiškinti, kad mano darbas nėra su šakėmis. Didelę dalį sudaro administraciniai sprendimai, planavimas, įvairių situacijų sprendimas“, – apie savo patirtis kalba Aiva. 

Galiausiai, net jei darbo sąlygos geros, o įmonė šiuolaikiška, nereiškia, kad fermoje gali dirbti bet kas. „Nesvarbu, kokias pareigas užimi – ar esi operatorius, ar vadovas – visur reikia atsakomybės. Visur kyla savų iššūkių, kuriuos reikia spręsti. Svarbiausia, šalia yra puikus kolektyvas ir jei prireikia – visada sulaukiame pagalbos iš vadovų. Niekas čia niekada nėra paliktas vienas“, – tikina Roberta. Tuo pat metu svarbus ir balansas. Pasak moterų,  įmonėje organizuojamos bendros šventės, smagios veiklos, susitinka keli padaliniai.  

Kai darbas baigiasi, lieka ryšys  

Tad išgirdus šią istoriją turbūt ir nieko keisto, kad darbo temos tarp šios šeimos moterų yra neišvengiamos. „Kartais jau sąmoningai viena kitą stabdome“, – juokiasi Roberta. Tačiau kartu jos pripažįsta, kad bendros patirtys tik sustiprino ryšį, kurį jos puoselėja kartu leisdamos laisvalaikį, lankydamos koncertus ar kiną, švęsdamos šventes. Svarbiausia – būdamos kartu.  

The post Vienoje įmonėje dirbančios mama ir dvi dukros griauna ne vieną stereotipą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Viršvalandžiai ir papildomas darbas dažnai painiojami, tačiau tai nėra tas pats. Viršvalandžiai reiškia tą patį darbą, atliekamą viršijant nustatytą darbo laiką. O papildomas darbas reiškia naujas funkcijas ar atsakomybes, kurios gali būti atliekamos ir darbo metu, atskirai dėl to susitarus“, – sako Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.

Pasak jos, pernai įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai dar labiau pabrėžia skaidrumo svarbą, kai darbuotojui patikimos papildomos pareigos ar projektai.

„Jei darbuotojui skiriamas papildomas darbas, turi būti aiškiai susitarta, kokias papildomas funkcijas jis atliks, kokia bus jų apimtis ir koks atlygis bus mokamas. Kitaip tariant, papildomas darbas negali būti suprantamas kaip savaime atsirandanti pareiga“, – aiškina E. Staniulionė.

Kad nekiltų nesusipratimų, patariama dėl papildomo darbo ar viršvalandžių tartis iš anksto ir susitarimus fiksuoti raštu.

„Tiek papildomas, tiek viršvalandinis darbas galimas tik gavus darbuotojo sutikimą. Toks susitarimas gali būti fiksuojamas įvairiai – nuo laisvos formos dokumento iki susirašinėjimo elektroniniu paštu. Pakanka užfiksuoti darbdavio prašymą dirbti papildomai ir darbuotojo sutikimą“, – sako E. Staniulionė.

Anot jos, aiškūs susitarimai padeda išvengti situacijų, kai darbuotojas papildomai dirba savo iniciatyva, tačiau vėliau kyla klausimų dėl darbo laiko apskaitos ar apmokėjimo. Tai ypač aktualu organizacijose, kuriose taikomi lankstūs ar hibridiniai darbo modeliai. E. Staniulionė priduria, kad „Bitė Lietuva“ siekia, jog technologijų pažanga organizacijoje eitų kartu su dėmesiu žmonėms ir tinkamu darbo bei poilsio balansu.

Viršvalandžių kiekis ribojamas

Nors viršvalandžiai neretai laikomi galimybe uždirbti daugiau, jų kiekis yra ribojamas. Pagal Darbo kodeksą, per savaitę galima dirbti ne daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas raštu sutinka dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę.

„Net ir tokiu atveju turi būti laikomasi bendrų darbo laiko ribų. Vidutinė darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį negali viršyti 48 valandų per savaitę, o darbo diena negali būti ilgesnė nei 12 valandų. Pastaruoju metu vis dažniau akcentuojama būtent šių bendrų limitų laikymosi svarba“, – pažymi skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.

Per metus viršvalandžių trukmė taip pat ribojama – ji negali viršyti 180 valandų. Jei organizacijai reikalingas didesnis darbuotojų įsitraukimas, galima tartis ir dėl papildomo darbo ar naujų funkcijų, tačiau tokiu atveju taip pat turi būti aiškiai apibrėžta jų apimtis bei atlygis.

Darbo kodeksas numato, kad už viršvalandinį darbą darbo dienomis mokamas ne mažesnis nei 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio atlygis. Už darbą poilsio dieną mokama dvigubai, o už darbą švenčių dieną ar naktį – ne mažiau kaip 2,5 karto didesnis atlygis. Tad papildomo uždarbio gali tikėtis tie, kuriems teks dirbti per artimiausias šventes – Kovo 11-ąją ar per Velykas.

Didesnio atlygio šiemet taip pat gali tikėtis dirbsiantys Tarptautinę darbininkų dieną (gegužės 1 d.), per Jonines (birželio 24 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) bei Šv. Kalėdas (gruodžio 24–26 d.).

The post Viršvalandžiai ar papildomas darbas? Ekspertė įvardijo skirtumus appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Inga Abramavičienė, psichologė, Europos socialinio fondo agentūros karjeros konsultantė projekte „Krypties kompasas – Suaugusiųjų profesinis orientavimas (SPO)“ sako, kad nuolatinis mokymasis nėra visiškai spontaniškas procesas ir jis neatsiranda savaime. Jam reikia krypties, vidinės motyvacijos, tinkamų įpročių ir aplinkos, kuri palaiko žmogų. Taigi, kas dar svarbu, norint mokytis nuosekliai?

1. Aiški kryptis ir vizija

Kaip teigia I. Abramavičienė, norint mokytis nuosekliai, labai svarbu turėti aiškų vaizdą, kur norisi būti po, pavyzdžiui, penkerių metų. Kai kryptis aiški, lengviau suprasti, kokių žinių ar įgūdžių reikia, ir mokymasis tampa ne atsitiktinis, o tikslingas. Iš vizijos natūraliai išsirutulioja tikslai, o iš tikslų  randasi kasdieniai ar savaitiniai mokymosi veiksmai.

2. Vidinė motyvacija ir įkvepiančios temos

Tvarus mokymasis – procesas, kuris nesudega po savaitės, bet išlieka kaip gyvenimo dalis –  įmanomas tik tada, kai žmogų iš tikrųjų domina tai, ko jis mokosi. Vidinė motyvacija atsiranda, kai mokomasi temų, kurios įkvepia, sužadina smalsumą ir suteikia prasmės. Taip žinios tampa ne formalumu, o realiu įrankiu, leidžiančiu siekti norimų pokyčių ir sėkmės profesiniame bei asmeniniame gyvenime.

3. Savarankiško mokymosi gebėjimas

Anot I. Abramavičienės, suaugusiam žmogui itin svarbu išsiugdyti savarankiško mokymosi įgūdžius. Tai gebėjimas susiplanuoti mokymosi laiką, atsirinkti patikimus šaltinius, mokytis pastoviai ir reflektuoti pažangą. Ši asmeninė disciplina tiesiog būtina, kad mokymasis netaptų chaotiškas ir nenutrūktų.

4. Baimių ir ribojančių įsitikinimų įveika

Dažnai mokymosi kelią stabdo ne žinių trūkumas, o psichologinės kliūtys: nepasitikėjimas savimi, ankstesnės nesėkmingos mokymosi patirtys („mokiausi, bet nieko iš to neišėjo”) ar įsitikinimas, kad esi per senas ir mokytis jau per vėlu. Mokymasis visuomet reiškia tam tikrą diskomfortą, sako psichologė, todėl svarbu priimti jį kaip natūralią proceso dalį. Tie, kurie geba „išbūti“ nepatogioje būsenoje, dažniausiai ir pasiekia geresnių bei ilgalaikių rezultatų.

5. Reguliarumas ir mokymosi integravimas į dienotvarkę

Mokymasis tampa įpročiu tik tada, kai jam skiriama reguliari vieta dienotvarkėje. Ne visuomet įmanoma mokytis kasdien, tačiau bent kartą per savaitę tikrai galėtumėte. Psichologė siūlo orientuotis į tai, kad mokymuisi paprastai skiriama maždaug penktadalis turimo laiko, nes toks ritmas leidžia išlaikyti progresą ir motyvaciją.

6. Mažų žingsnių strategija 

Savarankiškai mokantis svarbu pastebėti ir įvertinti net mažus pasiekimus. Anot psichologės I. Abramavičienės, maži žingsneliai kuria didelę motyvacinę grąžą, nes stiprina pasitikėjimą savimi ir padeda lengviau išlaikyti nuoseklumą. Kiekviena maža pergalė yra svarbi, nes ji maitina didesnio pokyčio procesą.

7. Smalsumas ir išorinės bei vidinės motyvacijos balansas

Smalsumas yra variklis, kuris palaiko mokymosi džiaugsmą. Tuo pat metu išoriniai veiksniai, kaip noras tobulėti karjeroje, siekti finansinio stabilumo ar aukštesnio profesinio statuso, taip pat skatina keliauti į priekį. Svarbu išlaikyti abiejų motyvacijų balansą, kad mokymasis būtų ir prasmingas, ir naudingas.

8. Darbdavio parama ir skatinimas

Darbdavių palaikymas taip pat gali turėti didžiulę įtaką darbuotojų motyvacijai mokytis. Kartais organizacijos finansuoja net tuos kursus, kurie nėra tiesiogiai susiję su darbu. Tai stiprina žmogaus pasitikėjimą savimi, skatina profesinį augimą ir gerina santykį su darbdaviu. Palaikanti aplinka padeda įveikti abejones ir sustiprina drąsą mokytis.

9. Mokymosi nauda sveikatai ir socialiniam gyvenimui

Ypač vyresnio amžiaus žmonėms mokymasis tampa ne tik žinių, bet ir emocinės gerovės, socialinio ryšio bei sveikatos palaikymo šaltiniu. Tai savirealizacijos forma, būdas išlikti aktyviems, palaikyti proto aštrumą, kurti ryšius ir mažinti vienišumo jausmą. 

10. Atvira mokymosi aplinka visiems

Šiandien mokytis gali visi nepriklausomai nuo amžiaus ar ankstesnės patirties. Studijos ir kursai vis labiau orientuojasi į įvairių grupių poreikius, todėl mokymosi galimybės plečiasi, o pats mokymasis tampa labiau prieinamas.

Tačiau, kaip pastebi psichologė I. Abramavičienė, kartais žmogus atsiduria karjeros kryžkelėje ir sustoja – nebežino, kur pasukti, ko mokytis ar net kas jam iš tiesų svarbu.

Anot jos, šiandien profesinis kelias nebėra tiesi atkarpa, o labiau primena sudėtingą kelių tinklą, todėl jausmas, kad kažkur „užstrigai“, yra visiškai natūralus. Dažniausiai tai nėra neteisingo sprendimo ženklas, kur kas dažniau tai informacijos, emocijų ir lūkesčių chaosas, kurį sudėtinga suvaldyti vienam.Tokiais momentais itin praverčia profesionali karjeros konsultantų pagalba, kuri suaugusiems teikiama ir Kursuok.lt. Konsultacijos vyksta nuotoliniu būdu: telefonu, el. paštu arba suplanuotų vaizdo sesijų metu, tad pagalba prieinama patogiai, iš bet kurios vietos. 

Praktinių patarimų karjeros klausimais galima rasti Kursuok.lt svetainės skiltyje „Konsultavimas karjerai”, čia pateikiama ir informacija, kaip užsiregistruoti individualiai karjeros konsultacijai bei pasinaudoti valstybės finansuojamu trijų karjeros konsultacijų ciklu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota Kursuok.lt platforma sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“. Projektą įgyvendina ESFA kartu su partneriais: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru, Lietuvos aukštojo mokslo asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionaline švietimo agentūra.Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. 

The post Jaučiatės pasimetę karjeros kryžkelėje? Šie 10 dalykų gali pakeisti viską appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„Kartos balete taip greitai keičiasi! Senus spektaklius keičia nauji spektakliai, tavo šoktų vaidmenų repertuare vis mažėja… Iš laimės dėl to nešokinėjau, bet priėmiau ramiai – kaip seno etapo pabaigą ir naujo įdomaus etapo pradžią“, – teigia G. Gylytė.        

„Piaf“ – atsisveikinimo spektaklis

„Piaf“ spektaklis atsisveikinimui su scena: jūsų pačios pasirinkimas ar atsitiktinumas?

Tiesiog taip sutapo, kad man tai paskutinis spektaklis šiame sezone. Bet džiaugiuosi šiuo sutapimu, nes baletas „Piaf“ ir mano vaidmuo jame man patinka. Mielas, smagus, artimas pastatymas, kurį rodome jau devynerius metus, bet žiūrovai vis dar ateina. Net nežinau, dėl ko labiau: ar dėl Mauro Bigonzetti choreografijos, ar dėl legendinės Édith Piaf dainų. O gal dėl abiejų?

Pastatymų, kuriuos mielai prisimenu, yra ir daugiau. Ko vertas vien Krzysztofo Pastoro „Bolero“, už kurį kartu su partneriu Eligijumi Butkumi gavome „Auksinį scenos kryžių“! Taip pat – kitas to paties choreografo baletas „Stebuklingas mandarinas“, kuriame pagrindinį vaidmenį parengiau praėjus metams po sudėtingos traumos gydymo. Abu šiuos baletus esu daug kartų šokusi scenoje.

Dar buvo Pelių karalienė ir Arabiškas šokis K. Pastoro statytame „Spragtuke“. Ankstesniame šio baleto pastatyme, kaip ir daugelis mano kartos jaunų balerinų, kordebalete šokdavau Snaiges, tad čia turėjau galimybę „užaugti“. Apskritai būtent K. Pastoro statytuose baletuose teko sukurti daugiausiai man svarbių ir įdomių vaidmenų, todėl šiam choreografui jaučiu ypatingą pagarbą ir dėkingumą.

Išskirtiniai vaidmenys

Jums tekdavo ryškios aktorinės vaidybos reikalaujantys charakteriniai vaidmenys: ne Mari, o Pelių karalienė, ne Žizel, o Mirta, ne Nikija, o Gamzati, ne Kitri, o Mersedes, ne Barbora, o Bona. Kodėl?

Taip buvo nuo pat pradžių: jau mokyklinėje „Pelenėje“ aš šokdavau Pamotę, o ne Pelenę. Turbūt tokie vaidmenys labiau atitiko mano pačios charizmą? Švelnių lyrinių veikėjų mano karjeroje būta nedaug. Turbūt ryškiausia išimtis – Motina balete „Tristanas ir Izolda“: ji buvo švelni ir užjaučianti. Na, ir balete „Piaf“ mano epizodas taip pat moteriškai jautrus. 

Gal lėmė tai, kad užaugote artistų šeimoje ir paveldėjote savo tėvų genus? Ar tėveliai, kurių dabar jau nebėra, dažnai atvažiuodavo iš Klaipėdos pamatyti jūsų spektaklių?

Taip, jie žiūrėdavo visus mano parengtus vaidmenis. Aš tikiu, kad jie stebi mane iki šiol, kad matys ir tą paskutinį vakarą scenoje. Juk mes tiek daug ko nežinome… Vis dar jaučiu jų pagalbą, kai, pavyzdžiui, sulaiko mane nuo klaidingo žingsnio arba atvirkščiai – stumteli į priekį, kai to reikia. Mūsų tarpusavio santykis visada buvo labai artimas, todėl mama ir tėtis yra stiprūs mano ir sesės angelai sargai.

Tinkamu laiku tinkamoje vietoje

Anksčiau minėjote, kad laisvadieniais nemėgstate galvoti apie teatrą. Bet, atėjus laikui, pasirinkote tolesnę karjerą tame pačiame teatre. Kodėl?

Teatras iš mūsų atima labai daug energijos ir laiko, todėl turi išmokti nuo jo šiek tiek atsiriboti. Būtina turėti ir savo asmeninį gyvenimą – juk nuo pat vaikystės žinome, kad šokėjo karjera nebus amžina. Ir man gana sėkmingai pavyko tuos du dalykus atskirti.

Bet kai pasiūlė spektaklių vadovo pareigas – supratau, kad noriu likti šiame teatre. Juk čia – mano antri namai! Tai naujas įdomus darbas, kurio mokausi jau pusę metų. Mano, kaip spektaklių vadovės, debiutas įvyko pernykščiame „Kūrybiniame impulse“. Nors man, kaip naujokei, ten patikėjo vos du koncerto pasirodymus, jutau didžiulę atsakomybę tiek prieš publiką, tiek prieš savo kolegas, kurie ilgai plušo kurdami savo choreografines vizijas. Aišku, daug metų praleidusi trupėje aš neblogai išmaniau užkulisių darbą, bet reikia priprasti prie naujos, kitokios nei artisto, atsakomybės.

Taip pat – ir prie spektaklių valdymo pulto, kuris jau seniai mane instinktyviai traukė. Juk viskas prasidėjo nuo to, kad vienoje vakarinėje spektaklio repeticijoje įsiprašiau, kad man leistų paspausti gongo mygtuką ir pranešti kolegoms apie artėjančią repeticijos pradžią. Standartinis pranešimas, nieko daugiau, bet jį girdėjo visi, kas buvo tuo metu teatre. Išgirdo ir baleto meno vadovė Jurgita Dronina, kuri tuo metu jau dairėsi kandidatų į spektaklių vadovus. Jai kilo mintis, o aš netrukus sulaukiau pasiūlymo… Galima sakyti, tinkamu laiku atsidūriau tinkamoje vietoje. Bet gal čia būtent tas atvejis, kai kažkas nematomas mane pastūmėjo?

O iki tol minčių apie galimus ateities užsiėmimus turėjote?

Nieko konkretaus. Veiklos tikrai netrūko – jau ne vienerius metus vystau nuosavą drabužių šokėjams prekės ženklą. Jis sėkmingai gyvuoja, sulaukdamas užsakymų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių šokėjų.

Be to, nebijau scenos ir teatre vedu įvairius renginius, tad pagalvodavau, kad ir tokia veikla ateičiai man galėtų būti tinkama. Bet jokių konkrečių žingsnių nesiėmiau ir netgi patyliukais grauždavau save dėl to, nes laikas taigi eina… Kaip ir nemažai mano kolegų, esu baigusi baleto pedagogikos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tad galėjau tapti baleto mokytoja. Bet kažkaip toks darbas manęs ypatingai netraukė.

Todėl, sulaukusi J. Droninos pasiūlymo tapti spektaklių vadove, nuoširdžiai apsidžiaugiau. Bendras darbas kūrybiniuose procesuose man labai artimas.

Ateities svajonės

Bet kartu tai reiškia, kad ir toliau nebus daug laisvų vakarų ir savaitgalių…

Taip, iš tikrųjų. Anksčiau galvodavau, kad užbaigus šokėjos karjerą visi mano vakarai ir savaitgaliai bus laisvi, ir mintyse tai atrodė patraukliai. Tačiau beveik visą savo gyvenimą praleidusi be laisvų vakarų ir savaitgalių supranti, kad esi pripratusi prie tokio ritmo. Svarbiausia – rasti pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio laiko.

Kam planuojate skirti daugiau laiko ateityje? Kokias svajones planuojate įgyvendinti?

Manau, turėsiu daugiau laiko užsienio kelionėms, kas sezono metu šokėjams gana sudėtinga: juk praktiškai kasdien dirbame baleto salėse. Tiesa, tekdavo pakeliauti su baleto trupės gastrolėmis, bet per jas nedaug ką suspėji pamatyti. Dabar norisi tokių poilsinių ir turistinių kelionių, kur pati būčiau savo laiko valdovė.

O dar tokią gražią žiemą, kaip ši, būtų smagu išvykti į kalnus paslidinėti. Šokdama sau to leisti negalėjau, nes tai pernelyg pavojingas sportas. O dabar labai norėčiau pajausti, ką reiškia lėkti nuo kalno ant slidžių.

Ir dar mielai dažniau išsitraukčiau siuvimo mašiną, nes savo vardu kuriamo drabužių ženklo gamybą jau senokai patikiu profesionalioms siuvėjoms. Vis dėlto kartais norisi pasisiūti ką nors sau. Tai būna ramus, prasmingas laikas: fone groja muzika, rankos dirba, o mintys ilsisi. Šį įprotį paveldėjau iš mamos.

Kitas mano pomėgis – piešinių perkėlimas ant puodelių. Turiu tam skirtą aparatūrą, tačiau tai nėra verslas – veikiau kūrybinis malonumas. Tokius puodelius dažniausiai dovanoju artimiesiems, nes patinka stebinti draugus. Keletas baleto tematikos puodelių yra ir šokio prekių parduotuvėje – kartais juos nuperka, ir tai visada nudžiugina. Bet svarbiausias pats kūrybos procesas.

Ypatingi pomėgiai

Teko girdėti ir apie jūsų monetų kolekciją?

Tai dar vienas mano hobis – kolekcionuoju įvairiose Europos Sąjungos šalyse išleistas apyvartines ir jubiliejines eurų monetas. Pandemija šį hobį buvo trumpam pristabdžiusi – žmonės rečiau keliavo, vis dažniau atsiskaitė kortelėmis, todėl į apyvartą patekdavo mažiau skirtingų monetų. Mano monetų albumas jau sunkus, bet jame daug ko trūksta. Nesu iš tų fanatiškų kolekcininkų, kurie vien dėl monetų kasdien apsilanko bent keliose sostinės kavinėse.

O kodėl nerinkote balerinų statulėlių ar segių su balerinomis?..

Vietoj to aš mokykloje rinkdavau baleto artistų interviu iš įvairių laikraščių ir žurnalų. Kiekvieną kruopščiai iškirpdavau, kišdavau į įmautę, tada įsegdavau į albumą. Iki šiol saugau kelis tokius albumus. O atėjusi dirbti į teatrą, gyvai sutikau tuos pačius žmones, kurių interviu guli mano segtuvuose. Jei dabar atsineščiau tuos albumus į teatrą – ko gero, būtų įdomu.

Aišku, turiu ir savo duotų interviu archyvą. Esu surinkusi šoktų spektaklių programėles, lapus su spektaklių atlikėjais, netgi lapelius su linkėjimais ir sveikinimais, kuriuos rasdavau prisegtus prie gėlių puokščių – niekada nepakildavo ranka jų išmesti. Tokio kruopštumo mane išmokino tėtis, sakydamas, kad niekada nežinai, kada ko gali prireikti.

Reikšmingiausias vaidmuo

Kurį savo vaidmenį šiandien pavadintumėte etapiniu, pačiu reikšmingiausiu savo karjeroje?

Sakyčiau, tai buvo Mirta balete „Žizel“. Ji – pirmasis mano solinis vaidmuo teatre, su kuriuo pasirodžiau šokdama trupėje antrąjį sezoną. Ir šokau aš Mirtą ilgai – apie 15 metų: iš pradžių viename „Žizel“ pastatyme, vėliau jau kitame. Šokau ir grįžusi į trupę po metus gydytos sudėtingos kojos traumos. Tik pastaruosius kelis sezonus teko atsisakyti: pajutau, kad man per sunku. Traumos šokėjams dažniausiai visgi nepraeina be pėdsakų – tik laiko klausimas, kada skausmas apie jas primins.

Likus vos keliems sezonams iki karjeros pabaigos, pavyko sukurti dar vieną svarbų vaidmenį – Boną Anželikos Cholinos balete „Barbora Radvilaitė“. Džiaugiuosi turėjusi galimybę imtis tokio stipraus ir dramaturgiškai turtingo vaidmens.

Gal tuomet vertėtų kalbėti apie šokėjos Gylytės karjerą iki traumos ir po jos?

Ne, aš taip nedalinčiau. Trauma manęs psichologiškai niekaip nesutraumavo. Iš tikrųjų! Tai buvo metai, kai turėjau aiškų tikslą – kuo greičiau atsistoti ant kojų ir vėl šokti. Teko gerokai padirbėti su savimi tiek psichologiškai, tiek ir fiziškai: fizioterapijos, reabilitacijos ir visa kita. Darbo turėjau nė kiek ne mažiau, nei šokdama trupėje.

Įsitikinau, kad daugiausiai stabdžių yra mūsų galvose: gali labai daug dalykų padaryti, jei tikrai to nori. Kai visi aplinkui kartojo, kad daugiau nebešoksiu, aš tiesiog nepriėmiau tokios informacijos. Aplinkinių skeptiškumas manęs nepalaužė: viduje žinojau, kad sugrįšiu. Ir aš sugrįžau į sceną!

Kai dabar pagalvoju, tai nieko ypatingo nė neįvyko. Ne man vienai teko panašūs išbandymai – baleto artistų traumos nėra retas dalykas. Retai kam pavyksta užbaigti sceninę karjerą nieko panašaus nepatyrus. Kartu su metais ateina artisto branda, suteikianti tau stiprybės.

Anksčiau balete galiojo aksioma „20 sezonų“: šokėjo karjeros terminas, iš anksto nubrėžta laiko riba, kurią peržengti pavykdavo tik nedaugeliui scenos asmenybių. Dabar, kaip ir jūsų atveju, artisto karjera jau sutrumpėjusi iki 18 sezonų. Gerai tai ar blogai?

Gerai, nes sukaupti 20 metų stažą šiuolaikinių reikalavimų baleto trupėje daugeliui šokėjų tampa per sunku. Jei man dabar reiktų dar dvejus metus šokti scenoje… būtų sudėtinga.

Ar daug įspūdingų baleto nuotraukų pamatytume ant sienų Jūsų namuose?

Jų ten apskritai nėra! Užtat mano kompiuterio atmintyje – didžiulis tokių nuotraukų archyvas. Paskutinėmis savaitėmis nemažai laiko praleidau viską peržiūrinėdama, nes atsisveikinimo su scena proga noriu gražiausias praeities akimirkas sudėti į trumpą vaizdo siužetą.

Kartos balete taip greitai keičiasi! Senus spektaklius keičia nauji spektakliai, tavo šoktų vaidmenų repertuare vis mažėja… Iš laimės dėl to nešokinėjau, bet priėmiau ramiai – kaip seno etapo pabaigą ir naujo įdomaus etapo pradžią.

The post Balerina Greta Gylytė paskutinį kartą nusilenks publikai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena

Remiantis lyčių lygybės stebėsenos priemonės „She Figures 2024“ ataskaita, Lietuva užima 2-ąją vietą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal moterų dalyvavimą moksle ir inovacijose. Geriausi Lietuvos rezultatai pasiekti dalyvavimo moksliniuose tyrimuose, karjeros progreso ir lyčių aspektų integravimo į mokslinius tyrimus srityse.

„Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena – reikšminga proga atkreipti dėmesį į Lietuvos moterų mokslininkių indėlį į šalies mokslą ir inovacijas. Jų pasiekimai rodo ne tik aukštą profesionalumą, bet ir didelį potencialą, kurį svarbu nuosekliai stiprinti ir palaikyti. Šia proga sveikiname visas Lietuvos moteris mokslininkes ir linkime, kad jų darbas ir toliau formuotų Lietuvos mokslo kryptį“, – sako Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.

Kaip pabrėžia Europos Komisija (EK), lyčių lygybė moksle ir inovacijose vis dažniau vertinama ne tik kaip socialinis, bet ir kaip strateginis Europos konkurencingumo klausimas. Nepaisant reikšmingos pažangos, moterų dalyvavimas mokslinių tyrimų, inovacijų ir startuolių srityse vis dar susiduria su struktūrinėmis kliūtimis, kurios riboja viso regiono talentų potencialą.

„She Figures 2024“ duomenimis, moterys ES sudaro apie 50 proc. doktorantūros absolventų, tačiau tik apie 33 proc. visų tyrėjų ir apie 26 proc. profesorių. Tai rodo, kad moterų dalyvavimas moksle mažėja kylant akademinės karjeros laiptais, o lyčių lygybės klausimas išlieka aktualus net ir šalyse, kuriose bendri rodikliai yra palankesni.

Europos Komisija pereina prie sisteminių sprendimų

EK pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų visais lygmenimis, sprendžiant išliekančias lyčių nelygybės problemas ir stiprinant įvairovės, lygybės bei įtraukties kultūrą Europos mokslinių tyrimų erdvėje.

Vienas svarbiausių pastarojo meto žingsnių – pradedamas rengti EK „Veiksmų planas dėl moterų dalyvavimo mokslinių tyrimų, inovacijų ir startuolių veikloje“, kuriuo siekiama, kad iki 2030 m. Europos Sąjunga taptų patraukliausia vieta pasaulyje moterims dirbti šiose srityse.

Šis planas bus grindžiamas ne tik EK direktyvomis, bet ir jau pasiektais ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos sprendimais, tarp jų – Lyčių lygybės planoįtraukimu kaip tinkamumo kriterijumi į programą „Europos horizontas“. Jau šiandien pripažįstama, kad lyčių lygybės planai, kaip politinė priemonė, realiai prisideda prie didesnio moterų dalyvavimo moksliniuose tyrimuose, vadovaujančiose pareigose bei padeda kurti atviresnę, įvairesnę ir įtraukesnę mokslo kultūrą.

LMT stiprina lyčių lygybės politiką

Siekdama nuosekliai įgyvendinti lygių galimybių principus mokslo ir inovacijų sistemoje, LMT 2025 m. gruodžio 31 d. patvirtino Lyčių lygybės planą 2026–2029 metams. Šiuo planu siekiama nuosekliai stiprinti lygių galimybių principų įgyvendinimą organizacijos veikloje. Lyčių lygybės plane numatytos priemonės, kuriomis siekiama formuoti lyčių lygybei palankią organizacijos vidinę kultūrą, užtikrinti mokslo projektų finansavimo skaidrumą ir sudaryti vienodas karjeros galimybes.

Remiantis LMT mokslininkų grupių projektų finansavimo priemonės duomenų analize, nustatyta, kad, nepaisant tam tikros pažangos, kai kuriose mokslo srityse vis dar fiksuojamas lyčių disbalansas. Jis ypač ryškus technologijų ir gamtos mokslų srityse, kuriose moterų įsitraukimas išlieka mažesnis, o socialiniuose moksluose – priešingai, nepakankamai atstovaujami vyrai. Be to, duomenų analizė atskleidžia, kad nors pateikiamų paraiškų projektų vadovų lyčių balansas iš esmės yra išlaikomas, tarp finansuotų projektų pastebimas lyčių disbalansas vyrų naudai. Šios analizės išvados rodo poreikį nuosekliai ir sistemiškai stebėti bei vertinti konkursinio mokslo finansavimo procesus lyčių lygybės požiūriu.

„Lyčių lygybė moksle – nuolatinis procesas, reikalaujantis drąsos peržiūrėti nusistovėjusias praktikas. Jei norime, kad Lietuvos mokslas būtų konkurencingas, atviras ir patrauklus talentams, turime sąmoningai kurti sistemą, kurioje kiekvienas mokslininkas turi vienodas galimybes augti“, – sako LMT pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.

Lyčių lygybės plane taip pat numatytos priemonės darbuotojų kompetencijoms stiprinti, diskriminacijos ir priekabiavimo prevencijai, lyčių lygybės duomenų stebėsenai bei atviram pasiektos pažangos komunikavimui.

Tarptautinis Jungtinių Tautų kontekstas

Jungtinės Tautos šią dieną Jungtinės Tautos sieja su Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m., ypač su 5-uoju Darnaus vystymosi tikslu – lyčių lygybės užtikrinimu, taip pat su švietimo, inovacijų ir ekonomikos augimo tikslais. Šią dieną koordinuoja ir aktyviai palaiko UNESCO bei JT Moterų organizacija, o kasmetiniai minėjimai visame pasaulyje skirti ne tik situacijos įvertinimui, bet ir konkrečių sprendimų, politikos priemonių bei gerųjų praktikų sklaidai.

The post Moterys moksle – Lietuva tarp pirmaujančių ES valstybių appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Ožiaragis – metas, kai pastangos pagaliau atsiperka

Būtent Ožiaragio ženklo atstovai gali sulaukti pasiūlymo, apie kurį slapta svajojo, bet garsiai nedrįso kalbėti. Tai gali būti:

• netikėtas darbo ar verslo pasiūlymas,
• kvietimas imtis atsakingesnių pareigų,
• galimybė keisti gyvenamąją vietą ar net šalį,
• rimtas žingsnis santykiuose, keičiantis ateities planus.

Šis pasiūlymas gali ateiti per žmogų, kuris jus stebi jau kurį laiką, arba visiškai netikėtai – tarsi iš niekur.

Kodėl būtent dabar?

Pastaruoju metu Ožiaragiai daug dirbo tyliai, kantriai ir be didelio dėmesio. Žvaigždės rodo, kad šis etapas artėja prie pabaigos. Dabar svarbiausia:

• nepraleisti progos iš baimės,
• neabejoti savo verte,
• pasitikėti sukaupta patirtimi.

Nors sprendimas gali gąsdinti, jis turi potencialą atverti duris į visiškai naują gyvenimo etapą.

Ką svarbu žinoti prieš sakant „taip“?

Astrologai pataria neskubėti, bet ir neužstrigti abejonėse. Vertėtų savęs paklausti:

• ar tai augimas, ar tik laikinas komfortas?
• ar šis pasiūlymas atitinka mano ilgalaikius tikslus?

Kartais vienas sprendimas lemia ne tik artimiausius metus, bet ir visą kryptį.

The post Žvaigždės rodo: šis Zodiako ženklas gali sulaukti pasiūlymo, kuris viską pakeis appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kodėl verta rinktis sėkmingas datas?

Astrologijoje tikima, kad tam tikromis dienomis energija „teka lengviau“ – sprendimai priimami aiškiau, o pradėti darbai turi didesnę sėkmės tikimybę. Todėl svarbius gyvenimo įvykius verta planuoti būtent šiomis datomis.

Sėkmingiausios 2026 metų datos pagal mėnesius

Sausis

Sausio 6, 10, 18, 24 d.
Puikus metas naujiems tikslams, darbo sutarčių pasirašymui, finansų planavimui.

Vasaris

Vasario 5, 11, 14, 22 d.
Palankios dienos meilės sprendimams, santykių stiprinimui, kūrybiniams projektams.

Kovas

Kovo 3, 9, 15, 27 d.
Tinka naujų idėjų įgyvendinimui, mokslams, kelionių planavimui.

Balandis

Balandžio 4, 8, 16, 25 d.
Sėkmingos datos asmeniniam augimui, namų reikalams, svarbiems pokalbiams.

Gegužė

Gegužės 6, 13, 20, 29 d.
Puikus metas finansiniams sprendimams, investicijoms, karjeros pokyčiams.

Birželis

Birželio 2, 10, 18, 26 d.
Palankios dienos vestuvėms, sužadėtuvėms, šeimos planams.

Liepa

Liepos 4, 12, 21, 30 d.
Sėkmingos datos poilsiui, kelionėms, kūrybai ir emocinei gerovei.

Rugpjūtis

Rugpjūčio 3, 9, 17, 28 d.
Tinka savirealizacijai, viešiems pasirodymams, drąsiems sprendimams.

Rugsėjis

Rugsėjo 5, 11, 19, 27 d.
Palankios dienos mokslams, dokumentams, ilgalaikiams planams.

Spalis

Spalio 6, 14, 22, 31 d.
Puikus metas santykių stiprinimui, bendriems projektams, susitarimams.

Lapkritis

Lapkričio 4, 10, 18, 26 d.
Sėkmingos datos vidiniams sprendimams, strategijoms, finansų peržiūrai.

Gruodis

Gruodžio 3, 9, 17, 24 d.
Palankus metas apibendrinti metus, užbaigti darbus ir planuoti ateitį.

Kada verta būti atsargesniems?

• Per jaunatį ir pilnatį emocijos gali būti stipresnės – svarbiems sprendimams geriau rinktis ramesnes dienas.
• Merkurijaus retrogrado metu (kelis kartus per metus) rekomenduojama vengti sutarčių pasirašymo ir technikos pirkimo.

The post Sėkmingos 2026 metų datos: kada verta planuoti svarbiausius sprendimus? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Avinas (kovo 21 – balandžio 20)

Šiandien gali aplankyti netikėta idėja, kuri pakeis jūsų planus. Leiskite sau būti spontaniškiems.
Santykiai: verta pasidalinti tuo, kas iš tiesų rūpi.
Darbas: pasitikėkite savo sprendimu, net jei kiti abejoja.
Patarimas: nedelsdami veikite — šansas gali būti laikinas.

Jautis (balandžio 21 – gegužės 20)

Diena tinkama ramiai analizei ir planavimui. Skubėjimas tik pakenktų.
Santykiai: atsiras poreikis saugumo — ieškokite jo pas artimuosius.
Darbas: laikykitės pasirinktos krypties, nesiblaškykite.
Patarimas: daugiau pasitikėjimo savimi ir savo vertybėmis.

Dvyniai (gegužės 21 – birželio 21)

Atsiras daug pokalbių, svarbios naujienos. Gali atkeliauti žinia, įkvėpsianti.
Santykiai: venkite paviršutiniškumo — gilus pokalbis daug duos.
Darbas: idėjos, kurias pasakysite garsiai, rastų palaikymą.
Patarimas: rinkitės žodžius apgalvotai.

Vėžys (birželio 22 – liepos 22)

Pajusite emocinį pakilimą. Gera diena pasirūpinti namais, jaukumu, artimaisiais.
Santykiai: atsiras daugiau švelnumo ir supratimo.
Darbas: pamatysite, kur verta mažiau stengtis, o kur — daugiau investuoti.
Patarimas: neskubėkite priimti svarbių sprendimų vakarop.

Liūtas (liepos 23 – rugpjūčio 23)

Šiandien norėsite būti matomi ir įvertinti — ir tam atsiranda puikių galimybių.
Santykiai: svarbu ne vien dėmesys, bet ir pagarba kitai pusei.
Darbas: jūsų idėja gali sulaukti palaikymo.
Patarimas: nepamirškite padėkoti tiems, kurie jus palaiko.

Mergelė (rugpjūčio 24 – rugsėjo 23)

Diena palanki užbaigti tai, kas kaupėsi. Tvarka šiandien suteiks ramybę.
Santykiai: per daug analizės gali trukdyti intymiam ryšiui.
Darbas: geriausia pasikliauti logika ir aiškiu planu.
Patarimas: atsipalaiduokite — ne viską privalote kontroliuoti.

Svarstyklės (rugsėjo 24 – spalio 23)

Ateis noras harmonijos ir aiškumo. Ieškokite kompromiso, bet nesiaukokite.
Santykiai: atviras pokalbis išspręs tai, kas jus slėgė.
Darbas: verta pasidalinti atsakomybe su kitais.
Patarimas: grožis slypi paprastume — tiek mintyse, tiek aplinkoje.

Skorpionas (spalio 24 – lapkričio 22)

Intensyvi diena: ryškios emocijos, gili intuicija.
Santykiai: galite sužinoti tai, ko seniai norėjote.
Darbas: pasitikėkite savo strategija — ji veikia.
Patarimas: kartais tylėjimas yra didesnė jėga nei žodžiai.

Šaulys (lapkričio 23 – gruodžio 21)

Šiandien norėsite laisvės — ir žvaigždės tai palaiko. Kurkite, veikite, planuokite.
Santykiai: atvirumas atneš netikėtai gerus rezultatus.
Darbas: metas pristatyti idėjas ar pradėti naują kryptį.
Patarimas: svarbiausia — būti sąžiningiems sau.

Ožiaragis (gruodžio 22 – sausio 20)

Ryžtingumas šiandien jūsų stiprybė. Verta priimti svarbų sprendimą.
Santykiai: parodykite, kad mokate rūpintis ne tik darbu, bet ir jausmais.
Darbas: puiki galimybė įrodyti savo kompetenciją.
Patarimas: leiskite sau trumpai pailsėti — pervargimas mažina produktyvumą.

Vandenis (sausio 21 – vasario 19)

Atsiras noras ieškoti naujos informacijos, tyrinėti, kurti.
Santykiai: netradicinis požiūris suartins su partneriu.
Darbas: eksperimentai gali atnešti didelį proveržį.
Patarimas: nebijokite veikti kitaip nei kiti.

Žuvys (vasario 20 – kovo 20)

Pajusite stiprų intuicijos šuolį. Klausykitės savo vidinio jausmo.
Santykiai: paguoda, šiluma ir supratimas šiandien bus itin reikalingi.
Darbas: kūrybiškas požiūris padės pasiekti daugiau nei planavote.
Patarimas: apsupkite save tais, kurie veikia kaip ramybė, ne audra.

The post Sekmadienio horoskopas (gruodžio 14 d.): diena, kai būtina išgirsti savo vidinį balsą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Jame netrūko ir kitų svarbių akcentų, tokių, kaip diskusijos apie reikšmingus pokyčius grožio pasaulyje, kuriame ilgą laiką dominavo griežti standartai ir ne visada sąžininga konkurencija. Duoklė renginyje atiduota ir Baltijos šalių auksu vadinamam gintarui, iš kurio floristo Modesto Vasiliausko sukurtos karūnos įteiktos konkurso nugalėtojoms.

Ruošėsi metus

Modelių pasaulis keičiasi – šiandien jis tampa erdve asmenybei, drąsai ir profesionalumui. Šį pokytį patvirtino ir Kaune antrą kartą surengtas konkursas „Gintariniai modeliai 2025“, kuris šiemet pirmą kartą tapo tarptautinis ir į „Radisson Hotel“ subūrė dalyvius iš Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Ukrainos.

Konkursas parodė, kad jaunosios kartos modeliai šiandien į sceną žengia turėdami realios patirties – jie dirba fotosesijose, dalyvauja projektuose, o mokyklos ir agentūros rengia juos pagal profesionalių podiumų reikalavimus.

Trijuose pasirodymuose atsiskleidė skirtingos dalyvių asmenybės. Klasikiniame defilė komisija vertino, kaip dalyviai valdo ritmą ir laikyseną. Teminė „Itališka vasara“ pakeitė renginio nuotaiką – scenoje atsirado daugiau šviesos, žaismės ir spontaniškumo. O vakarinis pasirodymas tapo momentu, kuriame išryškėjo tai, ką kiekvienas jų atsinešė per metus trukusias treniruotes.

Ieva Daukienė, šio projekto sumanytoja ir vadovė, sako, kad konkursas auga kartu su jaunaisiais modeliais, o visi užkulisiuose įdėti darbai tapo matomu rezultatu.

„Labai džiaugiuosi, kad šiemet konkursas buvo tarptautinis. Svečių ir dalyvių atvykimas iš užsienio įkvepia visą komandą. O labiausiai noriu padėkoti savo dukrytei Kamilei, kurios nematoma pagalba užkulisiuose šiam projektui yra milžiniška“, – sako renginio organizatorė.

Pakeitė netinkamas „tradicijas“

Tarp konkurso svečių buvo tarptautinę patirtį turinti modelių agentūrų vadovė Ireni Erbi. Prieš du dešimtmečius pradėjusi modelio karjerą, ji šiandien gyvena Monake ir vadovauja savo agentūrai, o konkursuose ieško asmenybių.

Ireni pasakojo pati patyrusi, kaip prieš daugelį metų agentūros ją atmesdavo vien dėl to, kad jos ūgis esą buvo vienu centimetru per mažas.

„Man sakė, kad  būdama 174 cm ūgio modelio karjeros nepasieksiu, bet aš buvau įsitikinusi –  vienas centimetras mano gyvenimo nesugadins“, – prisiminė ji.

Ireni džiaugėsi, kad Lietuvoje rengiamas konkursas išsiskyrė profesionalumu, mokinių pasiruošimu ir aiškia koncepcija. Ji pastebėjo, kad šiuolaikinė mados industrija pasikeitė – prieš kelis dešimtmečius konkursuose būta nesąžiningumo, o šiandien ji mato tikrą vertinimą ir tikrus talentus.

Komisijos narė po konkurso išsirinko kelias dalyves, kurioms įteikė naujas galimybes atveriančius asmeninius kvietimus: lietuvių modelius ji pakvietė į Baltijos šalių regioninį finalą trijose amžiaus grupėse – iš jo geriausios galės patekti į tarptautinį „Little Model Earth“ konkursą Johanesburge. Kelios dalyvės sulaukė ir dar vienos galimybės: jos dalyvaus „Look of The Year Baltic“ atrankoje, iš kurios atsiveria keliai į seniausią pasaulyje naujų veidų konkursą, tapusį startu tokiems modeliams kaip Naomi Campbell, Cindy Crawford ir Linda Evangelista.

Papildoma motyvacija

Vakaro nugalėtojomis tapo dvi dalyvės, kurių pasirodymai sulaukė didžiausio komisijos įvertinimo. Mini kategorijoje „Grand Prix“ pelnė Dorotėja Dauskurdytė – jos ramaus profesionalumo, išvystytos laikysenos ir brandesnio įvaizdžio komisija nepastebėti negalėjo.

Didžiųjų kategorijoje triumfavo Andrėja Ramonaitė – dalyvė, kuri komisijai paliko ypatingą įspūdį savo natūralumu, drąsa ir nuoširdžia šypsena.

Konkursas neapsiėjo be tų, kurie padeda sukurti rezultatą. I. Daukienė dėkojo rėmėjams, prisidėjusiems prie renginio sėkmės. O floristas Modestas Vasiliauskas, žinomas dėl įgyvendintų neįprastų projektų, sukūrė išskirtines gintaro karūnas, tapusias konkurso simboliu. Šiemet renginį stebėjo ir nuomonės formuotojos Karolina Slavinskienė bei Kristina Burneikienė, kurių buvimas tapo papildoma motyvacija dalyvėms, svajojančioms apie matomumą internete.

The post Ryškiausioms lietuvaitėms – kvietimai į pasaulinėms žvaigždėms karjerą atvėrusį konkursą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Jautis

Jaučiai visada garsėja savo darbštumu ir atkaklumu. 2025 metais šios savybės atsipirks su kaupu. Jūsų laukia:

• galimybė pakilti karjeros laiptais,
• finansinis stabilumas, kuris ilgai buvo siekiamas,
• naujos investicijos, galinčios atnešti pelną.

Jaučiams patariama nepraleisti progų bendradarbiauti – būtent per ryšius gali atsirasti didžiausios galimybės.

Mergelė

Mergelės 2025-aisiais atras naujų būdų, kaip paversti savo žinias ir talentus pelnu. Šis ženklas yra itin kruopštus, todėl:

• laukia sėkmingi projektai,
• gali atsirasti galimybė pradėti nuosavą veiklą,
• bus palanku investuoti į mokslą ar kvalifikacijos kėlimą, kas vėliau atneš dar daugiau pajamų.

Metų pabaigoje Mergelės gali pasidžiaugti didesne finansine laisve.

Ožiaragis

Ožiaragiai įpratę siekti tikslų kantriai, bet 2025 metai taps tikru lūžio tašku. Žvaigždės rodo:

• netikėtos galimybės darbe,
• pelningos investicijos,
• pripažinimas, kuris atsispindės ir finansuose.

Ožiaragiai šiais metais turi išlikti drąsūs – rizika, jei ji apskaičiuota, gali atnešti ne tik materialinės, bet ir vidinės sėkmės.

The post 3 Zodiako ženklai, kurie iki 2025 metų pabaigos pasieks finansinį proveržį appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.