Rugpjūčio pabaigoje ir rudenį po obelimis, kriaušėmis bei slyvomis neretai prisikaupia tiek vaisių, kad kyla klausimas – ką daryti su krituoliais? Išmesti gaila, tačiau ne kiekvieną nuo žemės pakeltą obuolį verta dėti į pyragą ar spausti į sultis.
kompostas
Naujausias
Kompostas daugeliui atrodo kaip labai paprastas dalykas: sumetei virtuvės likučius, lapus, nupjautą žolę, šiek tiek palaukei – ir turi natūralią trąšą daržui, gėlynams ar šiltnamiui.
Derlingas dirvožemis – tai kiekvieno daržo ar sodo sėkmės pagrindas. Tačiau net ir pati geriausia žemė laikui bėgant nuskursta, iš jos išsiplauna maisto medžiagos, ji praranda purumą.
Nupjauta žolė dažnai keliauja į komposto krūvą ar atliekų maišą, tačiau ji gali tapti tikru lobiu jūsų sode.
Vasara – tai daržininkų ir sodininkų darbymetis, kai aplink pilna šviežių atliekų, žolės, vaisių likučių ir piktžolių. Visi jie puikiai tinka kompostui, tačiau karštomis dienomis komposto dėžėje gali atsirasti nemalonus kvapas ar sulėtėti irimas.
Kavos tirščiai rūgština dirvą, kiaušinių lukštai išgelbėja pomidorus nuo puvinio, o medžio pelenai tinka beveik visiems augalams – tokie patarimai kasmet plinta tarp daržininkų.
Virtuvėje likusios morkų ir burokėlių lupenos dažnai keliauja tiesiai į šiukšliadėžę. Tačiau pas mane jos turi antrą gyvenimą – ir tikrai ne komposto dėžėje, kaip galėtumėte pagalvoti. Pavasarį šios, atrodytų, nereikalingos atliekos tampa slaptu pagalbininku, kuris pagerina dirvą ir padeda augalams augti stipresniems.
Kompostas – tai tikras sodo „auksas“, natūrali trąša, kuri praturtina dirvožemį ir padeda augalams augti sveikai. Daugelis sodininkų į komposto duobę meta žolę, lapus, daržovių atliekas, tačiau mažiau žinoma, kad ypatingą naudą gali suteikti ir paprastos kepimo mielės.
Agurkai – viena mėgstamiausių daržovių Lietuvos daržuose. Jie greitai auga, gausiai dera ir tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek konservavimui.
