Kompostas daugeliui atrodo kaip labai paprastas dalykas: sumetei virtuvės likučius, lapus, nupjautą žolę, šiek tiek palaukei – ir turi natūralią trąšą daržui, gėlynams ar šiltnamiui. Iš dalies tai tiesa. Kompostavimas iš tiesų yra vienas paprasčiausių būdų sumažinti atliekų kiekį ir pagerinti dirvožemio kokybę. Tačiau yra viena svarbi sąlyga – į kompostą turi keliauti tik tinkamos atliekos.
Ne viskas, kas yra „natūralu“, tinka komposto dėžei. Kai kurie maisto likučiai pūdami pradeda skleisti nemalonų kvapą, kiti pritraukia žiurkes, peles, muses ar net laukinius gyvūnus. Dar kitos atliekos gali užkrėsti dirvožemį ligomis, piktžolių sėklomis ar cheminėmis medžiagomis. Todėl, prieš metant viską iš eilės į komposto krūvą, verta žinoti, kokių atliekų joje neturėtų būti.
Tinkamai prižiūrimas kompostas turi kvepėti žeme, mišku, drėgnu humusu. Jeigu jis ima dvokti rūgstančiu maistu, pūvančia mėsa ar pelėsiu, tai ženklas, kad kažkas daroma ne taip.
Kodėl į kompostą negalima mesti bet ko?
Kompostavimas – tai ne atliekų slėpimas po žole ar lapais. Tai natūralus irimo procesas, kuriame dalyvauja mikroorganizmai, sliekai, vabzdžiai, grybai ir bakterijos. Kad šis procesas vyktų sklandžiai, kompostui reikia oro, drėgmės, tinkamos temperatūros ir subalansuotų medžiagų.
Įprastai komposte derinamos dvi atliekų grupės. Pirmoji – vadinamosios žaliosios atliekos. Tai šviežia žolė, daržovių ir vaisių lupenos, kavos tirščiai, augalų likučiai. Jose daug azoto. Antroji grupė – rudosios atliekos: sausi lapai, šiaudai, smulkintos šakelės, kartonas, popierius. Jose daugiau anglies.
Kai šių medžiagų santykis tinkamas, kompostas bręsta tolygiai. Tačiau užtenka į jį nuolat mesti netinkamus produktus, ir visa pusiausvyra išsiderina. Kompostas gali tapti per šlapias, per rūgštus, per riebus arba tiesiog pradėti pūti, o ne kompostuotis.
Mėsa, žuvis ir kaulai – viena didžiausių klaidų
Nors mėsa ir žuvis yra organinės kilmės produktai, į namų kompostą jų dėti nereikėtų. Tai viena dažniausių klaidų, dėl kurios komposto dėžė greitai pradeda skleisti nemalonų kvapą.
Pūvanti mėsa, žuvis, vištienos odelės, kaulai ar dešrų likučiai labai vilioja gyvūnus. Tokia komposto krūva gali pritraukti peles, žiurkes, kates, šunis, lapes ar kitus nepageidaujamus lankytojus. Vasarą tokios atliekos taip pat greitai tampa musių ir lervų židiniu.
Be to, mėsa ir žuvis įprastame sodo komposte suyra lėtai. Namų komposto krūva dažnai nepasiekia tokios aukštos temperatūros, kuri greitai ir saugiai suskaidytų gyvūninės kilmės atliekas. Dėl to jos gali ilgai pūti, skleisti kvapą ir gadinti visą kompostą.
Į kompostą geriau nedėti mėsos gabalėlių, žuvies likučių, kaulų, vištienos odos, konservų, dešros, kumpio, keptos mėsos ar riebaluotų padažų.
Pieno produktai taip pat netinka
Pienas, kefyras, jogurtas, grietinė, varškė, sviestas ir sūris kompostui nėra tinkamas pasirinkimas. Šie produktai greitai rūgsta, skleidžia stiprų kvapą ir pritraukia vabzdžius bei graužikus.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis šiltuoju metų laiku. Net nedidelis kiekis grietinės ar jogurto gali paskleisti nemalonų kvapą, jei komposto dėžė stovi saulėtoje vietoje. Pieno produktai dažnai ne suyra gražiai, o tampa lipnia, rūgstančia mase, kuri trikdo natūralų kompostavimo procesą.
Todėl į kompostą nereikėtų pilti pieno, kefyro, jogurto, grietinėlės, dėti sūrio, sviesto, varškės, pieniškų desertų ar padažų su pieno produktais.
Aliejus, riebalai ir keptas maistas gadina kompostą
Riebalai yra dar viena atliekų grupė, kuri komposte pridaro daugiau žalos nei naudos. Į komposto dėžę neturėtų keliauti panaudotas kepimo aliejus, taukai, riebūs padažai, majonezas, sviestu ar aliejumi permirkę produktai.
Riebalai apvelia kitas atliekas plėvele, todėl prie jų sunkiau patenka oras. O deguonis kompostui būtinas. Kai jo trūksta, atliekos ima ne kompostuotis, o pūti. Tuomet atsiranda nemalonus kvapas, sulėtėja irimo procesas, o komposto masė tampa sunki, lipni ir nemaloni.
Keptas maistas taip pat netinka. Net jei tai daržovės, pavyzdžiui, keptos bulvės ar keptos cukinijos, jos jau būna prisigėrusios riebalų, druskos ir prieskonių. Tokie likučiai kompostui nenaudingi.
Sergantys augalai gali užkrėsti visą daržą
Sodo ir daržo atliekos dažniausiai yra puiki medžiaga kompostui. Tačiau yra svarbi išimtis – ligoti augalai. Jeigu augalas buvo pažeistas grybelinių ligų, puvinio, miltligės, rūdžių ar kitų užkratų, jo nereikėtų mesti į paprastą namų kompostą.
Problema ta, kad daugelyje namų komposto dėžių temperatūra nepakyla tiek, kad sunaikintų ligų sukėlėjus. Todėl, jei į kompostą sumesite sergančius pomidorų lapus, miltlige pažeistas gėles ar puvinio apimtus augalus, vėliau galite patys paskleisti ligas po lysves.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis su pomidorų, bulvių, rožių, vaismedžių ir dekoratyvinių augalų liekanomis, jeigu jos turi aiškių ligos požymių: dėmių, apnašų, puvinio, deformuotų lapų ar neįprasto pelėsio.
Tokias atliekas geriau pašalinti atskirai, kad jos negrįžtų į daržą kartu su kompostu.
Piktžolės su sėklomis – pavojingas pasirinkimas
Piktžoles kompostuoti galima, bet tik tada, kai jos dar nesubrandinusios sėklų. Jei į kompostą patenka sėklomis apsipylusios piktžolės, vėliau kompostą paskleidę lysvėse galite patys pasėti naują piktžolių derlių.
Tai ypač aktualu, jei kompostas bręsta nepakankamai karštai. Aukšta temperatūra gali sunaikinti dalį sėklų, tačiau paprastoje sodo komposto dėžėje tokios sąlygos susidaro ne visada.
Į kompostą nereikėtų mesti subrendusių pienių, balandų, garšvų, usnių, žliūgių ar kitų piktžolių su sėklomis. Atsargiai reikėtų elgtis ir su daugiametėmis piktžolėmis, kurios dauginasi šaknų gabalėliais. Pavyzdžiui, varputis ar garšva gali išlikti gyvybingi ir po kurio laiko vėl pradėti augti.
Kačių ir šunų išmatos – ne daržo kompostui
Nors kai kurių gyvūnų mėšlas gali būti naudingas kompostui, šunų ir kačių išmatų į daržo kompostą dėti nereikėtų. Jos gali turėti parazitų, bakterijų ir ligų sukėlėjų, pavojingų žmogui.
Ypač svarbu to vengti, jei kompostą planuojate naudoti daržovėms, prieskoninėms žolelėms, braškėms ar kitiems maistiniams augalams tręšti. Net jei tokios atliekos atrodo natūralios, jos nėra saugios įprastam namų kompostui.
Į kompostą taip pat nereikėtų dėti kačių kraiko, ypač jei jis pagamintas su kvapikliais, cheminiais priedais ar sintetinėmis medžiagomis. Tokios atliekos gali užteršti kompostą ir dirvožemį.
Visai kitaip yra su žolėdžių gyvūnų mėšlu – pavyzdžiui, triušių, arklių, karvių ar vištų mėšlas gali būti naudojamas, tačiau jį taip pat reikia tinkamai subrandinti.
Blizgus popierius, čekiai ir laminuotos pakuotės
Ne visas popierius tinka kompostui. Paprastas kartonas, kiaušinių dėklai ar neblizgus popierius gali būti naudingi, nes praturtina kompostą anglimi. Tačiau blizgus, dažytas, laminuotas ar plastiku dengtas popierius turėtų likti už komposto dėžės ribų.
Į kompostą nereikėtų mesti spalvotų reklaminių leidinių, blizgių žurnalų, laminuotų pakuočių, lipdukų, čekių, kavos puodelių su vidiniu plastiko sluoksniu ar popieriaus su folija. Tokiose medžiagose gali būti dažų, klijų, plastiko, cheminių priedų.
Ypač dažna klaida – vaisių lipdukai. Jie maži, todėl dažnai nepastebimi, tačiau komposte nesuyra taip, kaip obuolio žievelė ar banano lupena. Prieš metant vaisių ar daržovių atliekas į kompostą, verta patikrinti, ar ant jų neliko lipdukų.
Citrusinių vaisių žievelės ir svogūnai – tik saikingai
Citrusinių vaisių žievelės, svogūnai ir česnakai nėra visiškai draudžiami, tačiau jų nereikėtų dėti per daug. Nedidelis kiekis citrinos, apelsino ar mandarino žievelių dažniausiai nepakenks, ypač jei jas susmulkinsite. Tačiau dideli kiekiai gali lėtinti kompostavimo procesą.
Citrusiniai vaisiai yra rūgštesni, jų žievelės skyla lėčiau, o stiprus kvapas kai kuriais atvejais gali trikdyti komposto mikroorganizmų pusiausvyrą. Svogūnai ir česnakai taip pat turi stiprių medžiagų, todėl geriau juos naudoti saikingai.
Pagrindinė taisyklė paprasta: viena kita žievelė nepakenks, bet komposto dėžė neturėtų tapti vieta, kur nuolat keliauja dideli kiekiai citrusinių vaisių ar svogūnų atliekų.
Duona, makaronai, ryžiai ir kruopos
Iš pirmo žvilgsnio duona ar makaronai atrodo nekalti – juk tai maisto likučiai. Tačiau komposte jie dažnai sukelia problemų. Duona, ryžiai, makaronai, košės, bandelės ir kiti miltiniai ar grūdiniai produktai greitai rūgsta, pelija, limpa į gumulus ir vilioja graužikus.
Be to, tokie produktai dažnai būna su druska, aliejumi, sviestu, cukrumi ar padažais. Visa tai kompostui nėra naudinga. Mažoje komposto dėžėje tokios atliekos gali labai greitai pakeisti kvapą ir pritraukti muses.
Todėl į kompostą geriau nedėti duonos, picos likučių, sausainių, pyragų, makaronų, ryžių, virtų kruopų ar košių.
Plastikas, metalas, stiklas ir sintetinės medžiagos
Į kompostą neturėtų patekti niekas, kas nesuyra natūraliai. Tai plastikiniai maišeliai, pakuotės, gumelės, folija, metaliniai dangteliai, stiklo šukės, sintetinės servetėlės, vienkartinės pirštinės, plastiku dengtas popierius.
Net labai smulkios plastiko dalys yra problema. Jos nesuyra į naudingą humusą, o tik skyla į dar mažesnes daleles. Vėliau šios dalelės gali patekti į dirvą, lysves ir aplinką.
Atsargiai reikėtų vertinti ir „biologiškai skaidžias“ pakuotes. Ne visos jos suyra namų komposto sąlygomis. Dalis tokių pakuočių yra pritaikytos tik pramoniniam kompostavimui, kur palaikoma aukštesnė temperatūra ir specialios sąlygos.
Pelenai iš anglių, briketų ar dažytos medienos
Nedidelis kiekis švarių medžio pelenų kartais gali būti naudojamas sode, tačiau pelenai iš kepsninės anglių, briketų, dažytos, lakuotos ar impregnuotos medienos kompostui netinka.
Tokiuose pelenuose gali būti cheminių priedų, degimo skysčių likučių, sunkiųjų metalų ar kitų medžiagų, kurios neturėtų patekti į dirvožemį. Ypač jei kompostą naudosite daržovėms ar uogoms tręšti.
Į kompostą nereikėtų berti kepsninės anglių pelenų, briketų pelenų, dažytos medienos pelenų ar pelenų su degimo skysčio kvapu.
Chemiškai apdorota žolė ir augalai
Jei veja, gėlės ar dekoratyviniai augalai buvo purkšti herbicidais, pesticidais ar kitomis cheminėmis priemonėmis, jų atliekų geriau nedėti į kompostą. Kai kurios medžiagos gali išlikti augalų likučiuose ir vėliau patekti į dirvą.
Tai ypač svarbu tiems, kurie kompostu tręšia daržoves, vaiskrūmius, šiltnamio augalus ar prieskonines žoleles. Jei nežinote, kuo augalai buvo apdoroti, geriau nerizikuoti.
Atsargiai reikėtų elgtis ir su pirktomis gėlių puokštėmis. Jos gali būti apdorotos įvairiomis priemonėmis, kad ilgiau išliktų šviežios.
Stambios šakos ir medienos gabalai
Šakos, smulkios medienos atliekos ir pjuvenos iš neapdorotos medienos gali būti naudingos, tačiau tik tada, kai yra susmulkintos. Didelės šakos, kelmai ar stambūs medienos gabalai komposte skyla labai lėtai.
Tai nėra pavojinga, bet nepraktiška. Po metų ar net dvejų komposte vis dar galite rasti beveik nepakitusių šakų. Jos trukdo gauti vientisą, purią masę.
Stambesnes šakas geriau susmulkinti, panaudoti kaip mulčią, dėti į pakeltų lysvių pagrindą arba krauti atskirai. Į kompostą taip pat negalima dėti dažytos, lakuotos, impregnuotos ar kitaip apdorotos medienos.
Ką daryti, jei netinkamos atliekos jau pateko į kompostą?
Jeigu į kompostą netyčia pateko nedidelis kiekis netinkamų atliekų, didelės bėdos gali ir nebūti. Jei matote, išimkite jas. Jei išimti jau sunku, užberkite sausesnėmis medžiagomis – sausais lapais, šiaudais, smulkintu kartonu ar žemėmis.
Jeigu kompostas pradėjo blogai kvepėti, greičiausiai jame per daug drėgmės, riebalų ar azotingų atliekų ir per mažai oro. Tokiu atveju kompostą reikėtų permaišyti, įdėti daugiau sausų medžiagų ir pasirūpinti, kad jis nebūtų suslėgtas.
Nemalonų kvapą dažnai padeda sumažinti sausi lapai, šiaudai, kartonas, pjuvenos iš neapdorotos medienos ir reguliarus komposto permaišymas.
Ką saugu dėti į kompostą?
Į kompostą puikiai tinka dauguma vaisių ir daržovių lupenų, kavos tirščiai, arbatos lapeliai be sintetinių maišelių, kiaušinių lukštai, nuvytusios gėlės, nupjauta žolė, sausi lapai, smulkintos šakelės, šiaudai, kiaušinių dėklai, neblizgus kartonas ir paprastas popierius.
Vis dėlto svarbu ne tik tai, ką dedate, bet ir kiek. Net tinkamos atliekos gali sukelti problemų, jei jų per daug. Pavyzdžiui, didelis kiekis šviežios žolės gali sulipti į tankų sluoksnį ir pradėti rūgti. Todėl ją verta maišyti su sausais lapais, kartonu ar šiaudais.
Svarbiausia taisyklė – kompostas nėra šiukšliadėžė
Kompostas – tai ne vieta visoms buitinėms atliekoms. Tai gyvas procesas, iš kurio gimsta vertinga, natūrali trąša. Kuo atsakingiau rinksitės, ką į jį dedate, tuo geresnį rezultatą gausite.
Į kompostą neturėtų keliauti mėsa, žuvis, pieno produktai, riebalai, keptas maistas, sergantys augalai, piktžolės su sėklomis, kačių ir šunų išmatos, plastikas, blizgus popierius, chemiškai apdorotos atliekos ar pelenai iš anglių ir briketų.
Tinkamai prižiūrimas kompostas tampa ne problema, o tikra sodo dovana. Jis pagerina dirvožemį, padeda išlaikyti drėgmę, maitina augalus ir leidžia sumažinti atliekų kiekį namuose. Tačiau norint, kad kompostas būtų naudingas, reikia pradėti nuo paprasto dalyko – nedėti į jį to, kas jam kenkia.
