Ruduo dovanoja tikrą gėrybių gausą, kurią galima išradingai panaudoti kuriant jaukumą namuose. Obuoliai, gilės, smilgos, dekoratyviniai augalai ar net lapinės daržovės gali tapti originaliais rudeniško stalo akcentais. Pasak Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro dekoratyvinio apželdinimo profesijos mokytojos Živilės Večerskienės, ruduo – puikus metas kūrybiškai pažvelgti į tai, ką turime savo sode ar randame gamtoje.
„Puošiant namus nebūtina ieškoti sudėtingų ar brangių sprendimų. Kartais užtenka apsidairyti savo sode ar parsinešti ką nors iš pasivaikščiojimo gamtoje. Obuoliai, gilės, įvairūs augalai gali tapti puikia medžiaga kūrybai ir originalia stalo dekoro dalimi“, – sako Ž. Večerskienė.
Profesijos mokytoja pabrėžia, kad dekoratyvinio apželdinimo srityje svarbus ne tik augalų pažinimas, jų auginimas ar priežiūra. Ne mažiau reikšmingas gebėjimas pastebėti augalų dekoratyvumą, derinti skirtingas formas, faktūras ir spalvas, kūrybiškai panaudoti gamtines medžiagas. Būtent tokiu žvilgsniu ji siūlo pažvelgti ir į rudens stalą.
Obuolių derlius – įkvėpimas kūrybai
Šiemet soduose gausiai užderėję obuoliai gali tapti viena pagrindinių rudens stalo puošmenų. Anot profesijos mokytojos, jei jų turime daugiau, dalį galima panaudoti ne tik maistui.
Nedidelius obuolius galima suverti ir suformuoti dekoratyvinį vainiką. Jis tiks ne tik stalui papuošti, bet ir durims ar kitai namų erdvei dekoruoti. Iš didesnio obuolio galima pasigaminti ir nedidelę žvakidę – atsargiai išskaptuoti vietą žvakutei ir natūralų dekorą įkomponuoti į bendrą stalo kompoziciją.
Prie obuolių gražiai dera ir kitos gamtos medžiagos. Pavyzdžiui, iš gilių galima suverti girliandą, kuri stalui suteikia natūralumo ir išryškina rudenišką spalvų paletę.
Kai augalas tampa dekoru
Kūrybiškai pažvelgti mokytoja siūlo ir į augalus, kurių dekoratyvinio potencialo kasdienybėje dažnai nepastebime. Vienas jų – vilnotoji notra. Jos minkšti, sidabrinio atspalvio lapai gali būti veriami į girliandas, vainikėlius ar kitus dekoratyvinius elementus.
„Vilnotoji notra labai dėkinga kūrybai – net sudžiūvusi ji išlieka dekoratyvi, maloni liesti, iš jos galima išgauti įvairiausias formas“, – pasakoja profesijos mokytoja.
Dar viena netikėta medžiaga – asiūklis. Tuščiaviduriai jo stiebai gali tapti konstrukcine stalo kompozicijos dalimi. Į juos galima integruoti sode augančias smilgas ir formuoti lengvas, natūralias dekoracijas.
Net lapinės daržovės gali atlikti neįprastą vaidmenį. Graži lapinė salota gali tapti natūraliu serviravimo akcentu, o dalį derliaus galima panaudoti ruošiant traškučius ar kitus užkandžius. Taip stalo dekoras susiejamas su tuo, kas ant jo patiekiama.
Jaukumą kuria ne tobulumas
Ž. Večerskienės sukurtame rudens stale gamtinės dekoracijos dera ir su pačios kepta duona. Pasak mokytojos, būtent tokios detalės padeda sukurti ne demonstracinį, o gyvą ir jaukų stalą, prie kurio norisi susėsti. Anot mokytojos, kūrybiškumas šiuo atveju prasideda ne nuo sudėtingų taisyklių, o nuo gebėjimo pamatyti galimybę paprastuose dalykuose. Nukritusi gilė gali tapti girliandos dalimi, sodo augalas – dekoratyviniu akcentu, o gausus obuolių derlius – įkvėpimu visai rudens kompozicijai.
Toks požiūris artimas ir dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo profesijai, kurioje susipina augalų pažinimas, praktiniai įgūdžiai ir kūryba. „Gamta pati pasiūlo labai daug medžiagų. Reikia tik jas pastebėti ir nebijoti eksperimentuoti“, – sako Ž. Večerskienė.
