Rugpjūčio pabaigoje ir rudenį po obelimis, kriaušėmis bei slyvomis neretai prisikaupia tiek vaisių, kad kyla klausimas – ką daryti su krituoliais? Išmesti gaila, tačiau ne kiekvieną nuo žemės pakeltą obuolį verta dėti į pyragą ar spausti į sultis.
Vieni vaisiai nukrenta todėl, kad jau prinoko, kiti – dėl stipresnio vėjo, vaismedžio perkrovos, ligų ar kenkėjų. Todėl pirmiausia krituolius verta surinkti ir išrūšiuoti, o ne palikti pūti po medžiu.
Tai naudinga ne vien dėl tvarkos. Ant žemės palikti pažeisti vaisiai gali padėti išgyventi kai kuriems sodo kenkėjams, o ligoti – tapti infekcijos šaltiniu kitam sezonui.
Kodėl obuoliai apskritai pradeda kristi?
Vienas kitas obuolys ant žemės nebūtinai reiškia, kad medis serga.
Priežasčių gali būti daug:
- vaisius jau prinoko;
- medis natūraliai atsikrato dalies derliaus;
- vaisių per daug;
- trūko drėgmės;
- pūtė stiprus vėjas;
- vaisių pažeidė vabzdžiai;
- prasidėjo puvinys ar kita liga.
Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) pažymi, kad prinokę obuoliai gali natūraliai pradėti kristi, tačiau per anksti nukritusiuose vaisiuose verta ieškoti ir kenkėjų padarytų pažeidimų.
Todėl geriausia ne tiesiog suversti visus krituolius į vieną kibirą, o juos apžiūrėti.
Pirmas darbas – surinkite krituolius kuo greičiau
Palikti pūvančių obuolių po medžiu iki pavasario nėra geriausia mintis.
Pavyzdžiui, obuolinio vaisėdžio lervos gali vystytis pažeistuose obuoliuose, o kai kurių kitų kenkėjų vystymosi ciklas taip pat susijęs su ant žemės nukritusiais vaisiais. Minesotos universiteto specialistai rekomenduoja krituolius reguliariai surinkti ir pašalinti iš sodo.
Ypač svarbu surinkti vaisius, kurie:
- supuvę;
- sukirmiję;
- turi didelių rudų dėmių;
- įtrūkę;
- apaugę pelėsiu;
- pradėję mumifikuotis.
Rudeninė sodo švara gali sumažinti problemų kitą sezoną.
Ar galima krituolius valgyti?
Čia verta būti atsargesniems, nei dažnai įprasta.
Nuo žemės pakeltas vaisius gali atrodyti beveik tobulas, tačiau krisdamas jis gali būti sutrenktas ar turėti plika akimi sunkiai pastebimų odelės pažeidimų.
Minesotos universiteto maisto saugos specialistai laikosi konservatyvios rekomendacijos: nuo žemės surinktų obuolių nerekomenduojama naudoti šviežiam valgymui, kepiniams, konservams ar nefermentuotoms sultims, nes pažeistuose obuoliuose gali susidaryti pelėsių toksinas patulinas, o per pažeistą odelę gali patekti ir mikroorganizmų.
Patulinas ypač siejamas su supuvusiais ir pelėsių pažeistais obuoliais. Be to, vien terminis apdorojimas nėra patikima priemonė jam pašalinti.
Todėl, jei norite saugiausio pasirinkimo, maistui ir sultims geriau naudoti nuo medžio nuskintus sveikus vaisius.
„Bet mūsų šeima krituolius valgė visada“
Tai labai dažna praktika, todėl verta paminėti, kad rekomendacijos nėra visiškai vienodos.
Kai kurios sodininkystės organizacijos pateikia idėjų, kaip nepažeistus krituolius panaudoti gaminant maistą, tačiau maisto saugos specialistų gairės yra griežtesnės būtent dėl galimų smūgio pažeidimų, dirvožemio taršos ir pelėsinių toksinų.
Todėl straipsnio taisyklė paprasta:
abejojate – į virtuvę neneškite.
Ypač neverta rizikuoti su vaisiais, skirtais mažiems vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus ar silpnesnės imuninės sistemos žmonėms.
Supuvusią vietą išpjauti – ne visada pakanka
Dažnas sprendimas: nupjausiu parudavusį šoną, o likusią obuolio dalį panaudosiu.
Tačiau jei vaisius stipriai supuvęs ar pelėtas, saugesnis pasirinkimas – viso jo maistui nebenaudoti.
Patulino problema ta, kad jo negalima patikimai nustatyti pagal skonį ar kvapą, o jis gali būti susijęs su pelėsiais pažeistu obuolio audiniu.
Todėl stipriai pažeisto krituolio pyragas „neišgelbės“.
Ką tada daryti su sveikiau atrodančiais krituoliais?
Jei maistui jų naudoti nenorite, turite kelias alternatyvas.
1. Kompostuoti
Didelę dalį sveikų ar tiesiog sumuštų krituolių galima kompostuoti.
RHS rekomenduoja vaisius komposte maišyti su sausesnėmis, anglies turtingomis medžiagomis, pavyzdžiui:
- sausais lapais;
- kartonu;
- smulkiomis šakelėmis;
- kita sausa augaline medžiaga.
Jeigu į kompostą vienu kartu supilsite kibirus obuolių, masė gali tapti pernelyg šlapia, pradėti rūgti ir nemaloniai kvepėti. Vaisius susmulkinus jie suyra greičiau.
Ar visus krituolius galima mesti į namų kompostą?
Ne visus.
Jeigu vaisiai aiškiai pažeisti ligų, ypač ruduoju puviniu, namų kompostavimas gali būti ne pats geriausias sprendimas.
RHS rekomenduoja rudojo puvinio pažeistus ir mumifikuotus vaisius pašalinti, o ne palikti ant medžio ar šalia jo, nes grybas gali išlikti užkrėstuose vaisiuose ir kitą sezoną vėl platinti sporas.
Tokius vaisius saugiau:
- atiduoti į savivaldybės žaliųjų atliekų tvarkymo sistemą, jei ji juos priima;
- arba šalinti pagal vietos atliekų tvarkymo taisykles.
Ligos pažeistų vaisių nereikėtų tiesiog sumesti į krūvą šalia sodo.
2. Atiduoti į žaliųjų atliekų aikštelę
Jeigu obelis didelė ir krituolių susikaupė keli maišai, namų kompostas gali būti per mažas.
Tokiu atveju praktiškas sprendimas – žaliųjų atliekų surinkimo aikštelė ar kita savivaldybės numatyta biologinių atliekų tvarkymo sistema.
Prieš vežant didelį kiekį verta patikrinti savo savivaldybės taisykles, nes priimamų atliekų sąlygos gali skirtis.
Tai ypač geras pasirinkimas, kai reikia pašalinti daug:
- pūvančių obuolių;
- slyvų;
- kriaušių;
- kitų nebetinkamų vaisių.
3. Nedidelę dalį galima palikti laukinei gamtai – bet ne po vaismedžiu
Nukritę vaisiai tampa maistu įvairiems gyvūnams, paukščiams ir vabzdžiams. RHS pažymi, kad krituoliais minta ir įvairūs laukiniai gyvūnai bei bestuburiai.
Tačiau yra viena problema.
Jeigu vaisius paliksite tiesiai po obelimi, kartu galite suteikti puikias sąlygas sodo kenkėjams.
Todėl, jei norite dalį vaisių palikti gamtai, geriau tai daryti toliau nuo vaismedžių ir nedideliais kiekiais.
Taip pat atminkite, kad saldūs pūvantys vaisiai labai vilioja vapsvas. RHS rekomenduoja krituolius patraukti iš vietų, kuriose žaidžia vaikai ar vaikšto naminiai gyvūnai.
4. Nenaudokite krituolių kaip „mulčio“ po obelimi
Kartais atrodo patogu:
„Tegul supūva vietoje – juk tai natūrali trąša.“
Tačiau vaismedžių sode tai nėra pats geriausias būdas.
Ant žemės likusiuose obuoliuose gali būti kenkėjų lervų, o ligoti vaisiai gali išlaikyti ligų sukėlėjus. Reguliarus krituolių rinkimas yra viena paprasčiausių sodo higienos priemonių.
Jeigu norite grąžinti organines medžiagas į dirvą, pirmiausia krituolius tinkamai sukompostuokite.
Sukirmiję obuoliai – svarbus signalas
Perpjovus obuolį viduje matyti tunelis, išgraužta sėklalizdžio dalis ir tamsių trupinėlių?
Labai tikėtina, kad vaisių pažeidė obuolinis vaisėdis.
Jo vikšrai minta obuolio viduje, dažnai juda link sėklalizdžio. Pažeisti vaisiai gali nukristi anksčiau.
Tokius obuolius reikėtų reguliariai surinkti.
Jeigu paliksite juos gulėti po medžiu, dalis kenkėjų gali užbaigti vystymosi ciklą ir kitą sezoną problema kartosis.
O jei obuoliai pradeda pūti dar ant medžio?
Jeigu matote rudą, didėjančią dėmę, vėliau atsiranda šviesesnių sporų pagalvėlių, o vaisius galiausiai susitraukia ir lieka kabėti kaip mumija, galima įtarti rudąjį puvinį.
Ši liga gali pažeisti obuolius, kriaušes, slyvas, vyšnias ir kitus vaisius.
Svarbiausia taisyklė – nepalikti mumifikuotų vaisių nei ant medžio, nei po juo. Grybas juose gali peržiemoti ir kitą sezoną vėl tapti infekcijos šaltiniu.
Kodėl krituolių šiemet neįprastai daug?
Jeigu obuoliai masiškai krenta dar neprinokę, verta apžiūrėti patį medį.
Priežastis gali būti:
- labai gausus derlius;
- ilgalaikė sausra;
- staigūs drėgmės svyravimai;
- stiprus vėjas;
- kenkėjai;
- vaisių puviniai;
- kitos vaismedžio problemos.
Vienas vaismedis kartais natūraliai „reguliuoja“ savo derlių – numeta dalį vaisių, kurių nepajėgtų normaliai užauginti.
Tačiau jei vaisiai nuolat krenta su puvinio, kirmgraužų ar kitais pažeidimais, verta spręsti priežastį, o ne tik rinkti pasekmes.
Geriausia krituolių problema prasideda dar prieš jiems nukrentant
Jeigu pastebite, kad obuoliai jau prinokę, neverta laukti, kol visas derlius atsidurs ant žolės.
RHS siūlo įvertinti tris dalykus:
- ar vaisius įgavo veislei būdingą spalvą;
- ar lengvai atsiskiria švelniai jį pakėlus;
- ar jau pasiekė būdingą skonį.
Jeigu taip – laikas skinti.
Taip daugiau vaisių išsaugosite saugiam laikymui ir maistui.
Ką daryti su krituoliais: trumpa atmintinė
Šviežiai nukritę, bet maistui abejonių keliantys vaisiai – kompostui arba žaliųjų atliekų tvarkymui.
Supuvę ir pelėti vaisiai – maistui nenaudoti.
Rudojo puvinio pažeisti ar mumifikuoti vaisiai – šalinti iš sodo ir nepalikti po medžiu.
Sukirmiję obuoliai – kuo greičiau surinkti, kad sumažintumėte kenkėjų išlikimo galimybes.
Didelis sveikų vaisių kiekis – kompostuoti nedidelėmis porcijomis, sumaišius su sausomis medžiagomis.
Maistui ir sultims – saugiausia rinktis nuo medžio nuskintus, sveikus, nepažeistus vaisius.
Vienos klaidos rudenį kitą vasarą galite gailėtis
Keli obuoliai po medžiu atrodo nekaltai.
Tačiau rugsėjo pabaigoje jų gali būti šimtai. Tarp jų – sukirmijusių, pūvančių ir ligų pažeistų vaisių.
Todėl svarbiausias darbas labai paprastas:
krituolius reguliariai surinkite.
Dalį galima tinkamai kompostuoti, dalį atiduoti žaliųjų atliekų tvarkymui, o sergančius vaisius pašalinti iš sodo.
Taip ne tik sutvarkysite kiemą. Kartu sumažinsite vietų, kuriose gali peržiemoti kai kurie vaismedžių kenkėjai ir ligų sukėlėjai, skaičių.
