Velykos Lietuvoje neįsivaizduojamos be kiaušinių – šis maistingas produktas jau nuo seno yra pagrindinis esminės pavasario šventės simbolis ir tautiečių stalo puošmena.
margučiai
atsitiktinis
Pavasaris į namus atneša daugiau šviesos, gaivos ir noro atsinaujinti. Būtent todėl šiuo metų laiku norisi ne tik tvarkyti namus, bet ir kurti jaukią, gyvą nuotaiką ant stalo.
Artėjant Velykoms daugelis pradeda svarstyti ne tik kokius patiekalus dėti ant stalo, bet ir kaip šiemet marginti kiaušinius. Vieni lieka ištikimi tradicijoms ir renkasi natūraliai dažytus margučius, kiti nori švelnių, elegantiškų pastelinių atspalvių, o dar kiti ieško ryškių spalvų, kurios ant šventinio stalo atrodytų žaismingai ir iškart trauktų akį.
Velykos dažnai būna ne tik šeimos, bet ir svečių šventė. Vieni užsuka trumpam kavos puodeliui, kiti pasilieka ilgesniam pasisėdėjimui prie stalo. Tokiais atvejais norisi turėti ne tik margučių, bet ir kelių greitai paruošiamų užkandžių, kurie atrodytų šventiškai, būtų skanūs ir nereikalautų pusės dienos virtuvėje.
Velykos neįsivaizduojamos be margučių, tačiau tam, kad jie atrodytų gražiai, nebūtina pirkti brangių dekoravimo priemonių ar skirti pusės dienos sudėtingiems raštams.
Velykos mūsų protėviams buvo ne tik sočių vaišių metas, bet ir bendrystės šventė, kurios ritualai tęsdavosi visą savaitę. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, tokie papročiai kaip margučių dažymas, daužymas ar ridinėjimas turėjo gilią prasmę – jie skatino daugiau laiko praleisti su artimaisiais ir stiprinti tarpusavio ryšius.
Daugiau jokio turinio
