Iššūkiai – ne kliūtis, o galimybė augti

Svajonė kurti savo verslą Joną lydėjo nuo paauglystės ir niekada nebuvo tik graži mintis. Tai buvo kryptis, kuria jis nuosekliai ėjo mažais, bet tikslingais žingsniais. „Viskas prasidėjo nuo svajonės, o vėliau atėjo aiškumas: supratęs, ko noriu, savo galvoje susidėliojau viziją ir užsibrėžiau konkrečius tikslus. Tikslus traktavau ne kaip pažadus sau, o kaip priemones, kurios kasdien priartina prie to, ką noriu sukurti. Šiandien galiu pasakyti, kad svajonė tapo realybe. Savo gimtajame mieste Birštone įkūriau užkandinę. Pats gaminu burgerius, aptarnauju svečius, rūpinuosi produktais ir kuriu receptus. Tai mano atsakomybė ir mano pasirinkimas. Pasitaiko ir iššūkių, ir sudėtingų dienų. Tačiau darant tai, apie ką svajojai, iššūkiai tampa ne kliūtimi, o galimybe mokytis, ieškoti sprendimų ir augti. Svajonės netampa realybe savaime. Jos tampa realybe tik tuomet, kai už jas kasdien prisiimi atsakomybę ir nuosekliai sieki savo tikslų“, – mintimis dalijasi aktyvus jaunuolis.

Paprašytas atskleisti paslaptį – ar namuose pasigaminti užkandinei prilygstantį burgerį – misija įmanoma, Jonas tikina – geram patiekalui reikia ir akimis nematomų sudedamųjų dalių. „Vien gerų ingredientų ar modernios virtuvinės įrangos nepakanka kokybiškam rezultatui pasiekti. Be noro eksperimentuoti, kūrybiškumo ir išlavinto skonio pojūčio neįmanoma sukurti išskirtinio produkto. Geras rezultatas pasiekiamas tada, kai prie produkto gamybos žmogus prisideda su savo patirtimi, drąsa ieškoti naujų sprendimų ir atsakomybe už galutinį skonį. Todėl svarbu suvokti, kad maisto gamyba prasideda ne virtuvėje, o galvoje“, – sako užkandinės savininkas ir priduria – gaminti jis mėgsta ir namuose. Tai jam – maloni veikla, padedanti atsipalaiduoti, atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių ir susitelkti į procesą. 

Svajonę įgyvendina vedinas nuoseklumo ir nuolatinio tobulėjimo

„Nuo 14 metų laisvalaikiu dirbau viešojo maitinimo įstaigose. Būtent tada mano galvoje ir pradėjo  suktis svajonė apie maitinimo verslą. Tai nebuvo staigus sprendimas, tai buvo natūralus kelias, augęs kartu su įgyta patirtimi. Savo „karjerą“ pradėjau kaip ledų pardavėjas. Vėliau buvau pastebėtas ir įvertintas, ir dar būdamas moksleivis tapau solidaus restorano vadovu. Tai man buvo ne tik pasitikėjimo ženklas, bet ir atsakomybė, kuri išmokė disciplinos, lyderystės bei sprendimų priėmimo. Šiandien, atsižvelgiant į pasaulines maisto tendencijas, inovacijas ir nuolat besikeičiančius vartotojų įpročius, maisto kokybė ir sauga tampa ypač svarbūs. Todėl džiaugiuosi pasirinkęs perspektyvią ir praktiškai naudingą specialybę, kuri tiesiogiai atsispindi mano kasdienėje veikloje. Kiekvieną kartą stovėdamas prie griliaus ar kurdamas naują receptą jaučiu atsakomybę. Man svarbu, kad svečias gautų ne tik skanų, bet ir įdomų bei kokybišką produktą. Tai nėra tik darbas – tai mano pasirinkimas. Tai mano svajonė, kurią įgyvendinu su aistra, nuoseklumu ir nuolatiniu tobulėjimu“, – vardija motyvuotas jaunuolis.

Maisto ateitis šiandien vis dažniau siejama ne tik su technologine pažanga, bet ir su žmogaus gyvenimo būdu bei santykiu su aplinka. Vis dėlto, pasak Jono, greta inovacijų, išlieka ir poreikis išsaugoti tradicijas, emocinį ryšį su maistu bei kultūrinį paveldą, kuris maistui suteikia gilesnę prasmę ir kuria bendrystę.

„Šiandien pasitelkiant pažangias maisto apdorojimo technologijas, kuriant alternatyvius baltymus, funkcionalias maisto sistemas, skaitmeninius sprendimus bei tobulinant dirbtinio intelekto galimybes gimsta maistas, kuris ne tik pasotina, bet ir stiprina žmogaus sveikatą bei saugo aplinką. Tai inovatyvūs produktai, papildyti biologiškai aktyviais komponentais, galinčiais teigiamai veikti organizmą. Tačiau, mano nuomone, tiek dabar, tiek ateityje maistas buvo, yra ir bus daugiau nei vien valgymas. Tai patirtis, emocija ir  ryšys. Todėl šiandien vartotojai siekia ne bet kokio maisto, o tokio, kuris būtų skanus, sveikas ir tvarus. Vis dėlto, net ir kurdami naujus inovatyvius produktus, neturėtume pamiršti tradicijų, šeimos receptų ir vietinių skonių. Kitaip tariant, to, kas jungia žmones ir kuria bendrystę. Ši mintis ypač akivaizdi kulinarinėse edukacijose, kurių tikslas – saugoti autentiškumą ir ryšį su savo šaknimis. Pavyzdžiui, krosnyje kepta naminė duona – tai ne tik maistas, bet ir kultūros, atminties bei tapatybės simbolis“, –  sako Jonas ir priduria, kad kuriant ateities maistą nederėtų pamiršti pamatinių vertybių. 

Išėjus iš komforto zonos prasideda tikrasis progresas

VDU Žemės ūkio akademijoje net dvejose studijų programose – „Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga“ bei „Muitinės procesų valdymas“ – studijuojantis Jonas tikina – žmogus auga tada, kai sau kelia aukštesnius reikalavimus. „Esu maksimalistas ir to neslepiu. Studijuoju, esu Birštono savivaldybės tarybos narys, VšĮ Birštono PSPC dirbu įstaigos vidaus procesų koordinatoriumi, taip pat funkcinio bendradarbiavimo būdu veikiančiame Birštono sveikatos centre dirbu koordinatoriumi.

Mano augimas neatsiejamas nuo judėjimo į priekį, nuo noro išnaudoti galimybes ir drąsos save išreikšti. Nebijau išeiti iš komforto zonos, nes būtent tuomet prasideda tikrasis progresas ir auga vidinė stiprybė. Studijuoti dvejose magistrantūros programose nėra lengva ir to neslepiu. Tačiau tai įmanoma, kai aiškiai žinai, kodėl tai darai, kai turi discipliną, planuoji laiką ir prisiimi atsakomybę už savo pasirinkimus.

Mano pavyzdys ne apie tai, kad reikia daryti daugiau nei kiti. Aš tikiu, kad galima pasiekti tiek, kiek pats pasiryžti. Ribos egzistuoja tik galvoje, o tikrasis augimas prasideda nuo sprendimo ribų nebepriimti. Universitetas mane augino ir tebeaugina kaip visapusišką žmogų, skatindamas ne tik mąstyti, bet ir veikti, ugdydamas gebėjimą kritiškai vertinti problemas, priimti savarankiškus sprendimus ir atskleisti lyderystės gebėjimus. Tai atitinka Artes Liberales principus, siejančius platų išsilavinimą su asmeniniu augimu. Dabar magistrantūroje tęsiu šį kelią, siekdamas tobulėti tiek asmeniškai, tiek profesinėje srityje“, – kalba magistrantas, kuriam patikėta ir VDU vėliavnešio misija. 

Jeigu gali apie ką nors svajoti, vadinasi, gali ir padaryti

Maksimalistu save vadinančio Jono gyvenimo strategija paprasta – jeigu imiesi ką nors daryti, siek daryti geriausiai, kaip gali. „Kasdien save motyvuoju Walt Disney žodžiais: „Jei gali apie ką nors svajoti, vadinasi, gali ir padaryti.“ Ši mintis man primena, kad norui dažniausiai nereikia nieko daugiau – tik asmeninės iniciatyvos ir sprendimo imtis veiksmų. Mano gyvenimo pilnatvė susijusi su aiškiu tikslų suvokimu, galimybe nuolat augti ir laisve būti savimi. Kartu tai suteikia vidinę ramybę ir prasmės jausmą, kurie atsiranda tuomet, kai gyvenimą gyveni ne atsitiktinai, o sąmoningai“, – tikina pašnekovas.

Studijų reikalams, verslo įsipareigojimams ir kitoms veikloms rikiuojantis darbų sąraše, Jonas sako visada besistengiantis laiko atrasti ir sau. „Pats tikriausias poilsis – tyla. Buvimas tyloje man  leidžia sustoti, atgauti vidinę pusiausvyrą ir susidėlioti mintis. Taip pat reguliariai lankausi sporto salėje ir užsiimu sportiniu šaudymu. Ši veikla ne tik lavina koncentraciją, tikslumą ir savidiscipliną, bet ir teikia vidinę ramybę. Mėgstu keliauti, kiek tai įmanoma laiko atžvilgiu. Net ir trumpi pabėgimai nuo kasdienybės man yra svarbūs, nes padeda išlikti savimi, atsipalaiduoti ir įgyti naujų jėgų toliau siekti savo tikslų“, – sako Jonas.

Atrodo, Jono veiklų sąrašas nuolat pasipildo naujais vėjais. Paklaustas, ar ir ateityje savo galvoje yra paruošęs sau ir aplinkiniams grandiozinių naujienų, aktyvus jaunuolis išlieka paslaptingas. „Taip, aš visada svajoju ir visada turiu planų. Tokių, kurių kol kas nenoriu atskleisti. Kai kurios idėjos turi subręsti tyloje. Palikime tai ateičiai“, – intriguoja pašnekovas.

The post Studento, verslininko Jono sėkmės istorija: gyvenimą reikia gyventi ne atsitiktinai, o sąmoningai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Atviras interviu

Verslininko A. Šedžiaus interviu šįvakar bus itin atviras. Ateinančių metų vasarį 50-ies metų jubiliejų švęsiantis Andrius prisipažins, kad dabar pats laikas stabtelėti ir permąstyti jau nugyventą gyvenimą, įvertinti laimėjimus ir klaidas, kurias gal dar ne vėlu ištaisyti.

Paklaustas, ko gyvenime gailisi labiausiai, verslininkas prisipažins, kad didžiausią nuoskaudą jaučia dėl to, jog nesugebėjo išsaugoti šeimos. Dabar bus trečias bandymas, tai bent jau šitą trečią turėčiau išsaugoti ir jau pabaigti. Bet, aišku, idealiausia būtų buvęs vienas. Viena santuoka reiškia vieną šeimą, ir tai būtų turbūt vienas iš didžiausių pasiekimų, ką žmogus gali turėti gyvenime –  tai vieną ištikimą, gerą santuoką. Labai didžiuojuosi savo tėvais. Džiaugiuos, kad mano sesei tai sėkmingai pavyko. Na, man nepavyko, ir tai turbūt yra dėl ko galėčiau gailėtis“, –  teigs A. Šedžius.

Kodėl jis nusprendė dar kartą vesti? Kodėl tam pasiryžti prireikė net dešimtmečio? Ir ką santykiuose verslininkas vertina labiausiai?

Gyvenimo būdo laidoje „Nuo… Iki…“ jau šiandien, 20.00 val., tik per LNK.

The post Andrius Šedžius: „Nesu išsigandęs jaunuolis, bėgantis nuo santuokos!“ appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Verslininkas nuo jauno amžiaus

Donaldas Trumpas pradėjo verslo karjerą šeimos nekilnojamojo turto įmonėje „Trump Organization“, kurią įkūrė jo tėvas Fredas Trumpas. Po mokslų jis įsitraukė į įmonės veiklą ir plėtojo ją į tarptautiniu mastu žinomą verslą, ypač garsėjantį prabangiais dangoraižiais ir kazino.

2. Televizijos žvaigždė

Prieš tapdamas politine figūra, Trumpas tapo žinomu televizijos veidu per realybės šou „The Apprentice“, kur jis žavėjo ir kritikuodavo dalyvius kaip verslo magnatas. Šou sulaukė didelio populiarumo, o frazė „You’re fired!“ tapo visame pasaulyje atpažįstamu posakiu.

3. Vienintelis prezidentas be politinės ir karinės patirties

Donaldas Trumpas tapo 45-uoju JAV prezidentu, neturėdamas nei politinės, nei karinės patirties – tai yra retas reiškinys JAV istorijoje. Jis buvo pirmasis prezidentas, kuris atėjo į politiką tiesiai iš verslo pasaulio.

4. Turtuolis su daugybe projektų

Trumpas garsėja ne tik savo verslo imperija, bet ir prekių ženklų plėtojimu. Jo vardu pavadinti viešbučiai, golfo aikštynai, net ir šokoladai. Taip pat jis leido licencijuoti savo vardą prekėms ir nekilnojamojo turto projektams visame pasaulyje.

5. Politinis kandidatas dar 2000 metais

Nors dauguma žmonių Trumpą sieja su 2016 m. prezidento rinkimais, jis jau 2000 m. svarstė kandidatuoti į prezidento postą su „Reformų partija“. Tačiau jo kampanija tąkart nepasiekė didesnio palaikymo.

6. Savo vardo universitetas

2005 metais Trumpas įkūrė „Trump University“, kuri buvo skirta mokyti studentus nekilnojamojo turto ir verslo subtilybių. Tačiau ši įstaiga buvo apkaltinta apgavystėmis, ir 2016 metais jis buvo priverstas sumokėti 25 milijonų dolerių kompensaciją nukentėjusiems.

7. Jo mitybos įpročiai

Nepaisant savo prabangaus gyvenimo būdo, Trumpas garsėja keistais mitybos įpročiais. Jis mėgsta greitą maistą – ypač „McDonald’s“ mėsainius ir „Diet Coke“ gėrimus. Be to, jis yra žinomas dėl to, kad vengia alkoholio, nes jo brolis Fredas mirė dėl alkoholizmo.

8. Twitteris – pagrindinis komunikacijos kanalas

Per savo prezidentavimo laikotarpį Trumpas buvo ypač aktyvus „Twitter“ socialiniame tinkle, naudodamas jį tiek politinėms žinutėms, tiek asmeniniams komentarams. Jo „Twitter“ paskyra buvo viena labiausiai sekamų, tačiau 2021 m. ji buvo užblokuota dėl politinių priežasčių. Kuomet „Twitter“ tapo „X“ jo paskyra vėl buvo atblokuota.

9. Jis buvo kaltinamas 34 nusikaltimais

2023 m. Donaldas Trumpas tapo pirmuoju buvusiu JAV prezidentu, kuriam buvo pateikti kaltinimai. Jis buvo apkaltintas 34 nusikaltimais, susijusiais su pinigų mokėjimais siekiant nuslėpti informaciją apie skandalus. Nepaisant to, jis išliko aktyvus politinėje arenoje​.

10. Ambicijos sugrįžti į Baltuosius rūmus

Nepaisant prieštaringų vertinimų ir teisinio spaudimo, Trumpas 2024 m. planuoja kandidatuoti į prezidento postą dar kartą. Jo politinės ambicijos ir toliau išlieka stiprios, o jis toliau buria savo šalininkus ir siekia atgauti valdžią.

The post 10 įdomių faktų apie Donald Trump appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Ir vėl aplenkė LVMH vadovą

51–erių verslininkas, kurio turtas dabar vertinamas 187 mlrd. dolerių (176 mlrd. eurų), vėl aplenkė Bernard‘ą Arnault‘ą, prabangių prekių koncerto LVMH vadovą. 73–ejų prancūzas, prieš pustrečio mėnesio palikęs už savęs E. Muską, anot reitingo, turi turto už 185 mlrd. dolerių.

E. Musko turtas auga ir traukiasi dėl jo turimo didelio JAV elektromobilių gamintojos „Tesla“ akcijų paketo – nuo metų pradžios kompanijos akcijos pabrango beveik 70 proc.

Tiesa, „Bloomberg“ konkurento „Forbes“ sudaromame turtingiausių planetos žmonių sąraše B. Arnault‘as antradienį dar lenkė E. Muską.

Abu sąrašai yra paremti tik vertinimais. Jų sudarytojai dažniausiai naudojasi viešai prieinama informacija apie turtą, pavyzdžiui, akcijas, nekilnojamąjį turtą, meno objektus ir kitas prabangos prekes. Šie duomenys nelaikomi tiksliais. Be to, jie iš dalies yra ginčytini.

The post E. Musk sugrįžo į „Bloomberg“ turtingiausių pasaulio žmonių sąrašo viršūnę appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

MADOS AUKA

„Daugiau niekada! Nereikia man Vokietijos ir tų eurų“, – pridėjusi ranką prie širdies kartoja Vilniuje argoterapiją studijuojanti varėniškė. Polina labai nuoširdžiai tai sako, nes išliejo ne vieną ašarą ir sudegino tūkstančius nervų ląstelių. Ji tikrai visą gyvenimą prisimins nesėkmingą mėginimą sekti aplinkinių diktuojamą emigracijos madą. „Visi pažįstami kartojo: neįmanoma Lietuvoje užsidirbti, neįmanoma padoraus darbo susirasti, čia nėra jokių perspektyvų“, – dabar aiškinasi Polina. Nors neturėjo nei skolų, nei didelių svajonių, kurioms įgyvendinti reikėtų didelės pinigų sumos, ji paklausė patarimų, vos atsiėmusi mokyklos baigimo diplomą.

VALYTOJOS ŠLUOTA VIETOJ UNIVERSITETO

Pažadėtąja žeme merginai turėjo tapti Štutgartas – pramoninis miestas pietų Vokietijoje. Daug turkų ir lenkų ten „aria“ fabrikuose, nedidelis skaičius (oficialiai – vos apie šimtą) lietuvių – prižiūri senyvas močiutes, šluoja gatves ir plauna indus.
„Aš darbo nebijau, esu iš paprastos šeimos, neišlepinta, pasiruošusi priimti iššūkius. Todėl jokių reikalavimų nekėliau, agentūrai, kuri ten darbina žmones, pasakiau, kad tiks bet kas, už ką normaliai mokėtų“, – pasakoja Polina. Kai sužinojo, kad ne į gatves ir ne į fabrikus siunčia, o į turtuolio namus – nušvito! Na, įsivaizduokite sceną iš meksikietiškos muilo operos… Ten tokie dideli namai, dvarai, puošni aplinka… O jau kokį romantišką liokajų ir kambarinių darbą tokių serialų režisieriai piešia. „To ir tikėjausi! Tiesa, man iškart pasakė, kad namai ne šeimos, o vienišo vyro. (Įtarimų nekėlė?) Mama labiau jaudinosi už mane, todėl liepė kelis kartus pabendrauti su juo per „Skype“. Mes kalbėdavomės, o mama pasislėpusi už kampo klausydavo. Kai įsitikinome, kad lyg ir normalus žmogus – daviau sutikimą atvykti.“

NEGRAŽUS, BET TURTINGAS

Pliktelėjęs penkiasdešimt vienerių Dietrich Charisius, kaip Polina sako, „Labai bjaurios išvaizdos, bet malonaus būdo“. Na, bent iš pirmo žvilgsnio. Jis plačiai šypsosi, mėgsta daug kalbėti. Ypač – girtis.
Ko jau ko, bet pinigų vyrukui netrūksta. Polina – kukli mergina, nei prieš atvykdama, nei kai jau atvyko ir įsikūrė, niekada nepaklausė, iš kur tas turtas, kurį demonstruoja. Bet kiek jai pavyko sužinoti iš nugirstų telefoninių pokalbių ir atsargiai pažvelgus į visokius popierius jo namuose, ponuliui priklauso didelė apsaugos programų kompanija ir dar daug nekilnojamo turto objektų. „Kartais pasireklamuodavo kompiuteryje, rodydamas man savo vilų nuotraukas, nuo Tailando iki Amerikos“, – pasakoja Polina.

TURTUOLIŲ APSUPTA

Veiksmas, kuris primena kriminalinį filmą, vyko „ant kalvos“ – taip turtingų vokiečių rajonėlį vadina mergina. Kai pažvelgdavo pro langą, matydavo vien brangias ir labai brangias mašinas, namas vienas už kitą gražesnis, kaimynų verslininkų žmonos – beveik kaip iš „Misis Vokietija“ konkurso. Tokios tobulos tobulos, visada su šypsena.
„Dietricho namas, kuriame gyvenome, net keturių aukštų. Labai erdvus, kambariai didžiuliai. Tiesa, dar ne viskas buvo įrengta, todėl ten nuolat atvykdavo darbininkai. Tai baldus konstruoti, tai kilimus tiesti. Pagal numatytą projektą namas turėjo būti ypatingai gražus. (Kaip atrodė tavo kambarys?) Neišskirdamas manęs kaip prastesnės, jis suteikė man normalius apartamentus su atskiru miegamuoju, vonios kambariu ir net virtuvėle. Tokiomis sąlygomis net Lietuvoje negyvenau, kai dar nebuvau valytoja.“

O TU ŠVENTAS NAIVUME

(Kada prasidėjo priekabiavimas?) „Patį pirmą vakarą galėjau pajusti ženklus, kad šitas tipas yra pavojingas, bet buvau per daug naivi. Vos įsikūriau, jis pasiūlė nuvažiuoti į kavinę pavalgyti ledų. Kai atsisėdome, pastebėjau labai keistą jo žvilgsnį… Net pasimečiau. (Kuo jis keistas?) Nu žinot toks, kaip kokio ištvirkėlio, nenuleidęs akių į mane spoksojo, jaučiausi tarsi žvilgsniu nurenginėjama. (Pasakei jam ką nors?) Nedrįsau, tuo metu save įtikinėjau, kad čia man visokios baimės kvailos lenda, kad nieko iš tiesų nevyksta. Aš juk pirmą kartą užsienyje viena buvau – natūralu, kad visko bijojau ir įtariai stebėjau aplinką. Juk tiek daug nelaimingų istorijų teko girdėti.“

RANKA PO SIJONU

(Kada supratai, kad tai gali baigti blogoju?) „Praėjus daugiau nei savaitei, kai vieną eilinį vakarą gaminau jam valgyti. Dietrichas priėjo artyn ir vėl ėmė nužiūrinėti. Pasimečiau, bet to neparodžiau. Dabar suprantu, kad reikėjo parodyti! Jis leido sau eiti toliau – gašliai apsikabino ir vieną ranką staigiai pakišo man po drabužiais… Aš iškart atšokau nuo jo, ir piktai pastūmiau šalin. (Kaip sureagavo?) Labai piktai. Nebuvau mačiusi tokio įtūžusio. Staiga gera nuotaika dingo ir bambėdamas ėmė priekaištauti, kad nėra patenkintas mano darbu. (Kuriuo?) Atseit blogai plaunu, lyginu ir panašiai. Aš gyniausi – liepiau rodyti konkretų broką. Jis tik susinervino ir nuėjo miegoti. (O tu?) Galvojau, gal tuo viskas ir baigsis. Atsiguliau savo kambaryje ir stengiausi pamiršti šitą šlykštų priekabiavimą.“

Visą šokiruojančią istoriją skaityk vasario mėnesio „Panelėje”.

SUGRĮŽĖLIAI, ATSILIEPKIT!
Tu irgi emigraciją iškeitei į Lietuvą? Kiekviename numeryje „Panelė“ spausdins įdomiausias sugrįžimo į namus priežastis. Savo asmenines arba draugų istorijas galite siūlyti el. paštu: orius@panele.lt

The post Iš turtuolio vokiečio namų pabėgusi lietuvė: mane norėjo nusipirkti(INTERVIU) appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

BEVEIK IŠ ALPIŲ

Iš Šiaulių kilusi Ema Bagužaitė jau dvylika metų gyvena Fügene, viename prabangiausių slidinėjimo kurortų Austrijoje. Ten persikėlė po to, kai mama ištekėjo už turtingo vietos verslininko, valdančio neregėtai didelį sporto prekių centrą.

Patėvį mergina švelniai vadina tėveliu. Nes jis ją užaugino ir maksimaliai pakeitė gyvenimą.

Daugiausiai apie jo gerumą ir šis rašinys.

Ištaigingame kotedže įsikūrusi šeima netrukus ruošiasi pradėti svajonių namo statybas. Jie ilgai rinkosi sklypą, stengėsi, kad būtų kuo arčiau Alpių, gamtos apsuptyje. „Jau dabar svajoju apie vaizdą pro langą, tikiuosi, primins atviruką”, – kikena Ema.

NE LEPINO, O INVESTAVO

Turtuoliai savo atžalas dažnai lepina neskaičiuodami pinigų. Kai kurių istorijų herojų biudžetai šokiruoja (pavyzdžiui, neseniai rašėme apie Moną Vinklerytę ir jos karališkus apartamentus net už milijoną). Tik ne šį kartą. Emos tėvai jokio rekordo nesumušė, jie net pakankamai kukliai išsisuko. Pirmą kartą – vos už septynis tūkstančius litų, antrą – už dvidešimt keturis.

Betgi visai ne dėl to ši istorija mus sudomino. Nors investicijos palyginus nėra didelės, tačiau jau tuoj tuoj gali iškilti pasaulinio lygio žvaigždė! O tada – kaip iš čiaupo ims kapsėti dividendai. Ir niekas šioje Žemėje negalės prikišti, kad Ema buvo lepinama. Į ją juk visą laiką sąmoningai investavo. Austriška pamoka kitiems turtuoliams: paieškokite ir jūs savo vaikų talentų, o ne sportinius „Ferrari” pirkite.

NESIBLAŠKĖ, TODĖL IR GAVO

Viskas prasidėjo nuo keturioliktojo Emos gimtadienio. Kai užpūtus žvakutes ant torto, patėvis jai pranešė, kad išpildys didžiausią svajonę – apmokės visas debiutinės dainos sukūrimo ir įrašymo išlaidas. Tam pasamdė profesionalus, dirbusius su keliomis Austrijos žvaigždėmis. Specialiai Emai parašė dainos tekstą ir melodiją.

„Daug merginų svajoja tapti dainininkėmis arba aktorėmis, jos niekaip neišsirinko, kuo nori būti, o aš – visai nesiblaškiau, man visada tik dainavimas rūpėjo. Pasiimdavau plaukų šepetį ir maivydavausi prieš veidrodį, bandžiau kartoti tai, ką rodė muzikiniai televizijos kanalai, net mažiukams skirtą muzikos mokyklėlę lankiau. Kai reikėdavo sugalvoti kokį nors norą, visada kartodavau tą patį – kada nors tapti dainininke.”

HIMNAS, KURĮ IŠGIRDO PASAULIS

„This is our time” (tai mūsų laikas, liet.) – taip pavadinta daina, kuri dėl patėvio ryšių tapo tikra sensacija Austrijoje. Tuo metu šalyje vyko Pasaulio jaunimo olimpiada. Ją organizavęs vietinis olimpinis komitetas vienbalsiai nusprendė, kad Emos debiutas toks stiprus, toks gražus, jog net gali tapti oficialiu didingo renginio himnu.

Tuoj pat buvo sukurtas vaizdo klipas, jį daug kartų rodė televizijos. Atidarymo ceremonijos metu, kurią gyvai stebėjo 20 tūkstančių žiūrovų, taip pat transliavo šimtai pasaulio televizijų, Ema lipo dainuoti ant scenos. „Labai patiko, kai pristatydamas mane vedėjas pasakė, kad aš turiu lietuviškų šaknų. Bet nusiminiau, kad mažai apie dainą kalbėjo.”

DAUG „LIKE”, MAŽAI INTERVIU

Tuoj po visko pasirodė pirmieji straipsniai apie jauną dainininkę, daugiausiai Austrijoje, keli Vokietijoje. Jos mama paskambino ir į pusę Lietuvos žiniasklaidos priemonių. Susidomėjo tik kelios. „Žurnalistai net nežinojo tos olimpiados, labai keista”, – pečiais gūžčioja Ema.

Bet ir to užteko, kad internete atsirastų merginos fanų klubai. Didžiausias aktyvumas feisbuko profilyje, kur „like” mygtuką nuspaudė beveik 230 tūkstančių žmonių. „Neįmanoma suskaičiuoti, iš kelių šalių tie žmonės, daugiausiai lietuviai, austrai ir vokiečiai, bet labai daug anglų, rusų, latvių”, – vardina dainininkė.

SUNKIOJI ARTILERIJA

Kad niekas dukros nevadintų vieno hito atlikėja, patėvis pernai nusprendė dar šiek tiek investuoti. „Jis labai mėgsta keliauti, visur turi pažinčių, – apie atsidūrimą vienoje Londono įrašų studijoje pasakoja Ema. – Norėjome, kad antra daina sulauktų dar daugiau populiarumo. Todėl pasirinkome su Stingu, Britney Spears ir Sealu dirbusį prodiuserį Steven. A. Williams. Kai jis padaro – daina užtikrintai tampa populiari.”

Dvidešimt keturi tūkstančiai litų (septyni tūkstančiai eurų) – tokia antros dovanėlės vertė. „One chance” (vienas šansas – liet.) pavadintas kūrinys sudomino kelias Austrijos ir Lietuvos radijo stotis. Per mažai.

Nuspręsta kurti vaizdo klipą, kad populiarumas didėtų. Praėjusią vasarą lietuvių filmavimo komanda darbavosi Latvijos kurorte Papėje, kur pliaže jį ir nufilmavo. „Samdėme profesionalų grupės „Pikaso” vadybininką Mindaugą Bendžių, kad viskam vadovautų”, – didžiuojasi dainininkė. Kiekvieną dieną ji tikrina, kiek kartų peržiūrėtas klipas, ir svajoja, kad skaitliukas suktųsi vis greičiau.

MELODIJOS IR NIŪNIAVIMAI

Ema pasakoja, kad populiarėti jai daug labiau sekasi ten, kur gyvena – Austrijoje. Štai, pavyzdžiui, kelių bendraklasių telefonų melodijos – jos daina. Buvo atvejis, kai vienas gerbėjas, pamatęs Emą gatvėje, ėmė jos melodijas niūniuoti balsu. Bet to ji nesureikšmina.

Ypatingu atveju mergina vadina žiniasklaidos dėmesį. Net kelis kartus buvo pakviesta į nacionalinio Austrijos televizijos kanalo ryto laidą. „Tik liūdna, kad studijoje sėdėjau jau antrą kartą, o vedėjas, gal užmiršęs, jog mes jau anksčiau kalbėjomės, to paties klausinėjo”, – vis dar kremtasi dainininkė.

KOMANDA DIDĖJA

Dar vienas ginklas, kurio neseniai ėmėsi merginos tėvai – specialiai savireklamai pasamdyti brangūs ryšių su visuomene atstovai. Šiuo metu su kylančia žvaigžde dirba net dvi agentūros.

Viena rūpinasi Austrijos ir Vokietijos rinka, kita – naują vardą pramogų pasaulyje reklamuoja Lietuvoje. Kaip tai vyksta?

Štai mes gavome tiek laiškų ir skambučių, kuriuose pristatoma Ema, kad tiesiog negalėjome į tai nesureaguoti. Ryšių su visuomene atstovai pasiruošę toli eiti: „Jeigu norite – jus nuskraidinsime į Austriją! Apmokėsime kelionę, suteiksime nakvynę. Jeigu neturite laiko – Ema pati atvyks pas jus. Data ir laikas – nesvarbu”. Ir viskas dėl paprasto interviu.

KAIP KARALIENĖS

Ema ir ją kelionėse lydinti močiutė Laima (gyvena kartu Fügene) pirko beveik paskutinės minutės lėktuvo bilietus į Vilnių, gyveno biznio klasės viešbučio apartamentuose. O tam, kad nuotraukose atrodytų lyg tikra žvaigždė – pasisamdė vieną iš brangiausiai apmokamų makiažo specialisčių šalyje, grimo dailininkę Juliją Estko.

Patarėme, kad dėl vieno interviu taip neišlaidautų. Todėl jos nusprendė susitikti dar su keliais žurnalistais.

„Man labai patinka Rihanna, Pink, Adele, Jessie J, Lady Gaga. Noriu būti į jas panaši”, – nuoširdžiai prisipažįsta Ema. Ji tiki, kad vieną dieną taip nutiks.

Kitas merginos vizitas Lietuvoje bus tada, kai pakvies dar kuri nors žiniasklaidos priemonė. Daugiau į gimtąją šalį ji beveik negrįžta. O ir kalbėti lietuviškai darosi vis sunkiau. Pamiršo ne vieną žodį, dar sunkiau su sakinių reikšmėmis. Laimei, kad šalia sėdinti močiutė rūpinasi vertimu.

Šis straipsnis iš spalio mėnesio žurnalo „Panelė“. Numeris prekyboje iki lapkričio 5 dienos.

The post 16-metės Emos gyvenimas: dovanos už 30000 litų, karališkas dėmesys ir dainininkės karjera(INTERVIU) appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

21 metų amerikietė Stacey Ferreira – puikus tokios idėjos pavyzdys. Būdama 18 metų ji pardavė savo idėją garsiajam verslininkui Richardui Bransonui. Už jos įkurtą kompaniją „My Social Cloud“ verslininkas sumokėjo 1 milijoną dolerių.

Pelningoji idėja merginai kilo dar besimokant mokykloje, kai sugedo jos brolio kompiuteris ir jis prarado visus savo socialinių tinklų slaptažodžius. Stacey pagalvojo, kodėl gi nesukūrus internetinės slaptažodžių saugyklos, iš kurios tavo slaptažodžiai niekuomet nedingtų? Su brolio pagalba Stacey išmoko programuoti ir ėmėsi kurti „My Social Cloud“.

Stacey Ferreira. Instagram.com nuotrauka

Tačiau ji suprato, kad be investicijų jos kompanija ilgai negyvuos. Čia jai pagelbėjo „Twitter“: mergina ten pamatė, kad verslininkas Richard Branson paskelbė konkursą. Tie, kurie jo globojamai labdaros organizacijai paaukos ne mažiau nei 2000 dolerių, turės šansą atvykti į verslininkų vakarėlį ir su juo susipažinti. Stacey suprato, kad tai – jos proga pristatyti savo idėją. Pasiskolinusi pinigų ji paaukojo juos labdarai ir, kaip buvo žadėta, nuvyko į svarbųjį vakarėlį. Merginos pastangos atsipirko: tą patį vakarą Richard Branson sutiko inverstuoti 1 milijoną dolerių!

„Nebijokite dėl savo svajonės aukoti viską. Pažiūrėkit į mane – aš buvau tiesiog paprasta mokinė, kuri troško įgyvendinti savo idėją. Patikėkit, jeigu pavyko man, pavyks ir jums!” – sakė jaunoji entreprenerė.

The post 18-metė už milijoną dolerių pardavė idėją appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.