Aš nežinau, kas bus rytoj,
Pabūk, pabūk dar, senas drauge.
Gal susitiksime ne tuoj,
Kažkoks kartėlis gerklę graužia.
Būk geras, dar po vieną taurę…
Žinai, šią naktį sapnavau
Vaikėzą, žaidžiantį palaukėj
Ir atsibudęs pravirkau.
Juk baigsis visa tai staiga –
Pasaulis tas, kuriam pavydžiu.
Ir lauks manęs šalta kava,
Tik aš prie jos jau nebegrįšiu.
Ir nebegrįš jausmai į širdį,
Suradę šiltesnes vietas.
Norėjome išsaugot viltį,
Užmiršom tik sugniaužt rankas.
