Dar viena diena,
Kai aš sėdžiu viena
Ir laikrodžiai tarsi tyčia tiksi
Lėčiau, lėčiau, vis garsiau…
Tuščių žurnalų krūva
Ir atšalus kava –
Vėl rytas savo netvarka primena:
Tavęs nėra, tavęs nėr šalia…
Bet mes juk rasim minutę
Pasilepint truputį,
Pakalbėt apie tai,
Kaip galėtų būti…
Ar gali man pažadėt,
Kad rytoj nelis iš debesų?
Ar gali man pažadėt,
Kad rytoj šypsosimės lig ausų?
Dar viena naktis mano laiką suris,
Bet sapnuose vėlei kursime savo rytojų,
Savo pasaką, savo rojų…
Ir gali daug kas kalbėt
Ar kandžiai pavydėt,
Bet aš tikiu:
Tai, kas jungia mus – daug stipriau,
Daug šilčiau ir daug saldžiau…
Bet mes juk rasim minutę
Pasilepint truputį,
Pakalbėt apie tai,
Kaip galėtų būti…
Ar gali man pažadėt,
Kad rytoj nelis iš debesų?
Ar gali man pažadėt,
Kad rytoj šypsosimės lig ausų?
Ar gali man pažadėt?..
